„Kelių direkcijos ekspertai šalies tiltų bei viadukų būklės apžiūras ir tyrimus vykdo nuolatos. Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kuriuos būtina tvarkyti, todėl didelį dėmesį skyrėme ir skirsime jiems. Šiems metams rengiamės atsakingai ir per juos Lietuvoje planuojame tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų. Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną. Netrūks dėmesio ir mažesnio eismo intensyvumo keliuose esantiems tiltams – jie yra labai svarbūs vietinių gyventojų kasdienėms kelionėms, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną.

 

Jau artėjantį pavasarį bus pradėti tilto per Šuniją rekonstravimo darbai. Dėl blogos būklės šiuo tiltu iki šiol buvo ribojamas eismas, ne kartą organizuoti viešojo pirkimo konkursai baigdavosi be rezultatų. Kad tilto būklė neblogėtų ir juo būtų galima naudotis, iki kol buvo atrinktas rangovas, tilto priežiūra ir tvarkymas buvo suintensyvinti. Pasirašius rangos darbų sutartį ir pradėjus rekonstravimo darbus, bus sutvarkytos tilto atramos, įrengiama nauja tilto perdanga, kelkraščiai, o saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui užtikrinti bus įrengtas šalitiltis, kuriuo judėti bus patogu ir negalią turintiems žmonėms. Tilto per Šuniją rekonstravimo darbų rangovas –  UAB „Gatas“. Sutarties vertė – apie 3 mln. Eur su PVM.

Vykdant tilto per Šuniją atnaujinimo darbus planuojama sutvarkyti ir beveik 3 km ilgio atkarpą, kuri ribojasi su suplanuotu rekonstruoti tiltu. Šiuo metu atliekami minimos atkarpos projektavimo darbai.

Kovo mėn. Kelių direkcija suplanavo pradėti ir tilto per Barupę rekonstrukcijos darbus. Šis tiltas buvo pastatytas 1958 metais, projektas parengtas vadovaujantis tuometiniais reikalavimais, kurie jau seniai neatitinka šiuo metu galiojančių saugumo standartų – todėl tvarkyti tiltą – būtina. Tilto rekonstrukcijos metu bus įrengta nauja statinio perdanga, atramos, sutvarkytos tilto prieigos. Tiltą už  1,7 mln. Eur su PVM rekonstruos UAB „HISK“.

Kauno rajone esančio tilto per Gynią rekonstravimo darbai taip pat bus pradėti šių metų pavasarį. Dabartinė tilto būklė prasta, dangoje susiformavę plyšiai, šalitilčių kraštai aptrupėję, todėl rekonstruojant tiltą bus sutvarkyti tilto poliai-kolonos, įrengta nauja perdanga, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti nauji turėklai. Rangos darbų sutartis, kurios vertė – 1,9 mln. Eur su PVM, pasirašyta su UAB „Tiltuva“.

Kelių direkcija nurodo, jog šiais metais bus aktyviai tęsiami pernai pradėti tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Iki pavasario vidurio planuojama užbaigti tilto per Nemunėlį, esančio Rokiškio rajone, rekonstrukciją. Liepos mėnesį planuojama baigti  šalia Kauno esančio tilto per Šešuvą kairės pusės tvarkymo darbus.

2024 metais Lietuvoje suplanuota tęsti Trakų viaduko kapitalinį remontą, kelio Šiauliai–Palanga viaduko per geležinkelį ir Marvelės sankryžos viaduko remontus.

Per praėjusius metus Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva šalia valstybinės reikšmės kelių buvo sutvarkyta 18 itin prastos būklės tiltų ir viadukų.

Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, tiltai, viadukai yra svarbūs šalies infrastruktūros objektai, kuriems pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys. Nors buvo suplanuota per šiuos metus sutvarkyti 20 vnt., tačiau per 10 šių metų mėnesių jau įgyvendinti 25 tokie projektai. Tiltai, viadukai yra rekonstruojami kaip atskiri projektai, taip pat dažnai yra ir sudedamosios didesnių projektų dalys, pvz., kai į tvarkomą kelio ruožą patenka minėti statiniai. Tvarkymas apima nuo atskirų elementų sutvarkymo iki naujo tilto ar viaduko pastatymo ar pertvarkymo iš esmės.

