Sausio 9 d. įsigaliojo pernai gruodžio 23 d. Seimo priimtas nutarimas dėl jos paskyrimo.

„Kultūros paveldas – nėra problema, tai dovana iš praeities ir tvarus išteklius ateičiai. Jeigu paveldo nesunaikiname ir išsaugome, jis visuomet alsuoja užfiksuotu laiku ir juntama vietos dvasia, verčių visuma, ko tiesiog negali turėti joks naujas, tviskantis objektas. Mūsų visų siekis, kad paveldo svarbą vienodai suvoktų visi šalies piliečiai.

Taip pat nepamirškime, kad paveldas yra nacionalinio saugumo dalis. Mūsų kultūros pavelde yra įrašyta mūsų istorija, liudijanti Lietuvos nepriklausomybę nuo seniausių laikų, mūsų pasiekimus tarptautinėje politikoje, mene ir moksle. Saugokime unikalų Lietuvos paveldą, įveiklinkime ir pasakokime nuostabias paveldo istorijas. Šią galimybę dirbti paveldui ir Lietuvos valstybei ypatingai vertinu,“ – Seime yra sakiusi V. Ščiglienė.

Tarp svarbiausių numatomų darbų ji nurodė ekspertinę pagalbą rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Statybos įstatymų pakeitimų projektus. V. Ščiglienė iš Seimo tribūnos žadėjo didesnį dėmesį skirti regionams ir savivaldybėms, kurioms Paveldo komisija rengia naują paveldosauginį indeksą. Daugiau pastangų, anot jos, bus skiriama užsienyje esančio lietuviško kultūros paveldo identifikavimui ir aktualizavimui.

Vilniuje gimusi menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja ir ekspertė Vaidutė Ščiglienė 1996 m. baigė dailėtyros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Meno istorijos ir teorijos katedroje. 1998 m. šioje akademijoje įgijo menotyros magistro laipsnį, o 2004 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Bajorų kilmės Žemaitijos dailininkai XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje“. Nuo 1998 m. V. Ščiglienė dirba pedagoginį darbą, dirbo Lietuvos kultūros tarybos eksperte. Nuo 2005 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

V. Ščiglienė tyrinėja kultūros paveldą, kultūrinį turizmą, kūrybinius miestus, XIX–XXI a. meninius procesus Lietuvoje. Jos mokslinių interesų sritys: menotyra, kultūros paveldas, kultūros paveldo politika, kultūros paveldo ir kultūrinio turizmo vadyba, kūrybiška vietokūra.

Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Slaptame balsavime už kandidatę balsavo 92 Seimo nariai, prieš 2, susilaikė 7 parlamentarai.

Nutarimas dėl V. Ščiglienės antros kadencijos įsigalios kitų metų sausio 9 d.

Doc. dr. V. Ščiglienė yra menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja-ekspertė. 2020 m. birželio 9 d. Seimo nutarimu ji buvo paskirta Paveldo komisijos pirmininke.

Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje.

Už tai buvo penki Kultūros komiteto nariai, vienas – prieš ir vienas susilaikė.

Dėl jos kandidatūros dar turės balsuoti Seimas.

Prasidedant komiteto posėdžiui jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį į keistą situaciją, kai Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai V. Ščiglienę antrai kadencijai pasiūlė likus daugiau nei pusmečiui iki jos pirmos kadencijos pabaigos, nežinodami, ar ji išvis bus paskirta komisijos nare.

„Bent šeši dabartinės komisijos nariai nedalyvavo tame balsavime, tikiuosi, kad jie nepareikš pretenzijų“, – sakė V. Juozapaitis.

„Yra tiesiog negražu, švelniai tariant. Sugalvoti gegužės mėnesį, kad kitų metų sausio mėnesį mes norėsime... Per tą laiką daug kas gali įvykti. Logiška būtų, kad tas teikimas turėtų įvykti, kai Vyriausybė jus patvirtino naujai kadencijai, tai yra dabar“, – tvirtino komiteto vadovas.

Gegužės 26 dieną Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, pasak V. Ščiglienės, pasiūlė ir surengė naujo pirmininko rinkimus, nors jos kadencija šiose pareigose baigsis tik 2024 metų sausio 8 dieną.

V. Juozapaičio teigimu, Vyriausybė V. Ščiglienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare antrai kadencijai paskyrė tik trečiadienį, gruodžio 13 dieną.

Per tą laiką, kai komisija ją perrinko pirmininke, keturi nariai komisijoje nebedirba pasibaigus jų kadencijai.

„Klausimas, kam galėjo ateiti į galvą skirti prieš aštuonis mėnesius žmogų, kuris dar net nėra patvirtintas naujai kadencijai? Toks politinis gudravimas šiek tiek, manau, neprideda solidumo“, – sakė V. Juozapaitis.

Įstatyme numatyta, jog pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui komisija teikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas tvirtino, kad nepaisant keistų skyrimo aplinkybių, komitetas neturi priekaištų Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbui.

V. Ščiglienė savo ruožtu trečiadienį per komisijos posėdį kalbėjo apie veiklos tęstinumą.

„Svarbiausias dalykas yra veiklos tęstinumas. Tiek žmogiškąja prasme, tiek vadybos požiūriu tikėjimas tuo, ką darai, veiklos prasmingumu ir tų pradėtų, tačiau dar neužbaigtų darbų jausmas mane skatina tęsti darbus“, – teigė ji.

Vardydama nuveiktus darbus komisijos pirmininkė akcentavo veiklos prioritetų išgryninimą, indėlį kuriant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, apskaitant užsienyje esantį lietuvišką paveldą ir kitus.

„Antros kadencijos dėmesys toliau bus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, kad jis būtų patvirtintas ir įgyvendinamas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo problematikai, tai irgi vienas nepadarytas darbas per daugiau nei 30 metų, Statybų kodeksas ir Statybų įstatymas, regionai ir savivaldybės“, – teigė V. Ščiglienė.

Ji pranešė, kad komisija neseniai baigė rengti, tik dar visuomenei nepristatė naujienos – paveldo indekso.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.

Šią komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra parengusi koncepciją, kad visos Seimui patariančios ekspertinės institucijos būtų sujungtos į vieną Nacionalinę gerovės agentūrą, nes dabartinės dirba neefektyviai.