Kuo baigsis grybavimas ir grybų valgymas, priklauso nuo to, ką valgėme ir kiek suvalgėme. Apie tai kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja klinikine toksikologe Gabija Mikulevičiene.

– Apie apsinuodijimą grybais kalbama jau daugelį metų. Ką rodo toksikologų patirtis – grybauti vis dar neišmokome ir problema vis dar nemažėja?

– Iš esmės apsinuodijimų situacija jau daugelį metų nesikeičia – keičiasi tik orai. Šiuo metu, pavyzdžiui, yra sausa, grybai mažiau auga, tai ir apsinuodijimų jais yra mažiau. Bet visada prieš naujo grybavimo sezono pradžią žmonės ima traukti iš spintelių marinuotus, šaldytus grybus, tad į ligoninę patenka pavieniai asmenys, apsinuodiję tais seniau rinktais grybais. Kasmet kartojasi ta pati istorija – palikau ant stalo, nežinojau, kad šie grybai negeri...

Grybai, o dar su spirgučiais, grietine, kartais dar ir užpilami alkoholiu, kad geriau virškintų, gali sukelti tiek skrandžio, tiek kasos uždegimą, tiek kitų virškinimo sistemos problemų.

– Kokiais grybais dažniausiai apsinuodijama? Gal besivaikydami madų atradome naujų?

– Ne, naujų neatradome. Gal naujesnė ir padažnėjusi problema – atsiranda vienas kitas žmogus, kuris, prisižiūrėjęs gražių žvynabudžių parduotuvėje, sugalvoja prisirinkti jų pats ir supainioja su žvynabudėlėmis, kurios atrodo kaip maža žvynabudė. O iš tiesų tai kitas grybas, kuris gali sukelti pavojų sveikatai.

Kai kurie vis dar nežino, kad virdami bobausiai į nuovirą išskiria nuodingą medžiagą – geromitriną, tad bobausių sultinio tikrai nereikėtų naudoti sriubai, nuovirą reikia išpilti. Pats grybas nelabai pavojingas.

Pavojingiausias grybas – žalsvoji musmirė. Šis grybas, ar jį šaldysite, ar virsite, ar kepsite, nuodingumo nė kiek nepraranda, tas nuodas yra labai stabilus.

– Kas vyksta žmogaus organizme apsinuodijus grybais?

– Viskas priklauso nuo to, koks grybas suvalgomas ir ar tikrai tai yra apsinuodijimas. Dauguma įtariamų apsinuodijimų yra tiesiog negalavimai, sukelti sunkiai virškinamo maisto. Grybai yra labai sunkus maistas, kurio nereikėtų valgyti nei vaikams iki 7-erių metų, nei vyresnio amžiaus žmonėms, nei tiems, kurie turi virškinimo sistemos problemų. Grybai, o dar su spirgučiais, grietine, kartais dar ir užpilami alkoholiu, kad geriau virškintų, gali sukelti tiek skrandžio, tiek kasos uždegimą, tiek kitų virškinimo sistemos problemų.

Nuodingas grybas pirmiausia pažeidžia kepenis. Tačiau tų nuodingų grybų, kurie sukelia tikrą apsinuodijimą, nėra tiek daug. Mirtimi gali baigtis apsinuodijimas žalsvąja musmire, ypač jei į medikus kreipiamasi pavėluotai. Kai kurie grybai gali būti nuodingi, jei suvalgomas didelis jų kiekis – tarkime, visiems gerai žinoma žaliuokė. Suvalgius po litrą ar daugiau virtų šių grybų kelias dienas iš eilės, juose esančios medžiagos gali sukelti raumenų pažeidimą. Bobausio nuoviras, jeigu bus vartojamas maistui, gali sukelti nervų sistemos pažeidimą.

– Kaip atskirti, ar apsinuodijimas gresia mirtimi, ar tik virškinimo sistemos negalavimais? Kada būtina kuo skubiau kreiptis į medikus?

– Savigyda užsiimti bet kuriuo atveju nederėtų. Tačiau vienas dalykas, kuris skiria negalavimus, kilusius dėl sunkaus maisto, ir apsinuodijimą grybais, yra laikas, kada prasideda pirmieji simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Jeigu žmogus prastai pasijunta iškart pavalgęs ar praėjus valandai, dviem, greičiausiai tai – tiesiog sunkaus maisto problema. Jeigu prastai jaučiamasi ir praėjus 12 valandų – jau reikėtų skubiai važiuoti į ligoninę, kad medikai aiškintųsi, ar tai nėra apsinuodijimas grybais.

– Kokios medikų galimybės padėti?

– Viskas priklauso nuo to, koks grybas sukėlė negalavimus. Tam tikrais atvejais, jei paaiškėja, kad suvalgytas nuodingas grybas, reikia priešnuodžių. Jeigu diagnozuojamas apsinuodijimas sunkiu maistu, tačiau žmogus daug vėmė, viduriavo, neteko skysčių, elektrolitų, tai irgi gali būti pavojinga gyvybei, tik pats negalavimo mechanizmas yra šiek tiek kitoks.

Kaip gydyti, nusprendžia medikai: ar reikia gydymo, ar jo nereikia, o gal apskritai grybai čia niekuo dėti ir negalavimus sukėlė paūmėjęs kasos uždegimas ar, pavyzdžiui, kelių dienų abstinencija. Juk yra ir kitos ligos, kurios gali atrodyti kaip apsinuodijimas, bet visai nesusijęs su grybais.

– Dažniausiai sakoma: valgykite tik pačių surinktus ir tik gerai pažįstamus grybus. Tačiau dabar, kai nėra būtinybės maisto ieškoti gamtoje, nes beveik viską galima rasti parduotuvėse, gal geresnis patarimas būtų apskritai nerizikuoti ir negrybauti?

– Grybavimas yra puikus užsiėmimas. Rinkti grybus malonu. Ar viską, ką surinkai, reikia valgyti – klausimas. Lietuviai nuo seno grybavo ir valgė grybus – tai tarsi mūsų tautinis paveldas. Tad rinkti grybus tikrai rekomenduoju, o valgyti juos reikia atsargiai.

Apie nuodingus grybus

– Iš Lietuvoje žinomų apie 400 rūšių grybų nuodingų yra 40.

– Pavojingiausias grybas – žalsvoji musmirė.

– Kiti dažniau pasitaikantys nuodingi grybai – paprastoji ir margoji musmirės, bobausis, mėšlagrybis, nuodingasis nuosėdis, pilkoji meškutė, pilkoji skydabudė.

– Apsinuodijus jais mirtini atvejai reti, tačiau galimi, ypač jei apsinuodija maži vaikai, senyvi ar sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis žmonės.

Patarimai grybų mėgėjams

– Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

– Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais.

– Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam.

– Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomų (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.

– Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai.

– Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4–6 valandas.

– Užsitęsus virškinimo trakto sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.

– Įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais telefonu (8 5) 236 2052.