Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma.

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis.

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis.

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“.

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė.

Anot jos, išvadose esama iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos.

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji.

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais.

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.