Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ketvirtadienį policijoje buvo gautas pranešimas, kad vagystė buvo įvykdyta tarp vasario 19 iki vasario 29 dienos Vilkaviškio rajone, Geisteriškių kaime.

Išlaužus plastikinį langą buvo patekta į patalpas ir pavogtas projektorius, jo ekranas su stovu, dulkių siurblys robotas, benzininės gyvatvorių žirklės, garso aparatūros komplektas, lauko vaizdo stebėjimo kamera, magnetofonas. Patirta apie 2,5 tūkst. eurų žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Vieną vakarą namo iš parduotuvės einantis klaipėdietis pastebėjo, kaip žilstelėjęs vyras rausiasi atliekų konteineryje.

Iškart pagalvojo, kad tai tiesiog asocialus asmuo, kuris ieško maisto.

„Pamačiau šiukšlėse besirausiantį vyrą, jis buvo pražilęs, bet tikrai ne pensininkas, grynųjų neturėjau, todėl pasiūliau jam maišelį su maisto prekėmis“, – pasakojo vaikinas.

Priėjęs prie vyro, miestietis tiesė maišelį su pirkiniais, tačiau šiukšlių tyrinėtojas neketino jo paimti.

Jis nusišypsojęs atsakė, kad maisto jam nereikia ir atliekų konteineryje ieško ne valgio, o vertingų daiktų.

„Ne ne, nereikia, aš tiesiog ieškau daiktų, gal ką nors vertingo rasiu“, – atsakė žmogus klaipėdiečiui.

Pastaruoju metu knistis po šiukšles tapo sudėtingiau, nes daugelyje miesto vietų jau yra įrengti požeminiai konteineriai.

Vis dėlto pasitaiko gudruolių, kurie atsineša ilgas kartis su pritvirtintu kabliu ir patikusias šiukšles išsitraukia net iš požeminių kaupyklų.

Tiesa, šviesiu paros metu jie knaisiotis vengia, daugiausia į tokias paieškas išsiruošia sutemus ir gerai pasiruošę. Kai kurie ieškotojai turi įsigiję ne tik kartis, bet ir žibintuvėlius, kuriuos užsideda ant galvos, kad būtų patogiau „darbuotis“.

Policijos suvestinės duomenimis, pirmadienį 7.30 val. Klaipėdoje Švyturio gatvėje pastebėta, kad iš namo rūsio dingo keli daiktai.

Pasak į policiją besikreipusių asmenų, buvo išlaužtos namo rūsio durys ir pavogti įmonei priklausantys įvairūs statybiniai įrankiai.

Kiek nuostolių patirta, kol kas aiškinamasi.

Kita vagystė tą pačią dieną įvyko popiet. Šaulių gatvėje 13.35 val. iš einančios pusamžės moters buvo pavogta rankinė, kurioje, anot jos, buvo apie pusantro tūkstančio eurų, asmens dokumentai, auksinė grandinėlė ir kiti asmeniniai daiktai.

Nustatyta žala siekia 2 590 eurų.

Dar viena vagystė pirmadienį įvyko Kretingos rajone Sausdravų kaime. Vienos sodybos teritorijoje pasigesta prie tvenkinio įrengtoje prieplaukoje palikto vandens dviračio. Jo kaina siekia apie 800 eurų.

Visais atvejais pradėti vagystės tyrimai. Apie įtariamuosius pareigūnai kol kas neinformavo.

Daugiausiai vagysčių registruojama gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Per šį laikotarpį įvyksta daug dviračių vagysčių. Ilgapirščius labiausiai vilioja brangūs ir paklausūs daiktai. Pareigūnai pradeda vykdyti daiktų žymėjimo akcijas.

Renginyje skirtame Saugaus eismo dienai paminėti, kuris vyko prekybos centre „Akropolis“, pareigūnai žymėjo daiktus. Iš viso buvo paženklinta apie 30 daiktų. Pareigūnai džiaugėsi, kad buvo sulaukta interesantų, norinčių pasižymėti vertingus daiktus.

Gyventojams policija primena, kad galima žymėti visus vertingesnius ar brangesnius daiktus: kompiuterius, vaizdo ir garso techniką, fotoaparatus, mobiliojo ryšio telefonus, automobilių magnetolas ir kt. Daiktai žymimi specialiu žymekliu ir yra matomi tik apšvietus specialiu prietaisu. Žymėjimo panaikinti negalima.

Didesni metaliniai daiktai žymimi specialia graviravimo įranga. Šiuo prietaisu pareigūnai dažniausiai žymi dviračius, motorolerius, įvairius įrankius ar prietaisus. Šiuos duomenis suveda į duomenų sistemą.

Jei nutiktų taip, kad daiktas būtų pavogtas, būtų kur kas paprasčiau identifikuoti daikto šeimininką bei grąžinti jam turtą.

