Kultūros ministras Simonas Kairys jam suteikė regioninio reikšmingumo lygmenį.

Anot įsakymo, šis objektas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui. Jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis ir istorinis.

Šis medinis pastatas pastatytas maždaug XVIII amžiaus pabaigoje, vėliau pristatytas priestatas, atliktas kapitalinis remontas, įrengtas rūsys.

Kultūros vertybių registro duomenimis, šiame pastate XIX amžiaus antroje pusėje Viekšniuose buvo įkurta pirmoji vaistinė. Tai buvo trečia vaistinė Žemaitijoje, ji aptarnavo ir kitus rajonus.

Vaistinės įkūrėjas Teodoras Goeldneris 1859 metais namą pirko iš pirmojo Viekšniuose rabino Abelio Jofės palikuonių. Vėliau jį rekonstravo, patalpas pritaikė vaistinės veiklai. 1883 metais vaistinė buvo parduota iš varžytinių, ją nupirkęs Žagarės klebonas Kazimieras Aleksandravičius pirkinį padovanojo brolėnui Vincentui Aleksandravičiui su sąlyga, kad vaistinė nebus parduota, o ją paveldės įpėdinis farmacininkas.

1926 metais vaistinę paveldėjo V. Aleksandravičiaus sūnus Juozas, jis pastate įkūrė nedidelį muziejų.

1940 metais Viekšnių vaistinė buvo nacionalizuota, jos interjeras pakeistas nebuvo.

Dabar čia veikia muziejus.

Šis statusas suteiktas iš viso 22 namų kompleksams.

Pagal ministro įsakymą, šie kultūros paveldo objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui. Jie vertingi archeologiniu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriais.

Lukiškių aikštės pašonėje, greta Užsienio reikalų ministerijos, esanti Kražių arba Montvilos kolonija – vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų.

Beveik trikampio formos kvartalą sudaro 22 moderno (secesijos) stiliaus dviaukščiai ir triaukščiai namai. Anksčiau vienas namas buvo skirtas vienai šeimai, o sovietmečiu namai buvo padalyti į butus.

Namų fasadai – skirtingi, bet tuo pačiu dera tarpusavyje, yra asimetriški, žaismingi: įvairaus dydžio ir formų langai, durys, balkonai išdėstyti nevienodais atstumais, skirtingame aukštyje.

Anot specialistų, šių namų architektai idėjų sėmėsi iš angliškų kotedžų.

Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas finansininko Juozapo Montvilos užsakymu. Namai turėjo bendrą vandentiekio siurblinę su vandens biologinio valymo įranga.