Šiais metais baigti įgyvendinti projektai: pastatytas naujas tiltas ties Kaunu (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda), rekonstruotas pavojingiausias taškas visame valstybinės reikšmės kelių tinkle ties Giraite (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda), pastatytas viadukas skirtingų lygių geležinkelio kelio ir automobilių kelio sankirtos Kyviškės–Valčiūnai pervažoje, rekonstruotas krašto kelio Nr. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai–Mijaugonys viadukas, kapitaliai suremontuotas kelio Nr. 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala viadukas ir kt.

2020 m. šalyje blogos būklės tiltų buvo 73 vnt., 2021 m. – 84 vnt., 2022 m. – 72 vnt.

Planuojama, kad iki 2035 m. šalyje neliks prastos būklės tiltų ir viadukų. Toks tikslas nustatytas Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija parengtose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginėse gairėse.

Visų valstybinės reikšmės kelių tinkle esančių tiltų ir viadukų apžiūra yra atliekama kasmet. Atliekant apžiūrą yra vertinama pakloto elementų būklė, perdangos ir atramų konstrukcijų būklė bei prietilčių elementų būklė.

Kelio statiniai, kuriuose pastebėti blogos būklės požymiai (transporto priemonių smūgiai; staigūs konstrukcijų elementų suirimai, neleistini įlinkiai, plyšiai ar deformacijos; defektai, kurie gali vystytis iki nevaldomo proceso; projektinių naudojimo rodiklių nukrypimas nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų; hidrauliniai procesai ir kt.), vertinami atskirai ir nedelsiant priimami sprendiniai, užtikrinantys saugų šių statinių eksploatavimą (taikomi eismo ribojimai (siaurinama važiuojamoji dalis, taikomi transporto priemonių svorio ribojimai) taip pat taikomi laikini konstrukciniai sprendiniai).

Šiuo metu vertinami ir yra sureitinguoti 1538 valstybinės reikšmės keliuose esantys kelio statiniai – tiltai, viadukai, estakados, tuneliai. Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statyba ir tvarkymas vykdomas pagal viešai paskelbtą eilę ir atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

„Skirtingai nei momentinio greičio matuokliai, priverčiantys pristabdyti greičio mėgėjus konkrečioje probleminėje kelio vietoje,  vidutinio greičio matavimo sistemos, kai greitis matuojamas kelių ar keliolikos kilometrų ruožuose, ugdo ilgalaikį vairuotojų saugaus greičio įgūdį“, – pranešime cituojamas Automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, tikrinantys greitį 81-ame ruože bei 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose.

Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.  Planuojama, kad  kitais metais valstybinės reikšmės keliuose bus įrengta dar 50 vidutinio greičio matuoklių – šimtas įrenginių.

Informacija apie tai, kur įrengti greičio matuokliai, yra skelbiama Kelių direkcijos tinklapyje.

Remontai, kaip teigia kelininkai, atliekami blogiausios būklės valstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga, kuriuose jau beveik nėra profiliuojamo žvyro dangos sluoksnio arba jis yra labai plonas, o žvyro pagrindai yra silpni. Tokiuose keliuose dažniau atsiranda duobių ir nelygumų, taip pat pravažiavus sunkesniam transportui, dažnai danga pralūžta. Tokiais atvejais kelias tampa ypač sunkiai pravažiuojamas. Dažniausiai tai išryškėja pavasario polaidžio metu, kai tokie keliai susilpnėja dėl įmirkusios kelio konstrukcijos, todėl šiuo metų laiku, norint išvengti kelių gadinimo, turi būti ribojamas sunkiojo transporto eismas.

Iki šiol šalyje tie valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga, kurie nebuvo asfaltuojami, buvo tvarkomi tik atliekant periodinę priežiūrą ir šalinant tik lokalias pažaidas. Šiais metais pradėti žvyrkeliai taisyti iš pagrindų – kai tvarkomos ypač silpnos žvyro dangos konstrukcijos vietos, kurios dažniausiai pralūžta, taip pat visu kelio ruožo ilgiu atstatomas žvyro pagrindo ir dangos dėvimasis sluoksniai, taip sustiprinant patį kelią, prailginant jo gyvavimo laikotarpį ir pagerinant važiavimo sąlygas. Pasak Kelių direkcijos atstovų, tokio pobūdžio darbams vykdyti ir ateinančiais metais ketinama skelbti viešųjų pirkimų konkursus.

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai taip pat asfaltuojami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas.

