Oficialios Venesuelos valiutos, bolivaro, kursas šiemet smuko daugiau nei 90 proc., o hiperinfliacija pasiekė 4 680 proc., rodo centrinio banko duomenys.
Infliacija sumažino šios Pietų Amerikos šalies gyventojų perkamąją galią, o minimali mėnesinė alga, įskaitant ir valdžios paramą maistu, šiuo metu siekia vos 10 dolerių.
„Nemanau, kad tai blogas dalykas, tas procesas, kurį kai kas vadina dolerizacija“, – interviu televizijos kanalui „Televen“ sakė N. Maduro.
„Tai gali padėti šaliai atsigauti, išplėsti gamybą ir sustiprinti ekonomiką. Ačiū Dievui už tai“, – pareiškė krizės krečiamos šalies lyderis.
Iki 2018-ųjų draudęs šalyje naudoti dolerį, N. Maduro sakė vis dar svarstąs apie mokėjimus JAV valiuta, kurių skaičius pastaraisiais mėnesiais augo. Nepaisant to, tvirtino N. Maduro, bolivaras ir toliau bus Venesuelos valiuta.
Nuo 2003-ųjų oficialų bolivaro kursą nustato Venesuelos centrinis bankas.
„Venesuela visada turės savo valiutą. Mes visada turėsime bolivarą, jis atsigaus, mes jį apginsime“, – pareiškė N. Maduro.
Vis stiprėjant JAV sankcijos, Venesuelos centrinis bankas nusprendė įlieti eurų į šalies ekonomiką. Vyriausybė ir valstybinė naftos milžinė PDVSA net pradėjo mokėti darbuotojams Europos valiuta.
Užsienio valiutos į Venesuelą patenka daugiau per žaliavinės naftos ir aukso prekybą.
Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido taip pat sureagavo į N. Maduro komentarus apie „dolerizaciją“. J. Guaido teigimu, šalies prezidentas pripažino dar vieną pralaimėjimą.
„Prezidentūros šiandien pripažintas pralaimėjimas yra tai, kad šalis jau dolerizuota. Jis pripažįsta, kad mūsų valiuta net neturi vertės“, – sakė J. Guaido.
Nacionalinei Asamblėjai pirmininkaujantis J. Guaido šių metų sausį pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu, teigdamas, kad N. Maduro perrinkimas buvo neteisėtas. Savo ruožtu N. Maduro opozicijos lyderį pavadino JAV marionete.
Venesuelos ekonominė krizė sukėlė ir humanitarinę krizę bei privertė iš savo namų pasitraukti daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys.
