Kodėl pasirinko įsikurti naujame verslo centre „Stockholm“ Kaune, pasakoja verslininkas Sigitas Stumbrys, UAB „Boplalit“ direktorius.

• Energija „Stockholm“ aprūpins saulės jėgainės, kurios bus ant pastato stogo.

• Verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje planuojama įrengti net 20 elektromobilių pakrovimo stotelių.

• Siekiama, kad verslo centras gautų tarptautinį BREEAM „Very good“ žaliųjų pastatų vertinimo sertifikatą.

Dvidešimt penktus metus skaičiuojanti pramoninės automatikos įmonė veiklą pradėjo kaip šeimos verslas, o nuo 2008-ųjų ėmė augti sparčiau. Šiuo metu „Boplalit“ užsiima pramonės komponentų, korpusų, elektroninių jungčių bei kabelių distribucija ir pramonės įrenginių sauga.

„Pačioje pradžioje dirbome dviese su žmona, o veiklos patalpos buvo įkurtos viename iš mūsų namų kambarių. Nuo pradžių žinojome, kad augant verslui mums reikės atskiros erdvės, todėl išsinuomojome porą kabinetų Aleksoto verslo centre. Tuo metu pagrindinis kriterijus buvo galimybė darbo vietą nuo namų pasiekti kuo greičiau“, – įmonės veiklos pradžią prisiminė S. Stumbrys.

Sigitas Stumbrys. Partnerio nuotr.

„Boplalit“ metai iš metų pavyko sėkmingai vystyti savo veiklą – apyvarta augo, komanda plėtėsi, o esamos patalpos pradėjo nebetenkinti. Todėl teko kibti į naujos lokacijos, kuri patenkintų pasikeitusius organizacijos poreikius, paieškas.

„Augant verslui išsiplėtė mūsų asortimentas, todėl pasikeitė ir sandėliavimo patalpų poreikis. Dabartiniame sandėlyje galime sutalpinti tik ribotų gabaritų prekes, o nusprendus prekiauti didesnėmis, teko papildomai nuomotis patalpas. Dėl to išaugo kaštai ir atsiėmimas klientams tapo sudėtingu – dalis smulkių dalių yra viename sandėlyje, o didesnių gabaritų dalys – kitame. Todėl renkantis naujas patalpas mums buvo svarbu, kad visų prekių sandėlis būtų ten pat, kur ir mūsų pagrindinis biuras“, – aiškino S. Stumbrys.

Tvarūs sprendimai – nebe mada, o būtinybė

Nuo ateinančių metų pradžios „Boplalit“ komanda veiklą vykdys naujame daugiafunkciniame verslo centre „Stockholm“, įsikūrusiame Kaune. Pasirinkti būtent šias patalpas paskatino tvarumas – įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių pakrovimo stotelės bei planuojamas gauti BREEAM sertifikatas.

Vieni į žalesnes patalpas kraustosi dėl klientų keliamų reikalavimų, kiti – dėl ekonominio naudingumo, treti – dėl besikeičiančių įmonės poreikių.

 

„Pastebime, kad smulkaus ir vidutinio verslo poreikiai keičiasi ir renkantis naujas patalpas klientai vis dažniau akcentuoja tvarumo svarbą. Vieni į žalesnes patalpas kraustosi dėl klientų keliamų reikalavimų, kiti – dėl ekonominio naudingumo, treti – dėl besikeičiančių įmonės poreikių. Kiekvienas turi savo priežastį, tačiau priimant galutinį sprendimą visi šie aspektai tampa svarbūs. Vizionieriškai mąstantys verslai supranta, kad nuomojantis patalpas šiandien, reikia galvoti apie rytojų“, – sakė „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė. 

Edita Gudauskienė. Partnerio nuotr.

Jai pritaria ir S. Stumbrys, kuris pastebi, kad vis dažniau tenka susidurti su klientų pageidavimais, rinktis tokius gamintojus, kurie savo veikloje siekia tvarumo ir ekologiškumo. Tad, pasak pašnekovo, tik laiko klausimas, kada patys iš partnerių sulauks tokio reikalavimo.

