JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) šį raginimą paskelbė jos biurui parengus ataskaitą apie naujųjų technologijų poveikį žmogaus teisių apsaugai ir skatinimui susirinkimų laisvės, įskaitant dalyvavimą taikiuose protestuose, kontekste.
„Turėtų būti moratoriumas veidų atpažinimo technologijos naudojimui taikių protestų kontekste, kol valstybės išpildys tam tikras sąlygas, įskaitant tinkamą žmogaus teisių laikymąsi, prieš imdamosi jas naudoti“, – sakoma M. Bachelet pranešime.
JT Žmogaus teisių taryba šią ataskaitą užsakė parengti prieš dvejus metus, bet ji buvo paskelbta virtinėje šalių įsiplieskus didelėms demonstracijoms.
„Naujos technologijos gali būti naudojamos taikiems protestams mobilizuoti ir organizuoti, tinklams ir koalicijoms kurti, taip pat padėti žmonėms gauti geresnės informacijos apie demonstracijas ir priežastis, kodėl jos rengiamos, tokiu būdu skatinant socialinius pokyčius“, – rašo M. Bachelet.
Kita vertus, „kaip jau esame matę, jos gali būti – ir yra – naudojamos protestuotojų teisėms varžyti ir pažeidinėti, juos stebėti ir sekti, brautis į jų privatumą“, pabrėžė ji.
JT ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad technologijomis pagrįstas sekimas, taip pat įsilaužimai į socialinių tinklų paskyras, naudojamas protestų organizatorių ir pačių demonstrantų, buvo svarbus veiksnys, virtinėje šalių lėmęs pilietinės erdvės susitraukimą.
Dokumente reiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl veidų atpažinimo technologijų, „leidžiančių automatiškai atpažinti, stebėti ir sekti protestuotojus“.
Šios technologijos pastaruoju metu buvo plačiai diegiamos, pavyzdžiui, išmaniesiems telefonams atrakinti.
Tačiau jos turi ir savo tamsiąją pusę: Kinijoje veidų atpažinimo technologija yra integruota į didžiulę viešų erdvių stebėjimo sistemą ir taikoma šalies vykdomame socialinio kredito eksperimente, kai net už menkus viešųjų normų pažeidimus galima sulaukti reikšmingų sankcijų.
Jungtinėse Valstijos išplitus protestams dėl policijos smurto ir rasizmo, padidėjo spaudimas technologijų bendrovėms, kuriančioms veidų atpažinimo priemones.
Bendrovės „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė įšaldysiančios veidų atpažinimo programinės įrangos pardavimus policijai, o IBM pranešė, kad apskritai traukiasi iš šio verslo.
Didinama diskriminacija
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime perspėjama, kad dėl taikomų veidų atpažinimo technologijų daugelis žmonės vengia dalyvauti demonstracijose viešose vietose arba viešai reikšti savo nuomonę, bijodami, kad gali būti atpažinti ir patirti neigiamų pasekmių.
„Dar daugiau, veidų atpažinimo technologija gali įtvirtinti ir padidinti diskriminaciją, įskaitant patiriamą afrikiečių kilmės žmonių ir kitų mažumų“, – perspėjo žmogaus teisių biuras.
Praeitais ir šiais metais daugelyje šalių vyko didelės demonstracijos dėl įvairių problemų, įskaitant rasinę diskriminaciją. Pastaruoju metu visame pasaulyje išplito protestai, išprovokuoti afroamerikiečio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl baltojo JAV policininko šiurkščių veiksmų, dėl kurių pareigūnas vėliau buvo apkaltintas žmogžudyste.
„Kai žmonės visame pasaulyje renkasi protestuoti prieš rasizmą, taip pat (susijusį su) teisėsaugos pareigūnais, teisė į taikius susirinkimus niekada nebuvo svarbesnė“, – pabrėžė M. Bachelet.
„Veidų atpažinimas neturėtų būti naudojamas taikių protestų kontekste, nesant esminių saugiklių, susijusių su skaidrumu, duomenų apsauga ir priežiūra“, – pridūrė ji.