Policijos pareigūnai ragina miesto gyventojus žymėti brangesnius daiktus. Tai galima padaryti atvykus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyrių, esantį Tilžės g. 34, Klaipėda prieš tai užsiregistravus telefonu: 8-700 62092.

Lietuvoje veikia nemokama iniciatyva, kaip apsaugoti savo turtą nuo vagysčių.

Danijos parlamentas trečiadienį svarstė prieštaringai vertinamus planus konfiskuoti iš pabėgėlių jų vertingus daiktus, ir prognozuojama, kad tai numatantis įstatymo projektas bus priimtas, nes jį palaiko dauguma įstatymų leidėjų.

Šį įstatymo projektą pasmerkė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, kuri baiminasi, kad jis pakurstys ksenofobiją.

Tuo tarpu tarptautinė žiniasklaida numatytas kratas lygina su nacių vykdytu aukso ir kitų vertybių konfiskavimu iš žydų bei kitų asmenų Antrojo pasaulinio karo metais.

„Pabėgėliai neteko savo namų ir beveik visko, ką turėjo. Protu nesuvokiama, kad kas nors galėtų norėti atimti iš jų tą maža, ką jiems pavyko išgelbėti iš savo gyvenimų“, - sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR atstovas Williamas Spindleris (Viljamas Spindleris).

Įstatymo projekte numatyta, kad valdžia turės teisę konfiskuoti iš prieglobsčio prašytojų 10 tūkst. kronų (1 340 eurų) viršijančias lėšas, taip pat bet kokius asmeninius daiktus, kurių vertė viršija 10 tūkst. kronų.

Išimtis būtų taikoma vestuviniams žiedams ir kitiems sentimentalią vertę turintiems daiktams, pavyzdžiui, sužadėtuvių žiedams, šeimos nuotraukoms ir medaliams.

Balsavimą dėl šio įstatymo projekto numatyta surengti sausio 26 dieną.

Priemonė atbaidyti užsieniečius?

Danijos premjero Larso Lokke Rasmusseno (Larso Liokės Rasmuseno) dešiniojo sparno vyriausybė dėl šių planų sulaukė kritikos bangos, todėl siekdama užsitikrinti parlamentarų pritarimą, sutarė pataisyti įstatymo projektą ir padidinti pabėgėliams leidžiamą turėtų grynųjų pinigų sumą nuo anksčiau siūlytų 3 tūkst. kronų iki 10 tūkstančių.

Antradienį parlamente vyriausybė pasiekė susitarimą su kitomis politinėmis jėgomis, kad per numatytą balsavimą dėl įstatymo projekto užsitikrintų daugumo įstatymų leidėjų palaikymą.

Šioje Skandinavijos valstybėje galioja vienos griežčiausių Europoje imigracijos taisyklių, kurios pastaraisiais mėnesiais nekart buvo dar sugriežtintos, siekiant atbaidyti į šią šalį kuri naujo gyvenimo plūstančius užsieniečius.

Tačiau minėtas įstatymo projektas, taip pat pataisyta jo versija, trečiadienį sulaukė griežtos kritikos iš kai kurių L.L.Rasmusseno centro dešiniųjų partijos „Venstre“ narių.

„Tai nėra tik teisingos politikos ir žmoniškumo reikalas, bet ir Danijos tarptautinės reputacijos klausimas“, - rašo dešimt „Venstre“ narių dienraštyje „Berlingske“.

Sudėtinga situacija

Trečiadienį apytuštėje parlamento posėdžių salėje integracijos reikalų ministrė Inger Stojberg (Inger Stoiberg) sakė, kad „esama šiek tiek kritikos ir labai daug neteisingų aiškinimų - kartais galbūt sąmoningai neteisingų aiškinimų“.

Socialistų ir žaliųjų aljanso „Enhedslisten“ atstovė spaudai Johanne Schmidt-Nielsen (Johanė Šmit-Nilsen) sakė, jog „gana neaišku“, kokie juvelyriniai dirbiniai bus konfiskuojami iš pabėgėlių, ir kad šio siūlymo tikslas yra tiesiog pasakyti pasauliui, kad „Danija nėra maloni vieta ten būti“.

Socialdemokratas parlamentaras Danas Jorgensenas gynė „kompromisinį sprendimą“, parengtą susidarius „sudėtingai situacijai“.

Danija, turinti 5,4 mln. gyventojų, pernai sulaukė 21 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. Kaimyninėje Švedijoje, turinčioje 9,8 mln. gyventojų, tokių prašymų gauta 163 tūkstančiai.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė, kad 28 valstybių Bendrija išnagrinės Danijos planą, „kai bus priimtas įstatymas, ir... tuomet mes pateiksime savo oficialią poziciją Danijos vyriausybei“.