„Besirinkdami patalpas įvertinome ne tik esamą situaciją, bet ir žiūrėjome į ateitį – tikiu, kad greitu metu draugiškumas aplinkai bus vertinamas panašiai, kaip anksčiau buvo prašoma kokybės valdymo sistemos ISO9001. Taip pat numatėme, kad atnaujinsime automobilių parką ir įmonės veikloje naudosime elektromobilius, todėl galimybė juos patogiai pakrauti įmonės biuro stovėjimo aikštelėje buvo itin svarbus aspektas“, – pasakoja „Boplalit“ direktorius.

E. Gudauskienės teigimu, tvarūs sprendimai ne tik svarbūs įmonės reputacijai ir prisideda prie gamtosaugos, bet ir užtikrina finansinių išlaidų sumažinimą. Ant „Stockholm“ stogo bus sumontuotos saulės jėgainės, kurios padės išlaikyti mažus elektros energijos kaštus nuomininkams.

Siekiama, kad verslo centras gautų tarptautinį BREEAM „Very good“ žaliųjų pastatų vertinimo sertifikatą, kuris užtikrina, kad objektas buvo pastatytas ir valdomas pagal aukščiausio lygio reikalavimus, keliamus visame pasaulyje.

Patogi lokacija – vienas svarbiausių aspektų

S. Stumbrys sako, kad apie centrinio biuro patalpas kitame mieste niekuomet nesvarstė – Kaunas turi viską, ko reikia.

„Mūsų šeima yra iš Kauno, darbuotojai taip pat gyvena aplinkui, todėl nebuvo abejonių, kad galėtume veiklą vykdyti kitame mieste. Prekybos atžvilgiu laikinoji sostinė yra geografiškai ideali vieta – tai yra susisiekimo centras dirbant su Lietuvoje esančiais klientais. Taip pat mūsų naujos patalpos „Stockholm“ verslo centre įsikūrusios šalia „Via Baltica“ automagistralės – tai ypač patogu dirbant ir su kaimyninėmis šalimis“, – pasakoja S. Stumbrys.

Mūsų naujos patalpos „Stockholm“ verslo centre įsikūrusios šalia „Via Baltica“ automagistralės – tai ypač patogu dirbant ir su kaimyninėmis šalimis.

 

Šalia daugiafunkcio verslo centro „Stockholm“ jau įsikūrę kauniečių pamėgti ir dažnai lankomi verslai, tokie kaip „Lidl“, „Depo“, „Volvo Trucks“ ir „Skuba“. Šiuolaikišką projektą sudaro 2 atskiri korpusai su technine zona tarp pastatų ir 19 savarankiškų A++ klasės segmentų, skirtų nuomai. Nuomininkai kiekvienas patalpas gali pritaikyti pagal savo poreikius.

S. Stumbrys prisimena, kad apie „Stockholm“ projektą sužinojo atsitiktinai – pravažiuojant pro kylančias konstrukcijas: „Pamačiau būsimų pastatų vizualizacijas ir iškart pamaniau, kad tai galėtų būti būtent tai, kas mums tiktų. Tada užsirašiau telefono numerį ir, net nespėjus pačiam pasidomėti plačiau, sulaukiau skambučio iš „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės. Tai buvo tarsi ženklas“.

„Stockholm“ duris atvers jau 2024 m. pradžioje – planuojama, kad visas kompleksas bus iškart paruoštas naudojimui.

Kauno naujamiestis – nauju ritmu

Kauno centro šurmulys bei šiuolaikinio biurų pastato gyvenimas dominavo ir kaip leitmotyvas specialiai „Magnum“ atidarymui sukurtame vaizdo klipe su maestro Danguolės Beinarytės diriguojamu KTU akademiniu choru „Jaunystė“. Miesto garsų, vaizdinių ir muzikos dermė jame pasitelkta siekiant į tipišką darbo dieną pažvelgti „Magnum“ darbuotojo akimis. Pats verslo centras pasižymi „miesto mieste“ koncepcija – kai tame pat pastate galima rasti visas svarbiausias kasdienes paslaugas: banko, odontologo, grožio, telekomunikacijų, turizmo ir net floristikos. Tuo tarpu kelionė po darbo į teatrą, Eurolygos rungtynes ar būsimą „Mokslo salą“ tetruks iki 10 minučių.

Apie neatpažįstamai pasikeitusią Kauno centro vietą renginyje kalbėjo ir miesto meras.