Šių metų sausio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 5,8 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Tolesniuose kelininkų planuose – trečiasis apšvietimo modernizavimo etapas: 2021–2022 metais ketinama įdiegti valstybinių kelių apšvietimo valdymo sistemą. Tuomet, kaip pažymima Kelių direkcijos pranešime, bus galima valdyti apšvietimą nuotoliniu būdu, gauti operatyvią informaciją apie gedimus ir greičiau juos pašalinti.

„Jau pirmojo apšvietimo modernizavimo etapo rezultatai patvirtino, kad judame teisinga linkme – per 2020 metus mums pavyko sutaupyti 1 215 MWh elektros energijos“, – sako Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Anot jo, tokia savo veikla Kelių direkcija siekia prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus visą apšvietimo modernizavimo projektą, pavyks sutaupyti iki 2 700 MWh elektros energijos, suvartojamos valstybinės reikšmės keliams apšviesti, arba 378 tūkst. eurų per metus. Investicijos šviestuvų pakeitimui turėtų atsipirkti per 5 metus nuo jų įrengimo.

Atliktas valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimas neš ekonominę naudą, o galimybė reguliuoti apšvietimo intensyvumą, gauti informaciją apie šviestuvų veikimą realiu laiku, operatyvus gedimų šalinimas prisidės ir prie saugesnio eismo.

LAKD duomenimis, iš viso valstybinės reikšmės keliuose iki pirmo apšvietimo modernizavimo etapo pradžios buvo 10 800 šviestuvų ir iš jų tik 11,5 proc. LED tipo šviestuvai. Daug elektros energijos sunaudojančius šviestuvus buvo būtina keisti į taupesnius.

Per 2020 metus Kelių direkcijos sutaupytos elektros energijos metams užtektų daugiau kaip 500 namų ūkių. Už sutaupytą elektros energiją Kelių direkcijai įteiktas ESO Pažangios energijos klubo sertifikatas.

Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, diegiamo greičio matuoklių tinklo tikslas nėra bausti. Svarbiausias siekis – užtikrinti eismo saugą mažinant skaudžių eismo įvykių skaičių, skatinti vairuotojus kelyje elgtis atsakingai, važiuoti leistinu greičiu.

MGM dažniausiai įrengiami vietose, kuriose yra padidėjusi rizika nukentėti pažeidžiamiems eismo dalyviams, pvz., gyvenvietėse prie mokyklų, perėjų ar sankryžų, ties ugdymo įstaigomis, religinio susibūrimo vietomis, pavojingomis sankryžomis, pėsčiųjų perėjomis ir kitais objektais, ties kuriais tikėtini reguliarūs pėsčiųjų ar dviratininkų srautai. MGM įrengiami atsižvelgus į gyvenvietės tipą, teritorijos užstatymą, eismo intensyvumą.

Be aukščiau įvardintų 70 MGM, šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 50 (25 ruožai) ir dar diegiamos vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS). Pagal šiuo metu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgyvendinamas sutartis, palaipsniui turėtų būti įdiegti dar 106 VGMS ruožai (t. y. 212 įrenginių).

Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.

Lietuvoje be kritulių. Alytaus, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse rūkas, matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia iki 250 metrų. Oro temperatūra nuo dviejų iki šešių laipsnių šilumos.

Lapkričio 15 d. minime Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Palyginus su praėjusių metų sausio–spalio mėn. laikotarpiu, Lietuvoje įvyko 2,28 proc. mažiau eismo įvykių (2019 m. – 2632, 2020 m. – 2572), 15 proc. mažėjo žuvusių (2019 m. – 158, 2020 m. – 135) ir 4,8 proc. sužalotų eismo dalyvių (2019 m. – 3125, 2020 m. – 2975).

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur palis, kris dulksna. Vietomis rūkas. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 2 iki 7, pajūryje nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos.

Pinigai iš 150 mln. eurų vertės papildomo paketo keliams susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu skirti ketvirtadienį, pranešė Kelių direkcija.  

3,4 mln. eurų skirta kelio Skuodas-Plungė ruožo remontui, 2,24 mln. eurų – keliui Raseiniai-Baisogala, pinigai taip pat skirti keliams Panevėžio apskrityje, Lazdijų rajone, Marijampolės savivaldybėje, Šalčininkų ir Prienų rajonuose.

Kelių direkcija balandį ministerijai pateikė sąrašą projektų, kuriuos buvo pasiruošusi vykdyti, jeigu būtų skirtas papildomas finansavimas iki gegužės 8 dienos.

