Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti įstatymo dėl teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo pakeitimai per dvejus metus leistų sutaupyti apie 6,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Įgyvendinus įstatymo pataisas rezultatų naudą pajaustų tiek valstybė, tiek verslas ir piliečiai. Platesnis duomenų prieinamumas paskatintų verslo plėtrą ir padėtų kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerijos skaičiavimais, Seimui priėmus pataisas 2025 metais būtų sutaupyta nuo 0,45 mln. iki 2,34 mln. eurų, o 2026 metais – nuo 0,8 mln. iki 4,21 mln. eurų.

Platesnis duomenų prieinamumas paskatintų verslo plėtrą ir padėtų kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus.

 

Pataisos būtų aktualios 94 valstybės arba savivaldybių valdomoms įmonėms, teikiančioms viešąsias paslaugas. 

„Bendrovių turimi duomenys būtų inventorizuojami ir skelbiami pakartotinai naudoti Lietuvos atvirų duomenų portale, o naudotojai galėtų teikti prašymus portale bendrovių duomenų rinkiniams atverti. Taip būtų užtikrinama galimybė naudoti informaciją, kuri yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams ir elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms kurti ir plėtoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pataisomis taip pat tikslinama nuostata dėl didelės vertės duomenų rinkinių atvėrimo – pagal Europos Komisijos reglamentą šalys tai turi padaryti iki kitų metų birželio 9 dienos.

Ministerijos skaičiavimais, atvirų duomenų rinka Lietuvoje 2025 metais gali siekti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų.

Didelės vertės duomenys skirstomi į 6 kategorijas – geoerdvinius, žemės stebėjimo ir aplinkos, meteorologinius, statistikos, bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise bei judumo.

Vyriausybės patvirtintoms pataisoms dar turės pritarti Seimas.

„Pastarąjį kartą susitarimas dėl bendradarbiavimo įvyko 2015 m. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė, todėl pasiūlėme sutartį atnaujinti“, – susitikime kalbėjo KKPDA vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė.

Pasak asociacijos prezidento, bendrovės „Volfas Engelman“ direktoriaus Mariaus Horbačausko, KKPDA vienija 72 stambaus kapitalo įmones. Tai verslininkai, kurie ieško ne tik plėtros galimybių, steigia darbo vietas, bet ir nori prisidėti kuriant krašto, kuriame veikia, gerovę.

„Mes džiaugiamės verslo plėtra Kauno rajone, ūkio subjektų skaičius čia kasmet didėja bent 10 proc., džiaugiamės naujai kuriamomis darbo vietomis, prie žmonių priartintomis paslaugomis, didžiuojamės socialiai atsakingu verslu. Tačiau tokia spartus augimas kelia ir nemažai iššūkių: eismo spūstys, gamybos įmonių veikla arti gyventojų, triukšmas, tarša. Todėl labai vertiname, kad verslas nori bendradarbiauti ir kartu spręsti kylančias problemas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Svečiai: KKPDA vienija 72 stambaus kapitalo įmones, savivaldybėje lankėsi tik dalies jų atstovai. / V. Žukaitytės nuotr.

Pagrindinės bendradarbiavimo temos – civilinė sauga ir mobilizacija, švietimas ir kultūra, socialiniai reikalai, aplinkosauga, turizmo skatinimas. Bendradarbiavimo sutartį įgyvendinti padės specialiai sukurta darbo grupė, kurioje – verslo, mokslo ir savivaldybės atstovai. Numatoma, kad darbo grupės susitikimai vyks kartą per du mėnesius, o veikla prasidės kitų metų pradžioje.

Kauno rajone šiuo metu plėtojamos keturios verslo investicijų zonos: LEZ ir Ramučių industrinis parkas, verslo parkai Kumpių kaime, Jonučių kaime, industrinė zona prie Juragių. Naujame bendrajame plane numatoma nauja verslui skirta zona Garliavos apylinkių seniūnijoje prie Ražiškių kaimo.

Plėtrą pakaunėje vykdo tokie prekių ženklai, kaip „Omniva“, baldų fabrikas „Freda“, „SBA Urban“, „Lidl“, „Sirin development“, „Dojus Agro“, „Tamro“, „Leitz“.