„Daugelį metų kauniečiams būdavo gėda vežti svečius Karaliaus Mindaugo prospektu – viena pagrindinių miesto transporto arterijų. Vaiduoklio griaučiai „pasitikdavo“ ir iš viso žemyno į Kauną atvykdavusius sporto gerbėjus. Džiaugiuosi, kad tie griaučiai kaip koks senas košmaras baigia išnykti praeityje. Šiandien čia turime ištisą naują kvartalą – tris modernius verslo centrus su tūkstančiais šiuolaikiškų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Tai yra vienas puikių pavyzdžių, kaip ryškiai atsinaujina miesto veidas, o drauge keičiasi ir patys kauniečiai“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Išpildyta architektūrinė vizija

„Investuotojas patikėjo mūsų architektūrine vizija. Ištikimybė idėjai ir neskaičiuojamos darbo valandos tapo rezultatu, kuris mus džiugina. Tikimės, kad šis didžiausias verslo centras svarbioje miestui vietoje užduos gerą toną naujiems, kokybiškiems projektams Kaune“, – atidaryme kalbėjo vienas iš projekto autorių architektas Tomas Kuleša.

„Įgyvendinome išties unikalų projektą – statybos darbus vykdėme miesto centre, kitų pastatų ir žmonių apsuptyje, tad reikėjo dirbti dar atidžiau. Darbas su reikliais užsakovais, profesionaliais subrangovais ir naujausiais inžineriniais sprendimais šiandien leidžia džiaugtis unikaliu rezultatu. Įveikėme iššūkį apleistą Kauno vietą savo pačių rankomis paversti į centrinio verslo rajono širdį“, – sakė generalinio „Magnum“ rangovo „Kaminta“ vadovas Ramūnas Kaminskas.

Tai yra vienas puikių pavyzdžių, kaip ryškiai atsinaujina miesto veidas, o drauge keičiasi ir patys kauniečiai.

Pagrindiniai skaičiai ir faktai

Atidarymo metu surengtų ekskursijų dalyviai turėjo galimybę išvysti įdomiausias šio 32 tūkst. m² bendro ploto komplekso vietas: panoramą nuo vieno aukščiausių naujamiesčio pastatų stogo terasos, naujausiais sprendimais grįstus įmonių biurus, lanksčiai pagal poreikį transformuojamas konferencijų sales, restoranų bei kitų komercinių paslaugų pasažą pastato apačioje.

Verslo centre jau taip pat veikia naujos koncepcijos „Luminor“ klientų konsultavimo centras, verslo pietų restoranas „Lunch up“, kelionių agentūra „Tez Tour“, technines konsultacijas dėl saulės energijos projektų teikianti „Detra Solar“, programinę įrangą automobiliams kurianti bendrovė „Voltas IT“ ir kitos įmonės. Iš viso 18 tūkst. m² nuomos ploto verslo centre jau išnuomota daugiau kaip 10 tūkst. m².

Komplekse, kurį sudaro du – 8 ir 12 aukštų bokštai, iš viso dirbs apie 1700 žmonių. Čia įrengta dviračių saugojimo aikštelė su dušais ir persirengimo kambariais, dviaukštė požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. „Magnum“ taip pat veiks keliolika elektromobilių įkrovimo stotelių, jų skaičių ateityje planuojama didinti net iki pusšimčio. Antrame aukšte veiks įvairiems renginiams pritaikoma – pagal poreikį į keturis skirtingus dydžius transformuojama – konferencijų salė.

„Magnum“ nuotr.

Rugsėjį „Magnum“ įsikurs ir jo vadovaujamos daugiau nei 9 tūkst. darbuotojų visoje Europoje turinčios „Vičiūnų grupės“ pagrindinė būstinė. „Vičiūnai“ kartu su gimininga agroverslo įmonių grupe „Groward Group“ įsikurs 7–12 A bokšto aukštuose.

Projekto autoriai – bendrovės „Archas“ architektai Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas ir Gintaras Čepurna. „Magnum“ valdymu rūpinasi tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“.

„Dirbdami išmaniųjų mokėjimų srityje matome, jog sparčiai pastarųjų metų rinkos plėtrai papildomą impulsą suteikia ir karantino metu pasikeitę vartotojų įpročiai, kuomet iš esmės vyravo elektroniniai atsiskaitymai. Kaune plėsti globalų verslą palanku dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų gausos. Siekdami patenkinti jų poreikius ieškojome modernaus biuro, kuris galėtų augti kartu su bendrove. Miesto širdyje, šalia atgaivintos Vienybės aikštės esantis BLC 2 verslo centras puikiai atitiko mūsų poreikius, todėl išsirinkome dvigubai erdvesnį biurą nei turėjome iki šiol“, – sako „Tribe Payments“ vadovė Rūta Petravičienė.

Bendrovė „Tribe Payments“ BLC verslo centre B korpuse įsikurs per visą aukštą, o kaip įrengti pačias patalpas galėjo spręsti patys darbuotojai. Besiplečiančiame „Tribe Payments“ Lietuvos padalinyje šiuo metu dirba 60 darbuotojų.

„Kaune matome potencialą FinTech ir informacinių technologijų bendrovių plėtrai. Todėl neseniai pabaigtas statyti BLC 2 verslo centras gali pasiūlyti naujas A klasės patalpas, atitinkančias įmonių strateginius tikslus ir plėtros planus. FinTech rinka plėtojasi dinamiškai, todėl biurus naujakuriams pagal jų pageidavimus įrengiame per trumpiausią įmanomą laikotarpį. Planuojame, kad „Tribe Payments“ į BLC 2 įsikels jau rugsėjį. Iš viso naujajame BLC verslo centre išnuomota ir rezervuota apie 60 proc. ploto“, – sako SBA NT bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Rūta Petravičienė ir Lionginas Šepetys

Jo teigimu, atlaisvinant karantino apribojimus nuomininkai etapais grįžta į biurus, suaktyvėjo ir derybos dėl nuomos naujajame BLC verslo centre. Šiuo metu deramasi su tarptautinio verslo atstovais, IT bendrovėmis, startuoliais, taip pat su nedidelėmis vietos įmonėmis, kurių poreikiai biurų dydžiui skirtingi – nuo keliasdešimties iki tūkstančio ir daugiau kvadratinių metrų.

Pasak L. Šepečio, naujai pastatytame 13 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto verslo centre naudojamos pažangiausios technologijos ir užtikrinamos geriausios sąlygos produktyviam darbui, o dėl strategiškai patogios vietos nuomininkams bus paprasta suderinti darbą ir poilsį. BLC 2 įrengtos 2 konferencijų salės ir 4 posėdžių kambariai. Pirmajame pastato aukšte jau pilnai veikia restoranų zona. Ant C korpuso stogo bus įrengta terasa su vaizdu į SBA atnaujintą Vienybės aikštę ir išskirtinėmis

Kauno panoramomis, kuria galės naudotis visi nuomininkai. Po Vienybės aikšte greta BLC verslo centro įrengta 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės Kaune įsikūręs verslo centras BLC 2 įvertintas A+ energetine klase. SBA investicijos į šio verslo centro ir Vienybės a. atnaujinimą siekia 40 mln. eurų.

Kaune plėsti globalų verslą palanku dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų gausos.

„Tribe Payments“ – Didžiosios Britanijos mokėjimų startuolis, turintis technologijų padalinį Lietuvoje. „Tribe Payments“ – finansinių technologijų kūrėjai, keičiantys žaidimų taisykles mokėjimų ekosistemoje. Įmonė kuria sėkmingus produktus skirtus FinTech sektoriui, tarp kurių elektroninės piniginės, mokėjimo kortelių atsiskaitymų apdorojimo procesoriaus, įmokų surinkimo internetu, pinigų pervedimo projektai. Įmonės pagrindinis biuras įsikūręs Londone, „The Shard“ dangoraižyje. „Tribe Payments“ padalinys šiemet numato tolesnę plėtrą.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba arti 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“, taip pat „SBA baldų kompanija“, valdanti 5 gamybos įmones: „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA pernai įsigijo robotikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.

„Gera vieta tuščia nebūna. Nuo pat projekto pradžios jaučiame aktyvų verslo susidomėjimą BLC projektu. Tas dėmesys natūralus. Progresyvios įmonės jaučia poreikį aukštesnės klasės biurams Kaune, kurių pasiūla laikinojoje sostinėje buvo ribota. O antros tokios patogios, gyvos vietos su fantastiška laikinosios sostinės panorama tiesiog nėra“, – sako BLC centrą vystančios SBA bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus.

