Kaip skelbia Finansų ministerija, fondo lėšomis bus teikiamos paskolos vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti.

„Valstybė tęsia finansinių priemonių taikymą viešosios infrastruktūros projektų finansavimui. Vandentvarkos sektorius ilgus metus buvo finansuojamas teikiant negrąžinamąsias subsidijas, tačiau toks finansavimo modelis neskatino siekti didžiausio efektyvumo. Nauja finansavimo priemonė suteiks galimybę efektyviau valdyti finansinius išteklius, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Vandentvarkos fondas – dar vienas nuoseklus ir seniai reikalingas pokytis šiame sektoriuje.

Kaip skelbia Finansų ministerija, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams palankiomis sąlygomis bus teikiamos paskolos iki 20 metų terminui.

„Nauja finansavimo galimybė – Vandentvarkos fondas – dar vienas nuoseklus ir seniai reikalingas pokytis šiame sektoriuje. Toks fondas vienu metu padės siekti dviejų tikslų – leis užtikrinti tvarią vandentvarkos sektoriaus plėtrą, sprendžiant opias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemas, kurios ypač aktualios mūsų gyventojams, bei padės efektyviau panaudoti į fondą grįžtančias lėšas“, – pranešime cituojamas laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Numatoma, kad paskolos nuotekų tinklų plėtrai bus derinamos su grąžinamąja subsidija, kuriai taip pat numatyta skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Geriamojo vandens ir nuotekų rekonstrukcijos projektai bus finansuojami tik finansinės priemonės lėšomis – tokiems projektams grąžinamoji subsidija nebus skiriama.

„Tikimės, kad Vandentvarkos fondas taps ilgalaikiu ir tvariu vandentvarkos tinklų plėtros ir rekonstrukcijos finansavimo šaltiniu, kurio lėšomis vandentvarkos įmonės galės plėtoti kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingus vandentvarkos projektus“, – teigia VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas.

Būtina finansavimo sąlyga – pareiškėjai turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir būti paskirti regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju arba viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Taip pat įgyvendinami projektai turi atitikti savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą.

Pasinaudojant VF teikiamomis galimybėmis bus didinamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo prieinamumas bei gerinama jų kokybė siekiant apsaugoti aplinką nuo nuotekų žalingo poveikio.

Numatoma, kad paraiškas paskoloms pagal naująją priemonę VIPA bus galima teikti nuo balandžio mėnesio.

Reikės daugiau vandens

Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos bendrovės "Giraitės vandenys" 2019–2021 m. veiklos planą. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį iš 69 vandenviečių, eksploatuoja ir prižiūri 136 artezinius gręžinius, 37 geriamojo vandens gerinimo įrenginius, 26 nuotekų valymo įrenginius. Tam, kad Kauno rajono gyventojai būtų nuolat aprūpinami aukštos kokybės vandeniu ir nuotekos būtų išvalomos pagal normatyvus, per artimiausius trejus metus turi būti atnaujinami įrenginiai ir tinklai, vykdoma tinklų plėtra. Kadangi šie tinklai pakaunėje išsidėstę skirtinguose miesteliuose ir kaimuose, nekoncentruotai, tam reikia didelių investicijų.

"Skaičiuojame, kad per metus centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens, o kartu ir nuotekų tinklų poreikis išauga apie 5 proc.. Taigi, per artimiausius trejus metus, palyginti su šios dienos poreikiais, jis išaugs 15 proc. Atsižvelgdami į tai, planuojame tinklų plėtrą. Per artimiausius trejus metus planuojama naujai įrengti 24,689 km, rekonstruoti 9,548 km, suremontuoti 3,5 km vandens tiekimo tinklų, taip pat naujai įrengti 52,699 km nuotekų surinkimo tinklų, rekonstruoti 0,15 km nuotekų tinklų", – skaičius pateikė "Giraitės vandenų" direktorius Gitis Urbelis.

Gauna europinę paramą

Vienas svarbiausių bendrovės planuojamų įgyvendinti projektų – "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Kauno rajone (2014–2020 m.)". Pagal jį planuojama nutiesti 15,386 km vandentiekio (Kulautuvoje, Ramučiuose, Šlienavoje, Žiegždriuose), 28,178 km nuotekų tinklų (Kulautuvoje, Ramučiuose, Piliuonoje, Šlienavoje), rekonstruoti 8,278 km vandens tiekimo tinklų (Šlienavoje), pastatyti nuotekų valymo įrenginius (Piliuonoje). Projektas finansuojamas iš 2014–2020 m. ES fondų investicinės programos ir savivaldybės lėšų.

Įgyvendinus ES finansuojamą projektą, bus sudaryta galimybė naujais vandens tiekimo tinklais naudotis 979 gyventojams, naujais nuotekų tinklais – 1 312 gyventojų.

Daugiausia – beveik 4,5 mln. eurų – per artimiausius trejus metus planuojama investuoti į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją. Už šiuos pinigus bus rekonstruoti bei išplėsti Babtų, Čekiškės, Kulautuvos, Ramučių, Piliuonos, Šlienavos, Žiegždrių, Miškalaukio, Liučiūnų, Netonių, Vaišvydavos, Raudondvario vandentiekio ir nuotekų tinklai.