Šiuo metu Kauno rajone veikia per 4 tūkst. ūkio subjektų, iš kurių daugiau kaip 95 proc. – smulkusis ir vidutinis verslas. Pagal atlyginimų vidurkį Kauno rajonas yra ketvirtas Lietuvoje – čia darbuotojai uždirba vidutiniškai 1 910 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

„Kaip ministrė ekonomikos ir inovacijų turėsiu pasiūlymų verslo aplinkos apmokestinimo srityje – norime, kad būtų daugiau galimybių verslams augti, mažiau apmokestintos jų plėtra, naujos investicijos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, Laisvės partija turės pasiūlymų ir dėl gyventojų pajamų apmokestinimo, tačiau kokių, nekomentavo.

„Turėsime pasiūlymų, liečiančių ypatingai gyventojų pajamų apmokestinimą, bet detalių tikrai nenoriu komentuoti, nes vakar vėlai susipažinome su projektu“, – sakė A. Armonaitė.

„Labai išsamus projektas, mums reikia laiko su juo susipažinti, nes mes jį matėme pirmą kartą“, – pridūrė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlomus mokesčių reformos pakeitimus Laisvės partijos frakcijai pristatė trečiadienio vakarą.

Keli frakcijos nariai BNS teigė, kad siūloma įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas – tokie GPM tarifai galioja dabar. 

Anot kai kurių Laisvės frakcijos narių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.

A. Armonaitė anksčiau BNS yra sakiusi, kad frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.

Sieks pritraukti verslininkus

Trečiadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, susitikęs su šios įstaigos Investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadove Diana Manko, išklausė apžvalgą apie jau nuveiktus darbus.

"Klaipėda ID" – vienas flagmanų, ledlaužių visame procese tiek įgyvendinant Ekonominės plėtros strategiją 2030, tiek kalbant apie talentų, investicijų pritraukimą, miesto rinkodaros klausimus. Labai svarbu sutikslinti grafikus, tempą, akcentus. Kalbant apie investicijas, man buvo įdomi ne tik geroji praktika, kuri pasiteisino, kalbu apie investicijų pritraukimą, naudojant žaliojo koridoriaus koncepsiją", – teigė meras.

Žaliasis koridorius pasiteisino

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad ši naujoji iniciatyva – žaliasis koridorius stambiems investiciniams projektams suteiks konkurencingesnes mokestines paskatas ir sumažins administracinę naštą verslui.

"Teisės aktų pakete, vadinamame žaliuoju koridoriumi stambiems investiciniams projektams, numatytos kur kas greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo procedūros bei paskatos investuotojus priimančioms savivaldybėms. Tai į regionų vystymą orientuota iniciatyva, kuria siekiama skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir regionų plėtrą", – pernai skelbė ministerija.

Sutarėme, kad turime labai tiksliai, aiškiai komunikuoti visą tą informaciją, jog nekiltų abejonių, kad kažkas dirba atsipūtęs.

Meras džiaugėsi, kad Klaipėdos sukurtas žaliasis koridorius veikia, nors nacionaliniu mastu ne itin pasiteisino.

Susitikime su D. Manko buvo aktualus ir dar vienas klausimas.

"Šiandien kalbame apie vėjo energetikos projektų vystymą, užsienio šalių investuotojų susidomėjimą vėjo energetikos komponentų gamybos, transportavimo, statybos jūroje procesais. Tai labai rimta ilgalaikė investicija, kuriai miestas žaliajame koridoriuje turi uždegti žalią šviesą ir žalia energija stumti į priekį tuos procesus", – pabrėžė V. Grubliauskas.

Dirbs trys žmonės?

Veikiausiai kovą Klaipėdoje pradės veikti "International House Klaipėda" padalinys, kuriame darbuosis galbūt trys žmonės.

Padalinys būtų skirtas atvykusių investuotojų iš užsienio bei tų, kurie dirba čia, Klaipėdoje, aptarnavimui.

Čia būtų suteikiama visa reikiama informacija apie santykius ir darbą su institucijomis – Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, Visuomenės sveikatos centru ir kitomis.

"Dar vienas aspektas, kurį minėjo "Klaipėda ID" atstovai, – užsienio studentų integracija į mūsų miesto ir regiono darbo rinką. Klausimas – gana aktualus. Manau, kad "International House Klaipėda" iš dalies imsis ir šitos pozicijos. Sutarėme, kad turime labai tiksliai, aiškiai komunikuoti visą tą informaciją, jog nekiltų abejonių, kad kažkas dirba atsipūtęs. Turime konkrečiomis žinutėmis informuoti visus, kaip vyksta procesai, kokie rezultatai", – tvirtino meras.

Aktualus klausimas, kurį taip pat ketinama išspręsti šiemet, – konkursas dėl nuolatinio "Klaipėda ID" vadovo.

Anot V. Grubliausko, konkursas pernai neįvyko, tad jau šiomis dienomis įstaiga bus skatinama konkursines procedūras vykdyti kaip galima greičiau, kad viešoji įstaiga pagaliau turėtų vadovą.

„Pajūrio medis“ vis auga

Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Kiniją eksportuodavo iš Lietuvos bei užsienio urėdijų supirktus rąstus. „Bet atsitikdavo, kad apie vasario pabaigą, kol rąstai nukeliaudavo tokį tolimą kelią, sušusdavo. Tada klientas ir paklausė, gal galėtume jiems geriau siųsti lentas. Pagalvojome – o kodėl gi ne? Persiorientavome ir jau 12 metų puikiai bendradarbiaujame toliau“, – papasakojo Mindaugas.

Įmonėje dirba apie 10 vietinių kaimo žmonių. Jie patys žaliavą pjauna, patys rūšiuoja, pakuoja, atrenka. Šiuo metu beržo ruošinius, pakrautus į jūrinius konteinerius, įmonė tiekia ne tik Kinijos, bet ir Vietnamo, Japonijos baldų gamintojams.

Bendrovė „Pajūrio medis“ yra įsikūrusi 1,5 ha teritorijoje. Vienas sandėlis jau pastatytas, kitas turėtų būti baigtas ateinančią vasarą. Veikia 3 medienos džiovyklos, moderni, visiškai automatizuota katilinė. Į statinius ir įrangą iš viso investuota beveik 500 tūkst. eurų, bet dar – ne pabaiga. „Planų turime labai daug: norime pabaigti pradėtą sandėlį, taip pat – pasistatyti administracines patalpas, darbuotojams įrengti persirengimo kambarį, skalbyklą, valgyklą“, – sakė pašnekovas.

Pasitaręs su medienos verslu užsiimančiais draugais, kolegomis, dalyvaujančiais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, ir jis apsisprendė teikti paraišką, prašyti finansinės paramos įmonės gamybinei bazei plėsti. Projektą parengė tuo užsiimantys specialistai iš Vilniaus, įmonei „Pajūrio medis“ skirta 147 tūkst. eurų parama.

Kas galėjo pretenduoti

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) buvo teikiamos iki rugpjūčio 31-osios. Šiam etapui skirta beveik 23,1 mln. eurų. Naujovė yra tai, kad priemonei taikomas ne tik išlaidų kompensavimo, bet ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Parama skirta įvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, padėti kurti ir plėsti mažąsias įmones, skatinti darbo vietų kūrimą. Pagal šią KPP veiklą parama skiriama ne žemės ūkio veiklos plėtrai, išskyrus tas veiklas, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, tabako gaminių gamybai ir prekybai, ginklų ir šaudmenų gamybai ir prekybai ir kt.

Paramos kreiptis galėjo privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, laikomas tinkamu gauti paramą tik tada, jei jo pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Daugiausia paraiškų – iš Vilniaus apskrities

NMA duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ buvo pateiktos 174 paraiškos: 4 – iš Tauragės, 8 – iš Telšių, 10 – iš Utenos, 12 – iš Marijampolės, 15 – iš Klaipėdos, 16 – iš Alytaus, 19 – iš Šiaulių, 26 – iš Panevėžio, 27 – iš Kauno, 37 – iš Vilniaus apskričių. Iš labai mažų įmonių buvo gautos 147 paraiškos, prašoma suma – 22 781 116 eurų. Iš kaimo gyventojų gautos 27 paraiškos, prašoma suma – 3 236 946 eurų.

Daugiausia paraiškų pateikta dėl paramos statybvietei paruošti. Toliau rikiuojasi: poilsiautojų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, konsultacinei ir kitai valdymo veiklai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai. Taip pat dažniau paprašyta paramos kitai pramogų ir poilsio organizavimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloms, žemės darbams statybos aikštelėse.

Prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 25 mln. eurų. Surikiavus paraiškas pagal pirmumo eilę, daugiausia – 90 balų – gavo 1 paraiška, 3 paraiškos gavo 85 balus, po 1 paraišką gavo 83, 81, 80, 78, 75 balus, po 2 paraiškas – 74 ir 72 balus. Mažiausią galimą – 50 – atrankos balų skaičių gavo daugiausia paraiškų, t. y. 21. Reikalingo balų skaičiaus nepavyko gauti 28 paraiškoms, todėl toliau jos nebuvo vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos.

Pirmumo eilėje atsidūrę verslininkai prašo 22 168 938 eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam pareiškėjui – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus, – skiriama nuo 50 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų paramos. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo planuojamų sukurti naujų darbo vietų (sukūrus vieną darbo vietą, skiriama iki 50 tūkst. eurų, dvi darbo vietas – iki 100 tūkst. eurų ir t. t.). Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y., ar jos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, ar suplanuotos išlaidos būtinos įgyvendinant projektą, ar jos tiesiogiai yra susijusios su remiama veikla.

Pasak vienintelio VMG grupės akcininko Sigito Paulausko, grupė investuos tik į tvarias, aplinkai draugiškas sritis Baltijos šalyse, Lenkijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse ir planuoja ambicingą augimą, bendradarbiaudama su tarptautiniais bei Lietuvos investuotojais.

Pardavimai viršys milijardą

Numatoma, kad naujos VMG grupės pardavimai iki 2025 m. augs beveik trigubai ir viršys 1,1 mlrd. eurų.

„Per 18 veiklos metų iki Baltijos rinkos lyderių sėkmingai išvystę medienos perdirbimo ir baldų pramonę, dabar esame pasirengę savo patirtį pritaikyti ir kitose srityse, toliau vystydami tvarų, aplinkai draugišką verslą. Neabejojame, kad naujos unikalaus masto verslo grupės suformavimas kurs aukštą pridėtinę vertę ne tik investuotojams, bet ir visai valstybei bei jos piliečiams“, – teigia S. Paulauskas.

Pasak jo, verslo plėtra numatyta ne tik vystant ligšiolinę VMG veiklą, gaminant tvarius medienos gaminius, bet ir dar penkiomis kryptimis – atsinaujinančios energetikos, ekologiškų pakavimo sprendimų, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų statyboms, taip pat infrastruktūros ir nekilnojamojo turto.

Verslas privalo prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje mes visi gyvename.

Mažins poveikį aplinkai

Kaip teigia S. Paulauskas, tvarios VMG investicijos reikšmingai mažins poveikį aplinkai.

„Verslas privalo prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje mes visi gyvename. Todėl esame pasiruošę imtis lyderystės bei pasiūlyti vartotojams bei kitiems verslams šiuolaikiškus ekologiškus sprendimus ir produktus“, – teigia investuotojas.

Planuojama, kad investicijos vien į atsinaujinančios energetikos parko vystymą iki 2023 m. sieks apie 50 mln. eurų. Poveikį aplinkai mažinančių infrastruktūros ir nekilnojamojo turto sprendimų vystymui per artimiausius penkerius metus numatyta investuoti per 25 mln. eurų, ekologiškų inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos plėtrai – per 100 mln. eurų.

Valdymas perkeltas į Lietuvą

Naujoji VMG grupė bus valdoma per Vilniuje įregistruotą investicijų valdymo kompaniją „VMGcorp“.

„Planuodami strateginę veiklos plėtrą nusprendėme savo verslo valdymą sutelkti Lietuvoje. Tai neabejotinai duos reikšmingą impulsą ne tik mūsų verslo vystymui, bet ir kitiems verslo sektoriams, visai darbo rinkai, stiprins valstybės ir visų jos piliečių ekonominę padėtį, taip pat gerins šalies investicinės aplinkos patrauklumą kitiems investuotojams“, – sako S. Paulauskas.

Ligšiolinę „Vakarų medienos grupę“ valdė Kipre veikianti kompanija „VMG Holdings“. Nuo šiol ši kompanija bus atsakinga tik už tuos verslus, kurie vystomi Kipre ir ne Europos Sąjungos šalyse.

