Pirmadienį pontifikas oficialiai pakeitė Šventojo Sosto archyvo – vienos didžiausių ir svarbiausių archyvinių dokumentų saugyklų pasaulyje – pavadinimą, kuriame nebeliko žodžio „slaptasis“. 

Nuo šiol jis bus vadinamas tiesiog Vatikano apaštališkuoju archyvu. Tai buvo padaryta siekiant, kad archyvo pavadinime nebeliktų žodžio, keliančio neigiamas asociacijas.   

Pranciškus pažymėjo, kad Apaštališkasis archyvas jau seniai yra atviras mokslininkams, o jis pats yra nurodęs nuo ateinančių metų kovo 2-osios atverti visuomenei Antrojo pasaulinio karo laikų popiežiaus Pijaus XII, smerkiamo už tylą Holokausto klausimu, archyvus. 

Anot pontifiko, pakeistas pavadinimas geriau atspindi archyvo realybę ir jo vaidmenį Bažnyčiai bei kultūros pasauliui.

Tai mašinraštis, pasirašytas Tarybos pirmininko Antano Smetonos ir dar trijų signatarų – Povilo Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio.

Vatikano archyvuose Vasario 16-osios akto tekstą vokiečių kalba rado Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Darius Antanavičius.

„Archeologas Eugenijus Svetika dar vasarą paskambino, sakė, kad skaitė Petro Klimo atsiminimus. Ponas L. Mažylis aktą surado, tai galvojau, ką mes čia turime ieškoti. Aš vėliau prisiminiau E. Svetikos pasakymą ir paprašiau atsiųsti P. Klimo atsiminimus. Žadėjau, kad būdamas archyve paklausinėsiu“, – televizijos laidoje pasakojo D. Antanavičius.

Jis elektroniniu paštu užklausė Vatikano archyvo, nurodė, kad valstybė švenčia Nepriklausomybės šimtmetį. Po dviejų valandų gavo darbuotojo atsakymą, kad ieškomi dokumentai yra fonde, tam tikruose aplankuose.

„Kai atvažiavau, kitą dieną ten nuėjęs ir radau. Mašinėle spausdintas ant trijų lapų, originalas vokiečių kalba su rankraštiniais A. Smetonos, J. Šaulio, J. Staugaičio ir kitais parašais“, – sakė istorikas.

Laidoje dalyvavęs istorikas Algimantas Kasperavičius priminė, kad 1922 metais Vatikanas pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.

Pasak D. Antanavičiaus, visa dokumento atsiradimo istorija nuodugniai aprašyta P. Klimo atsiminimuose. Jis apie dokumentą žinojo greičiausiai dėl to, kad dirbo Užsienio reikalų ministerijos archyve. Vasario 16-osios aktą anuomet išvertė Vokietijos valdžia. Akto vertimas perduotas popiežiaus nuncijui, kad šis perduotų dokumentą popiežiui.

Istorikai sako, kad ateityje su Nepriklausomybės aktu susijusių dokumentų galima būtų paieškoti Londono, Stokholmo ir kituose archyvuose. „Reikės užsispyrimo ir sėkmės, taip pat finansinių lėšų“, – sakė jie. Dokumentų kopijos brangios, siekia kelis šimtus eurų.

Penktadienį policijos ekspertai paskelbė, kad Vokietijoje šiemet rastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas surašytas signataro J. Šaulio ranka.

Rašysenos tyrimą neatlygintinai atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitais keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų.