Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija, nauja siunta bus paskirstyta savivaldybėms, atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Kiekvieną ketvirtadienį visos Lietuvos savivaldybės kviečia skiepytis be registracijos.

Kodėl neskiepys?

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, vakcinavimo centre „Litexpo“ gyventojai turės galimybę vietoje pasirinkti norimą vakciną iš trijų turimų: „Comirnaty“, „Moderna“ arba „Jannsen“.

„Vien per ketvirtadienį esame pajėgūs Vilniuje paskiepyti apie 7500 žmonių, iš viso būsime  paruošę 6400 „Pfizer-BioNTech“, 1000 „Janssen“ ir 100 „Modernos“ vakcinų dozių. Vakcinavimo centre tądien dirbs net 125 darbuotojų ir savanorių komanda, tad dar kartą norime pakviesti visus pasiraitoti rankoves ir greičiau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė paaiškino, kodėl neužsiregistravę žmonės nebus skiepijami „Vaxzevria​“ vakcina.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu „Vaxzevria​“ vakcinos gaunama nereguliariai ir nedideli kiekiai, didžioji dalis vakcinų planuojamos ir skiriamos gyventojams, kurie turi būti paskiepyti antrąja doze. Iš šią savaitę gaunamų 7700 „Vaxzevria“ dozių, didžioji dalis taip pat bus panaudota revakcinacijai. Nedidelė dalis vakcinų (400) buvo skirta pirmosioms dozėms bei buvo atidaryti registracijos laikai  gyventojams birželio 19 dienai – visi šie laikai jau yra užimti, tačiau dar yra keletas laisvų registracijos laikų birželio 23 dienai, nes dalis gyventojų atšaukė registraciją. Kol kas neturime informacijos iš SAM apie planuojamą kitą šios vakcinos pristatymą ir numatomus vakcinos kiekius, todėl įvertinę numatytų revakcinacijų skaičių papildomai skirti „Vaxzevria“ vakcinos kol kas neturime galimybių“, – sakė V. Turauskytė.

Anot jos, pastaruoju metu yra nemaži kiekiai revakcinuojamų asmenų – iki mėnesio pabaigos numatyta beveik 14 500 revakcinacijų –, todėl „AstraZenecos“ vakcinų pirmoms dozėms nėra pakankamai.

Vakcinacijos procesas planuojamas labai kruopščiai ir atsakingai, revakcinacijai reikalingos vakcinos pakanka.

Nerimauti neturėtų

Ar žmonės, kurie yra pasiskiepiję pirmąja „AstraZenecos“ vakcinos doze, turėtų sunerimti, kad gali laiku negauti antrosios dozės?

„Vakcinacijos procesas planuojamas labai kruopščiai ir atsakingai, revakcinacijai reikalingos vakcinos pakanka, todėl žmonėms, pasiskiepijusiems pirma „AstraZenecos“ doze, nereikia nerimauti dėl antros dozės gavimo numatytu laiku“, – sakė pašnekovė. 

„Vaxzevria“ vakcina „Litexpo“ vakcinacijos centre bus skiepijama birželio 19, 22, 23, 28, 29 ir 30 dienomis.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui kauno.diena.lt taip pat teigė, kad žmonėms, kurie pasiskiepijo pirmąja „AstraZenecos“ doze, nereikėtų nerimauti dėl antrosios dozės. 

„Tikrai jokiu būdu jie neturi nerimauti. Kai Lietuva gauna vakcinos siuntą, ji yra skirstoma į dvi  dalis – pirmiausia yra užtikrinama, kad užtektų vakcinos dozių revakcinacijai, o likęs kiekis yra skiriamas pirmai dozei. Šiuo metu Lietuvoje yra 3511 dozių pirmai vakcinacijai“, – sakė A. Šuksta.

Scanpix nuotr.

I. Šimonytė: užsakytomis „AstraZenecos“ vakcinomis galėsime įvykdyti pasaulio piliečių pareigą

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuvos nusipirktos „Vaxzevria“ vakcinos neliks nepanaudotos. Pasak jos, nemažus „AstraZenecos“ gaminamų skiepų kiekius užsisakiusi Lietuva dalį vakcinų galės suteikti kaip paramą Rytų partnerystės šalims, skelbia ELTA.

„Jeigu rekomenduojama tilpti į 4–12 savaičių intervalą, tai nereiškia, kad jau kitą dieną skiepytis nebegalima. Svarbu neužtempti ilgiau. Jeigu tarp dozių praeis kokios 20 savaičių ar panašiai, tai vakcinaciją gali tekti pradėti iš naujo, – feisbuke rašė profesorius. – Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną svarbią priežastį, kodėl negalima per ilgai atidėti antrosios skiepo dozės. Jeigu pradės silpti po pirmosios dozės susiformavęs imunitetas, kol nebus gauta antroji dozė, virusui bus sudarytos palankios sąlygos mutuoti. Tai – labai pavojinga. Jeigu žmonės to nesupras ir išvis negaus antrosios dozės, tai padarysime meškos paslaugą virusui: jis turės geresnę galimybę mutuoti, nes štamus, kurie bus silpni, imunitetas nuslopins, o tie, kurių bus galbūt nedaug, bet jie įgaus tam tikrą atsparumą skiepo suformuotai imuninei apsaugai turės galimybę be konkurencijos daugintis.“

Anot S. Čaplinsko, taip vystosi virusų atsparumas. Lygiai taip pat vystosi bakterijų atsparumas antibiotikams – jeigu yra nepakankama antibiotikų koncentracija organizme, turinčios atsparumą bakterijos turi geresnę galimybę sparčiau daugintis.

„Kada skirti antrąją dozę per 4–12 savaičių intervalą, priklauso ne nuo medicininių, bet nuo politinių-organizacinių sprendimų, susijusių su tuo, kad trūksta vakcinų pirmąjai dozei. Svarbiausia valstybei pasiekti tikslą, kad kuo daugiau žmonių gautų pačią pirmąją dozę, kuri jau po poros savaičių ženkliai apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir mirties. Žmonėms paliekamas laiko rezervas, kad, norint kur nors išvykti ar turint kitų svarbių priežasčių, jie galėtų pasirinkti, kada gauti antrąją dozę tarp ketvirtos (bet ne anksčiau) ir 12 savaitės. Išlaukti antrosios dozės ilgiau (bet tik iki 12 savaitės, kaip siūlo vakcinų gamintojai) vis tik, galbūt, verta, nes kuo vėliau pasiskiepysi antrąja doze, tuo ilgiau bus galima laukti trečiosios, kuri suteiks sustiprinantį imunitetą“, – teigė profesorius.

„To padaryti jums nepavyks patiems. Reikia kreiptis koronastop.lt nurodytais adresais“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Įprastai antras skiepas „AstraZenecos“ vakcina suleidžiamas praėjus 12 savaičių po pirmojo, tačiau jį dėl objektyvių priežasčių galima pasiankstinti, pavyzdžiui, pedagogams, abiturientams. Norint tą padaryti, būtina kreiptis į skiepijančios savivaldybės koordinatorius.

„Kol kas šia informacija dar negalime dalintis, bet šis klausimas yra nepamirštas ir šiuo klausimu yra kalbamasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Danija balandžio viduryje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Šalis sprendimą priėmė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina.

Lietuva tuomet buvo tarp kelių šalių, kurios išreiškė norą perimti vakciną, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip Danija nuspręs juos padalinti.

Europos vaistų agentūra balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Anot agentūros, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse. Todėl jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.