Parlamentas šią savaitę 118 balsų „už“ ir keturiems Seimo nariams susilaikius po pateikimo pritarė tokiems įstatymo pakeitimams, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

KT vasarą konstatavo, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo norma, kai į daktaro arba habilituoto daktaro stažą neįskaičiuojama mokslininko veikla, vykdoma po to, kai jam sukanka 65 metai, yra diskriminuojanti dėl amžiaus.

Teismas tuomet pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja ir įstatymo nuostata, jog valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kol mokslininkai turi draudžiamųjų pajamų ar gauna ligos, motinystės, tėvystės išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įgyvendindama KT nutarimą siūlo šias nuostatas braukti iš įstatymo, taip pat atsisakyti principo, jog į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaičiuojama veikla, kai šis gauna valstybinę pensiją.

Vis dėlto ministerijos siūlymu nustatyta, kad mokslininkams valstybinė pensija skiriama ir mokama tik kai jie nustoja dirbti mokslinį darbą Lietuvos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose arba vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas.

SADM teigimu, įstatymo pataisos šiuo metu yra aktualios keliems šimtams mokslininkų: apie 400 asmenų būtų atnaujintas mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimas, išmokant nepriemokas nuo KT nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2020-ųjų birželio 3-iosios. Taip pat po šio termino įgijusiems bent vienus mokslinio darbo stažo metus būtų  perskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos.

Pataisos paveiktų ir dar apie 50 asmenų, kurie gauna pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nes ministerija siūlo ir šiame įstatyme atsisakyti ribojimų dėl gaunamų draudžiamųjų pajamų, taip pat ligos, motinystės ir kitų išmokų.

Numatoma, kad pakeitimams įgyvendinti prireiks apie 780 tūkst. eurų.