Tuo tikslu jis kreipėsi į vidaus reikalų ir teisingumo ministres Agnę Bilotaitę ir Eveliną Dobrovolską.
„Manau, kad dabar, vykstant karui Ukrainoje, būtų tinkamas momentas pasidomėti pilietybės klausimais. Ryškėja, kad ir pas mus gyvena kai kurie asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, kurie atstovauja ne Lietuvos, o Rusijos interesams, pvz., yra teisiami už šnipinėjimą kitos valstybės naudai ar kitais būdais tarnauja mums priešiškoms valstybėms. Kyla klausimas, ar prieš mūsų valstybę veikiantys asmenys gali turėti Lietuvos pilietybę?“ – kalbėdamas su ELTA, svarstė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys J. Razma.
Pilietybės įstatyme jis siūlo numatyti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą. Įstatyme parlamentaras siūlo įteisinti galimybę atimti Lietuvos Respublikos pilietybę iš dvigubą pilietybę turinčių asmenų, jei jie šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, duotą tampant Lietuvos Respublikos piliečiu.
Kyla klausimas, ar prieš mūsų valstybę veikiantys asmenys gali turėti Lietuvos pilietybę?
„Tokiais atvejais, kai žmogus veikia prieš mūsų valstybę ir sulaužo priesaiką, savo įstatymais galėtume spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą“, – sako J. Razma.
Anot jo, prieš tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, asmuo, be kita ko, prisiekia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. „Galiojančiame Pilietybės įstatyme nėra nuostatų, kurios užtikrintų, kad priesaikos, duotos tampant Lietuvos Respublikos piliečiu, būtų laikomasi, ją sulaužius toks pilietis patirtų neigiamus padarinius“, – sako J. Razma.
Anot politiko, šiuo metu Pilietybės įstatymas nereguliuoja santykių, susijusių su asmens duotos priesaikos tampant Lietuvos Respublikos piliečiu, sulaužymu, t. y. santykių, kurie susiklosto dėl asmens padarytų nusikaltimų ar kitaip šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai savo veiksmais toks asmuo galėjo rimtai pakenkti esminiams Lietuvos valstybės interesams.
Dėl vienintelės pilietybės atėmimo būtų keblu: riboja Konvencija
J. Razma taip pat siūlo įvertinti galimybę, ar pagal Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kitus tarptautinius aktus, Tarptautinio teisingumo teismo praktiką būtų galima atimti Lietuvos Respublikos pilietybę iš ir asmenų, kurie turi vienintelę Lietuvos Respublikos pilietybę.
„Konvencija riboja mūsų galimybes tais atvejais, kai asmuo turi vienintelę pilietybę, šią Konvenciją Lietuva yra ratifikavusi. Šiuo metu teisės aktuose Lietuvos Respublikos piliečiams nėra numatyta jokia atsakomybė už priesaikos sulaužymą, kai, pvz,. Seimo nariams, kitiems pareigūnams už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą yra taikoma atsakomybė, apkaltos procedūra. Dėl to kreipiuosi į ministerijas, siūlydamas apsvarstyti tokią galimybę“, – sakė J. Razma.
ELTA primena, kad Jungtinių Tautų Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo Lietuvos Seimas ratifikavo 2013 m. gegužės 9 d.