Pasak jo, susidomėjimą įsikurti naujame BLC šiuo metu yra pareiškę daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų. Bendrovių, su kuriomis toliau deramasi, darbuotojų skaičius svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų, o jų biurų ploto poreikiai – nuo 50 iki 3 000 kv. metrų ir daugiau. Buvusiam pagrindiniam nuomininkui pakeitus planus, BLC yra likę kiek mažiau nei 8 tūkst. kv. m ploto nuomai. Anot L. Šepečio, planuojama, kad dalis klientų BLC pradės kurtis jau antroje vasaros pusėje, o pats centras bus atidarytas rudenį.

„Susidomėjusių įmonių įvairovė atspindi verslo centro lankstumą: BLC atviras priimti ir mažas ir dideles bendroves, nes pastatų išdėstymas ir vidaus architektūros sprendimai suteikia galimybes nuomos plotą pritaikyti individualiai ir leidžia biurui augti kartu su verslu“, – sako L. Šepetys.

Pasak jo, potencialūs klientai akcentuoja, kad keltis į naują biurą juos skatina noras išlaikyti ir pritraukti talentus, o būsimos bendradarbystės erdvės, jaukios poilsio zonos ir viską apjungsianti gyva Vienybės aikštė su restoranais, kavinėmis bei kūrybingo laisvalaikio erdvėmis atliepia jų lūkesčius. Vienas išskirtinių BLC bruožų bus visiems verslo centro darbuotojams skirta atvira maždaug 1000 kv. metrų ploto terasa ant pastato stogo, nuo kurios atsivers įstabi Kauno panorama.

Kauno miesto savivaldybės ir „Urban Inventors“ rekonstruojama Vienybės aikštė, aplink kurią ir išsidėstę BLC pastatai, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje buvo apdovanota tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Aikštės architektūrinė koncepcija pripažinta nugalėtoja kategorijoje „Miesto erdvė“.

Šalia naujojo BLC verslo centro veikia ir anksčiau statytas verslo centras, kurio visas 7 tūkst. kv. m plotas yra išnuomotas.

„Urban Inventors“ dėl verslo centro nuomos pernai buvo pasirašiusi sutartį su JAV sveikatos apsaugos ir paslaugų kompanijos „Intermedix Corporation“ padaliniu Lietuvoje. Pastarąją įsigijus kitai JAV technologijų bendrovei „R1 Revenue Cycle Management“ (R1 RCM) bendrovė pranešė keičianti ir veiklos strategiją Lietuvoje bei atsisakanti ankstesnių plėtros planų. Nuomos sutartis nutraukta taikiu šalių susitarimu.

„Augančiai Kauno verslo centrų rinkai šis užsienio kompanijos žingsnis neturės esminės įtakos. Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus“, – teigia „Urban Inventors“ vadovas.

Be BLC verslo centro Kaune, SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ taip pat vysto biurų kompleksą Vilniuje „Green Hall“, kurio pastatai yra pelnę ne vieną apdovanojimą, įskaitant pripažinimą Metų architektūros kūriniu. Kaune bendrovė taip pat planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į biurų kompleksą O. ir H. Minkovskių gatvėje, šalia planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro. „Urban Inventors“ veiklą grindžia žaliųjų pastatų filosofija, ypatingą dėmesį skirdama darniam pastatų įsiliejimui į aplinką.

Be „Urban Inventors“ SBA grupei priklauso baldų, tekstilės, bei investicijų valdymo sričių bendrovės. Baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA grupei taip pat priklauso investicijų valdymo bendrovė „Capitalica“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro.

Ekspertų nuomone, būtent Kaunas turi daugiausia galimybių pademonstruoti suspaustos spyruoklės efektą ir tapti geidžiamu karštuoju tašku kompanijoms, besikuriančioms Lietuvoje arba norinčioms čia plėsti veiklą.

„Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą auginti verslo centrų ploto pasiūlą. Šiuo metu antrame pagal dydį Lietuvos mieste verslo centruose dirba tik maždaug 8 žmonės iš tūkstančio, Vilniuje – 23, o Krokuvoje šis rodiklis viršija 73-is. Vertinant Kauno infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus, belieka konstatuoti, kad biurų paskirties patalpų pasiūla čia neišvengiamai sparčiai augs“, – sako SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) inovacijų bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Pasak jo, Kaunas verslo centrų kokybės atžvilgiu iki šiol smarkiai atsiliko nuo Vilniaus – dar maždaug prieš porą metų čia buvo galima rinktis tik iš žemesnės, t.y. B klasės biurų.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec“ prognozuoja, kad A klasės biurų dalis Kauno verslo centrų rinkoje išaugs daugiau nei tris kartus – nuo 6 proc. 2018-aisiais iki 20 proc. šių metų pabaigoje.

Verslo centrą BLC plečiančios ir kartu su kita SBA įmone „Capitalica Asset Management“ antrąjį „Kauno Doko“ plėtros etapą baigiančios „Urban Inventors“ vadovas atkreipia dėmesį, kad komercinio nekilnojamojo turto segmentas Kaune daugiausiai auga dėl to, kad rinka yra akivaizdžiai neprisotinta – pastatyti biurai užsipildo gana greitai.

„Didėjanti biurų ploto pasiūla nerimo nekelia, nes daugiau kaip trečdalis šiemet suplanuotų atidaryti verslo centrų ploto jau išnuomota – išankstinės nuomos sutartys tampa įprasta praktika Kaune. Šiuo metu Kauno biurų rinka intensyviai plečiasi – naujų biurų pasiūla šiame mieste artimiausioje ateityje dar sparčiai augs. Palyginus, prieš kelerius metus laikinosios sostinės biurų rinka dar stagnavo – buvo vystomi tik pavieniai verslo centrų projektai, o A klasės biurų iš vis nebuvo. Dabar sparčiai auganti naujo kokybiško ploto pasiūla yra bręstančios rinkos požymis“, – nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Kauno biurų rinkos apžvalgoje „Kaunas Office Outlook“ teigia analitikas Gintaras Toločka.

Pasak jo, Kaune nuomininkams aktuali tampa ne tik kaina, bet ir papildomi veiksniai – pastato kokybė, dizainas, prestižas, vieta, kiti pastato nuomininkai ir panašiai.

„Tai neabejotinai susiję ir su tarptautinių, užsienio kapitalo kompanijų plėtra. Žengdamos į Kauną jos diktuoja naują biurų kokybės standartą, kuris laikui bėgant pakeis miesto komercinio turto rinką. Patys statydami A klasės biurus – „Kauno doką“, BLC, pastebime, kad vis aukštesnius reikalavimus darbo vietai bei reprezentatyvumui ima kelti ir vietos verslas, aktyviai besidomintis nuomos galimybėmis“, – sako L. Šepetys.

Pasak jo, NT plėtotojai Kaune jau siūlo įvairaus ploto ir išplanavimo patalpas skirtingiems poreikiams – nuo didelių kompanijų iki nedidelių, bet šiuolaikiškų bendradarbystės erdvių. Be to, naujos statybos verslo centrai Kaune pasižymi aukšta energetine klase, todėl nuomininkai vertina ne tik jų komfortą, bet ir mažesnius išlaikymo kaštus.

„Urban Inventors“ vadovas prognozuoja, kad šalia centro esančiuose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose diegiami infrastruktūriniai sprendimai nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesį sutelks į naujas teritorijas. Viena jų – M. K. Čiurlionio koncertų centras Nemuno kairiajame krante, šalia Aleksoto tilto, H. ir O. Minkovskių gatvėje.

Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą auginti verslo centrų ploto pasiūlą.

„Judesio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje pačiame Kauno centre ir toliau netrūks, tačiau vystytojų dėmesys jau krypsta į perspektyvias teritorijas, kuriose planuojamos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus investicijos. Neabejoju, kad jau šiemet sulauksime įdomių naujienų ir skelbiamų planų“, – sako L. Šepetys.

SBA grupės valdoma NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ Kaune pernai investavo 15,5 mln. EUR, šiemet bendrovės investicijos laikinojoje sostinėje sieks 19 mln. EUR.

SBA yra viena didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių. Jai priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, Vilniuje plėtojanti verslo centrus „Green Hall“ ir BLC Kaune, investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, „SBA baldų kompanija“, valdanti bendroves „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Visagino linija“, „Germanika“ ir „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“, „Utenos trikotažo“ grupė su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“.