Neatidaryti – čia gyvena vapsvos
Vasarai įpusėjus, vapsvų populiacija didėja dar sparčiau, kas lemia dažnesnius susidūrimus su šiais nepageidaujamais vabzdžiais. Kaip pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertai, vienam Jonavos gyventojui „susitikimas“ su vapsvomis virto tikru išbandymu.
„Remontavau garažo duris: apšiltinau, apkaliau naujomis lentelėmis. Po poros savaičių prireikė garaže saugomų sodo įrankių, tačiau patekti į vidų negalėjome, nes visa spyna buvo užkimšta įtartina mase. Manėme, kad vaikai papokštavo, tačiau problema vis kartojosi ir kartojosi, todėl kreipęsi į kenkėjų ekspertus, sužinojome, kad mūsų garažas virto idealiais namais visai vapsvų kolonijai. Pasirodo, patekusios per spyną į durų vidų, vapsvos susisuko lizdą, o kad jį apsaugotų nuo oro permainų ir skersvėjo, spynos plyšius užlipdė vašku. Kadangi garažas stovi saulėje, vapsvoms čia patiko. Beje, spyną mes kruopščiai išvalėme, tačiau praėjus kelioms dienoms ji vėl buvo „užtaisyta“ vašku“, – netikėta istorija dalijasi jonavietis.
Pasak kenkėjų kontrolės specialisto Žygimanto Žalnerausko, radusios lizdui tinkamą vietą ir ten įsikūrusios, vapsvos pakartotinai čia sugrįš ir kitais metais. Šie vabzdžiai labai dažnai lizdus suka pastogėse, namų sienų plyšiuose.
„Pavasarį apvaisinta motinėlė susiranda vietą perėjimui, susuka lizdą, išaugina palikuonis ir diktuoja sąlygas visai kolonijai. Iškrapštyti vapsvas iš jų pamėgtų vietų nėra lengva, todėl reikia imtis visų atsargumo priemonių ir visiškai išnaikinti lizdą“, – perspėja Ž. Žalnerauskas.
Atsargumas svarbiausia
Gynyba nuo vapsvų – pavojingas procesas. Visų pirma, griežtai draudžiama patiems judinti, šalinti vapsvų lizdus, ypač dienos metu, kai kenkėjai aktyviausi. Nerekomenduotina ant vabzdžių purkšti įvairių priemonių, nes taip jie greičiau suirzta, todėl ataka gali būti skaudesnė. Svarbu išmanyti vapsvų įpročius, naikinimui naudoti kruopščiai parinktas naikinimo priemones.
Anot kenkėjų žinovų, pagrindinis vapsvas viliojantis objektas yra maistas: terasose, lauko kavinėse, pavėsinėse palikti skanėstai, soduose sirpstantys vaisiai ir uogos. Pritrūkusios maisto gyvenamojoje aplinkoje, vapsvos užsuka net į mūsų namus.
Tam, kad vapsvos nepatektų į patalpas, tereikia užverti langus ir duris arba naudoti apsauginius tinklelius. Jei gyvenate daugiabučiuose, balkonuose patartina nepalikti nereikalingų daiktų, šiukšlių, kad vapsvoms nekiltų pagunda susikurti lizdo. Prieš išvykstant iškylauti taip pat reikia prisiminti kelis patarimus.
„Kaip jau minėta, vapsvas traukia įvairūs vaisiai, vaisių sultys, saldus maistas ir gėrimai. Jei turite sodą, kuriame gausu medingų augalų, o vaismedžiai linksta nuo prisirpusių vaisių, vapsvos čia tikrai užsuks. Jei iškylaujate gamtoje, didelė tikimybė ir čia išgirsti vapsvų zvimbimą. Kad vabzdžiai nepultų gelti ir greičiau pasišalintų, patariame maistą visada laikyti sandariai, atsargiai valgyti vabzdžius viliojantį maistą ir gerti saldžius gėrimus, saugotis vaikščiojant basomis. Laikiną apsaugą nuo įkyrių ir skaudžiai geliančių vapsvų taip pat užtikrina įvairios purškiamos priemonės“, – paprastus būdus apsisaugoti nuo vapsvų įvardija ekspertas.
Ką daryti, jei užpuolė?
Jei papuolėte į vapsvų teritoriją ar jos pradėjo puotauti ant vaišių stalo, stenkitės likti ramūs, nebaidyti, nepūsti vėjo į šiuos vabzdžius. Sujudintas vapsvų lizdas ims gelti, gindamas savo namus, bėgdami nekelkite rankų į viršų – jas geriau laikyti prie šono, kad nekeltumėte dar didesnės agresijos. Saugokite galvą ir veidą, bandymas apsimesti mirusiu – ne išeitis, nes vapsvos ir toliau negailestingai gels jūsų kūną. Sklando mitas, kad gali padėti vandens telkinys, tačiau geliantys vabzdžiai, tikėtina, kantriai lauks, kol išlipsite iš vandens. Todėl būkite atsargūs vaikštinėdami miške ar pievoje, kad neužkliudytumėte vapsvų lizdo, nebandykite patys jo nukabinti.