Kuria pridėtinę vertę

Šiuo metu VMG grupę sudaro 25 įmonės, kuriose dirba daugiau nei 4,5 tūkst. darbuotojų. Kompanijų produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių. 2019 m. grupės nekonsoliduoti pardavimai siekė 394 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc.

Rekordines investicijas grupė jau atlieka Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje.

Šių metų rugsėjį čia pristatyta didžiausia plyno lauko investicija šalies istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną galingiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investuota 146 mln. eurų ir sukurta 140 aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Didžiausias šiuo metu Akmenėje vystomas strateginis VMG grupės projektas – korpusinių baldų fabrikas. Į jį iki 2022 m. bus investuota iki 76 mln. eurų ir sukurta apie 500 naujų darbo vietų.

Asociacija „Investor‘s Forum“ pripažino VMG grupę 2019 m. investuotoju, įvertindama „tvarias ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančias investicijas“.

Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 12,7 mln. eurų paramos lėšų. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 30 d.

Išmoka bus mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o 20 proc. – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.

Parama skiriama žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį. Dėl paramos gali kreiptis ūkininkai, kurie bent praeitais deklaravo pasėlius arba registravo ūkinius gyvūnus.

Už tai, kad pasiūlymas turėtų būti tobulinamas, balsavo 57 Seimo nariai, „prieš“ buvo 29.

Pateikdama siūlymą A. Armonaitė sakė, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys draudimai alkoholį parduoti lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, yra pertekliniai ir turintys neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui. Anot parlamentarės, jie taip pat menkina Lietuvos patrauklumą turizmo industrijoje.

„Tokios kavinės yra labai sezoniškos, veikia vos keletą mėnesių per metus. Tai yra akivaizdžiai su turizmo sektoriumi susijęs verslas, kuris aktualus Vilniui, Klaipėdai, Neringai, Palangai“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą.

„(Kitas, – ELTA) argumentas – tokių smulkių verslų yra nemažai. Paplūdimio ir lauko kavinių daugiausia yra Palangoje (37), Vilniuje (30), Klaipėdoje (18), Neringoje – 10. Tai tik kelios vietos, kurias išvardijau. Yra daugiau Lietuvoje vietų, kurioms tai suduos smūgį“, – pridūrė parlamentarė.

Jos teigimu, draudimai taip pat apriboja konkurenciją.

„Kavinės, kurios turi stacionarią prekybos vietą, ir turi lauko kavines, jos galės prekiauti alkoholiniais gėrimais, konkursinės, paplūdimio kavinės – negalės. Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą. Tai reiškia, kad tos kavinės, kurios turi stacionarią vietą ir lauko kavinę, galės prekiauti ne silpnu alkoholiu iki 22 laipsnių, o ir stipriu alkoholiu“, – teigė A. Armonaitė.

Ji teigė girdinti nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau, pasak A. Armonaitės, tokios nelaimės dažniau vyksta prie ežerų, o ne kurortų paplūdimiuose.

„Tie, kurie skęsta, labai dažnai yra apsvaigę nuo alkoholio. Bet kai pažiūrime, kur tie žmonės nuskęsta, tai vyksta ežeruose, kur tokių kavinių nėra. Pajūrio kurortuose įvyko kelios nelaimės šią vasarą – tie žmonės nebuvo apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė A. Armonaitė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis sakė pritariantis A. Armonaitės siūlymui ir vadino esamus reguliavimus absurdiškais.

„Koks skirtumas tarp lauko kavinės ir kavinės, esančios už 15 metrų, perėjus kopas? Mano nuomone, tais absurdiškais ir juokingais reikalavimais mes visiškai nepataikome ten, kur mes taikome“, – teigė A. Mazuronis.

Tuo metu „valstietė“, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ragino A. Armonaitės siūlymui nepritarti, nes jie, anot parlamentarės, nukreipti ne į sveiką gyvenseną.

„(...) Noriu priminti, kad svarstant įstatymo projektą dėl draudimo degalinėse prekiauti alkoholiu ar sporto rėmimui, mes girdėjome panašius argumentus, kad neliks degalinių, nebebus sporto ir kitų dalykų. Tie scenarijai, kaip matote, nepasikartojo. Įdomu, kad didžioji dauguma kolegės patiektų projektų yra nukreipti į pramonę, o ne į sveiką gyvenseną“, – sakė A. Kubilienė.