Penktadienio duomenimis, Kelių direkcijai iš 150 mln. eurų jau skirta 34,2 mln. eurų – 16,8 mln. eurų kelių su asfalto danga remontui, 8,5 mln. eurų žvyro dangos remontui ir 8,9 mln. eurų valstybinės reikšmės kelių ruožams asfaltuoti.

„Už šias lėšas visose šalies apskrityse, įvairiuose rajonuose bei savivaldybėse bus taisomi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, tad dar šiais metais daugelyje Lietuvos vietų susisiekimas bus kokybiškesnis“, – pranešime sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Kaip nurodo ministerija, vyriausybės keliams skirtos lėšos – 150 mln. eurų – yra paskirstomos etapais, o prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriuos įgyvendinti yra tinkamai pasirengta – gautas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti viešieji pirkimai.

Vienos didžiausių investicijų – daugiau nei 2,7 mln. eurų – teks krašto keliui Kretinga–Skuodas, 2 mln. eurų – krašto keliui Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis remontuoti, virš 1,9 mln. eurų keliui Jonava–Žąsliai–Kalniniai–Mijaugonys taisyti. Taip pat 2 mln. eurų atiteks Vilniaus Stepono Batoro gatvei remontuoti.

Kauno miesto Kęstučio gatvei remontuoti skirta 1,6 mln. eurų, Vilniaus r. Mickūnų seniūnijos keliams remontuoti – 1,5 mln. eurų.

Lėšos skirtos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskričių kelių remontui.

Direkcijos vadovas sako, jog pirmiausia bus tikrinama šių takų kokybė, be to, iki jų remonto dar teks išsiaiškinti, kiek jų priklauso direkcijai.

Pasak Vitalijaus Andrejevo, iki šiol nėra atliktas joks šių takų būklės vertinimas, o tam būtina jų inventorizacija.

„Tam, kad mes galėtume aiškiai suplanuoti ir trūkstamas dalis, jų būklę ir aiškiai planuoti, ką reikia remontuoti ir kur reikia plėsti, mes visų pirma turime žinoti, kas valdo dviračių takus, kokios būklės jie yra ir ko trūksta. Mes esame pasirengę studiją, kaip turi atrodyti dviračių plėtra, bet mums reikia turėti esamą situaciją, nes niekas tos esamos situacijos vertinimo neturi“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.

Tam, kad mes galėtume aiškiai suplanuoti ir trūkstamas dalis, jų būklę ir aiškiai planuoti, ką reikia remontuoti ir kur reikia plėsti, mes visų pirma turime žinoti, kas valdo dviračių takus, kokios būklės jie yra ir ko trūksta.

Anot jo, nežinant, kas tiksliai valdo pėsčiųjų ir dviračių takus, planuoti jų remontą ar plėtrą nėra įmanoma.

„Įsivaizduokit, jeigu mes sugalvotume vykdyti tako sutvarkymą ar praplėtimą, o paaiškėtų, kad jis yra savivaldybės, tai pagal Kelių priežiūros plėtros inicijavimo įstatymą mes negalime skirti lėšų ne savo turtui“, – sakė V. Andrejevas.

Jo teigimu, turtas Lietuvoje dar nėra suregistruotas ir tai yra masinė problema. Įstatymas tą numato padaryti iki 2020 metų.

V. Andrejevas sakė, kad neaiškumai, kas kokį turtą valdo, kilo 2017 metų balandį Kelių direkcijai perėmus valstybinės reikšmės kelių valdymą.

„Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo registruotis ir prižiūrėti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus šalia valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse. Kas atsitiko faktiškai – dalis (dviračių takų – BNS) yra pas mus registruota, dalis savivaldybėse, o dalis dėl tam tikrų registracijos klaidų netgi yra registruota privačiuose sklypuose“ – BNS sakė V. Andrejevas.

Kelių direkcija dviračių takų inventorizavimo konkursą paskelbė birželį. Jo sąlygose nurodoma, kad tiekėjas turės sudaryti išsamų pėsčiųjų ir dviračių takų šalia valstybinės reikšmės kelių, sąrašą. Jo pagrindu vėliau būtų nustatoma prioritetinė takų remonto eilė.

Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių takai yra valdomi Kelių direkcijos, savivaldybių, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų. Kelių direkcija nurodo valdanti beveik 1950 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.