1,7 mln. eurų turėtų būti investuota į paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų įrengimą. Planuojama suremontuoti 9,55 km paviršinių nuotekų tinklų (Biruliškėse, Giraitėje (Vijūkuose), Užliedžiuose ir Garliavoje), rekonstruoti arba renovuoti 2,292 km paviršinių nuotekų tinklų (Karmėlavoje, Neveronyse), įrengti 5,6 km naujų paviršinių nuotekų tinklų (Ramučiuose Voškoniuose, Vilkijoje ir Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje (Kamšos kvartale).

Gerins vandens kokybę

Apie 5 proc. bendrovės "Giraitės vandenys" tiekiamo geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai (geležis, amonis, drumstumas, manganas ir kt.) neatitinka nustatytos higienos normos saugos ir kokybės reikalavimų. Todėl ten, kur geriamojo vandens kokybė prasčiausia, per artimiausius trejus metus bendrovė numato įrengti vandens gerinimo įrenginius. Naujų įrenginių statyba planuojama Bernatonių, Altoniškių ir Miškalaukio kaimuose, o vandens gerinimo stočių rekonstrukcija – Ramučiuose ir Babtuose.

"Siekiame, kad kuo daugiau Kauno rajono gyventojų gautų kokybiškas vandens tiekimo paslaugas. Planuojame, kad įgyvendinus ES finansuojamą projektą "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas" (jau vykdomą iš įmonės sutaupytų lėšų), bus sudaryta galimybė naujais vandens tiekimo tinklais naudotis 979 gyventojams, naujais nuotekų tinklais –  1312 gyventojų", – sakė G.Urbelis.

Iš dumblo gamins kompostą

Pakaunėje bus įgyvendinti ir šie svarbūs projektai: vandens gerinimo įrenginių statyba ir rekonstrukcija (Gaižuvėlėje, Biliūnuose, Dobilijoje); vandens tiekimo, nuotekų surinkimo tinklų plėtra (Voškoniuose, Antagynėje, Jurginiškiuose, Raudondvaryje, Babtuose, Vilkijoje, Pažėruose); nuotekų valymo įrenginių statyba Pažėruose; nuotekų valymo įrenginių remontas arba rekonstrukcija Vilkijoje, Žiegždriuose, Babtuose, Girionyse. Planuojama, kad šiems darbams atlikti prireiks beveik 4,3 mln. eurų.

Per 700 tūkst. eurų atsieis nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Kulautuvoje, Užliedžiuose, Viršužiglyje, Ilgakiemyje ir Pagynėje. Naujus nuotekų valymo įrenginius ketinama statyti Piliuonoje.

Gerinant nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, planuojama pagrindinės nuotekų siurblinės renovacija Raudondvaryje ir Neveronių, Voškonių, Giraitės, Bubių, Žiegždrių nuotekų siurblinių remontas. Esant būtinybei, nuotekų siurblinės bus remontuojamos ir kitur.

Miškinių kaime (Raudondvario seniūnija) ketinama įrengti dumblo bei biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelę. Dumblas į čia būtų vežamas iš "Giraitės vandenų" nuotekų valymo įrenginių. Pasak G.Urbelio, kol kas įmonė neturėjo kur vežti ir kaip perdirbti nuotekų valymo procese susidarančio dumblo. Įrengus šią aikštelę, čia dumblas būtų saugomas, vėliau iš jo būtų gaminamas kompostas.

Įrengs naujus gręžinius

Naujus artezinius gręžinius ketinama įrengti ir iš jų pradėti tiekti geriamąjį vandenį vietos gyventojams Lapėse, Voškonyse, Šlienavoje, Užliedžiuose, Margininkuose. Skaičiuojama, kad esamiems arteziniams gręžiniams ir vandens gerinimo įrenginiams remontuoti prireiks 180 tūkst. eurų, dar apie 107 tūkst. eurų – nuotekų tinklams ir siurblinėms remontuoti.

Per trejus metus į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, naujas vandens kokybės gerinimo stotis ir senų rekonstrukciją planuojama investuoti 12,8 mln. eurų. Tikimasi pritraukti 5,8 mln. eurų ES fondų lėšų, gauti 6,3 mln. eurų savivaldybės subsidijų bei dotacijų, beveik 700 tūkst. eurų investuoti įmonės lėšų.

Bendrovės "Giraitės vandenys" 100 proc. akcijų valdo savivaldybė. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad trejų metų bendrovės veiklos planas sudarytas siekiant maksimaliai atliepti įvairius gyventojų poreikius. "Plano įgyvendinimas priklausys nuo finansavimo šaltinių ir galimybių. Nemaža dalimi – nuo to, kokią ES paramą pavyks gauti bei kokio dydžio bus savivaldybės biudžetas. Plečiant vandentvarkos inžinerinius tinklus planuojame plėtoti partnerystę su verslu. Kaip, pavyzdžiui, Domeikavos seniūnijoje naujajame gyvenamųjų namų kvartale plėtojame vandentiekio tinklus konsoliduotomis lėšomis. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) panašiu principu įrengiame lietaus nuotekų tinklus", – pasak mero, konsoliduotomis lėšomis ketinama įgyvendinti ir kitus projektus, susijusius su inžinerinių tinklų plėtra.