Seimas yra priėmęs sprendimą nuo 2020 metų šalyje drausti nestacionarias alkoholio prekybos vietas, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose. Jie bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.

Seimas 2017 metais taip pat pritarė Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio siūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiktų teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau funkcijų dėl prekybos alkoholiu nestacionariose kavinėse. Jis taip pat sakė linkęs svarstyti „kompromisinį variantą” dėl asortimento tokiose vietose.

Kaip pavyzdį premjeras pateikė situaciją, kai ne mažiau kaip 60-70 proc. pardavimų tokiose kavinėse turėtų būti vaisvandeniai, maisto produktai ir užkandžiai, o 30 proc. – alkoholis.

Tuo metu pakeitimus dėl kavinių atstumų, pasak S. Skvernelio, reikia atidėti porai metų.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė Eltai sakė, kad siūlymas peržiūrėti asortimentus yra kišimasis į verslą, o siūlymas ribojimus atidėti „būtų pats blogiausias sprendimas”, nes paliktų verslą nežinomybėje.

Išlieka ambicingi

Pasak generalinio „Avesco Rent“ direktoriaus Vincento Albasini, sprendimą plėsti verslą Baltijos šalyse padiktavo pati rinka: „Pirmieji Vilniaus padalinio metai buvo sėkmingi: klientų ratas plėtėsi, įrangos paklausa augo. Nauji padaliniai strategiškose vietose – logiškas, rinkos poreikius atitinkantis sprendimas.“

V.Albasini priduria, kad palankiai įvertinta ir galimybė statybinę įrangą nuomotis internetu. „Į Lietuvos statybinės įrangos sektorių įžengėme su unikaliu sprendimu, kuris pakeičia įprastą nuomos praktiką šioje srityje. Įprastai didžioji dalis sutarčių sudaromos telefonu arba nuomos punkte. Savo klientams tą pasiūlėme daryti internetu – kad ir kur jie būtų ir kiek valandų rodytų laikrodis. Sistema veikia realiu laiku – jei įranga matoma, vadinasi, ją galima išsinuomoti. Mūsų klientai šią naujovę priėmė puikiai – daugiau nei 30 proc. visų sutarčių yra sudaromos internetu. Tam, kad pasiektume tokį skaičių Šveicarijoje, mums reikėjo ketverių metų. Matyt, Lietuva tikrai yra interneto šalis“, – šypsosi V.Albasini.

Siekia potencialo

Anot jo, Kaunas plėtrai pasirinktas dėl miesto potencialo: „Atsižvelgdami į mūsų verslo specifiką, ieškojome tinkamiausių vietų, kur paklausa ateityje tik išaugs. Patogi Kauno geografinė padėtis, miesto infrastruktūra ir pastarųjų metų augimas – tik keletas priežasčių, dėl kurių sprendimą priimti buvo lengva.“

Tuo metu Klaipėda pasirinkta dėl uosto svarbos ir augimo – čia įsikūręs padalinys patenkina rinkos poreikį Vakarų Lietuvoje ir leidžia prisidėti prie uostamiesčio augimo.

Į nuomai skirtą įrangos parką Baltijos šalyse „Avesco Rent“ jau investavo 10 mln. eurų. Tai daugiau nei 300 įrengimų: mini ekskavatoriai, krautuvai, generatoriai, oro kompresoriai, kėlimo platformos ir smulkesnė technika, tokia kaip vibroplokštės, grąžtai, pjovimo mašinos, aukšto slėgio plovimo įrenginys.

„Avesco Rent“ – Šveicarijos statybinės įrangos nuomos kompanija ir oficialus CATERPILLAR prekių ženklo nuomos atstovas Šveicarijoje ir Baltijos šalyse. Savo klientams „Avesco Rent“ siūlo statybinę įrangą nuo A iki Ž išsinuomoti internetu, taip sutaupant ne tik laiko, bet ir pinigų. Daugiau nei 30 metų patirtis statybų sektoriuje padeda rasti sprendimus tiek privatiems klientams, tiek statybos, pramonės, civilinės inžinerijos ar renginių srityse dirbančioms įmonėms.

Daugiau informacijos: avesco-rent.lt.