Pačiame Rusnės centre vietiniai atidžiai stebi, kaip čia pat, už kelių dešimčių metrų, rusų žvejai jau įsirengė žvejybai skirtą stovyklavietę.
Rusai išsirikiavo savo amuniciją praktiškai rusniškiams po langais, Skirvytės pakrantėje.
Kaimyninės šalies žvejai atsigabeno specialią palapinę, iškėlė krosnelės kaminą ir pakrantėje suguldė tinklus, pažymėtus plūdurais. Vyrai veikiausiai laukia nerštui į aukštupį turėsiančių pajudėti stintų.
O štai Rusnės žvejai sėdi tyliai, žvejybinės įrangos jie kol kas nejudina.
Pavasaris: kol upių krantai nenutrypti, šalpusniai kelia geltonus žiedus. (Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.)
„Gali būti, kad šiemet stintų neragausime. Sinoptikai žada šiltų orų bangą, o tai reiškia, kad, stintoms patraukus iš jūros į marias, vanduo jau gali būti sušilęs tiek, kad jos išnerš mariose. Aukštupiu stintos gali ir nepajudėti“, – svarstė įmonės „Storasis ungurys“ vadovas Dalius Kuzma.
Vietiniai žvejai, kaip ir rusai, per stintmetį upės pakrantėje įsirengdavo tokias stovyklas, kuriose praleisdavo kone savaitę.
„Aš pats žvejodavau ir norėjau, kad mano žvejams būtų patogu. Atsivarydavome vagonėlį, jame įsirengdavome virtuvėlę, televizorių turėdavome. Juk per naktį tekdavo būti. O šiemet, panašu, stintmečio nesulauksime. Ledų jau nebėra. Girdėjau, kad tik jūroje žvejai stintas gaudo“, – kalbėjo D.Kuzma.
Anot žvejo, stintoms, kad prasidėtų nerštas, reikia keturių laipsnių šilumos vandens.
„Be to, vandens lygis – labai žemas. Tik Atmata gilesnė. Juk upės labai seklios liko. Skirvytėje, Pakalnėje, Vytinėje nėra vandens. Paskutiniais metais stintos nelabai suka į Atmatą“, – pastebėjo D.Kuzma.
Rusniškis tikino, kad Atmatoje farvaterio gylis siekia apie du metrus, o Skirvytėje – vos 80 cm.
„Niekas nesirūpina upių gilinimu. Iš dangaus žiūrint gal ir atrodo, kad apačioje šlapia, vadinasi, ir upė teka. Pakalnė taip pat siekia gal tik 80 cm, o Vytinė yra vos 50–60 cm gylio“, – tikino vyras.
Žvejys pripažino, kad kol kas darbuotojų stintmečiui nesamdo.
„Už darbą juk reikia mokėti, privalu ir mokesčiais pasirūpinti. Mes pelną ne iš vandens gauname, o iš žvejybos. Kol nėra žvejybos, nėra iš ko mokėti darbuotojams“, – sakė D.Kuzma.
