Kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja doc. dr. Vesta Kučinskienė sako, kad kojas, rankas reikia plauti kasdien, o prausti visą kūną po dušu sausu periodu pakaktų du kartus per savaitę, jei žmogus neužsiima aktyvia fizine veikla ir jaučiasi komfortabiliai.

„Be abejo, žmogui žmogui nelygus. Jei jis sportuoja, važinėja dviračiu, bėgioja parke, po tokios aktyvios veiklos visada reikėtų nusiprausti, nes suaktyvėja prakaito liaukų veikla, o ant odos esant blogosioms bakterijoms atsiranda blogas kvapas ir, aišku, kam norėtųsi to nemalonaus kvapo – reikia nusiprausti“, – sako gydytoja V. Kučinskienė.

Tačiau dermatologė perspėja, kad prausiantis kartu su blogosiomis bakterijomis pašalinamos gerosios bakterijos ir tada nelieka imuninės odos apsaugos funkcijos.

Ji perspėja, kad reikia mokėti praustis: pasirinkti atitinkamas priemones, vengti itin karšto dušo, daugiau rinktis drungną vandenį ir baigti prausimąsi vėsiu vandeniu. Prausimosi priemonės neturėtų būti didelio šarmingumo, tam netinka ūkinis muilas, nes jis sausina odą. Optimalus laikas prausti visą kūną sausesniu periodu, žiemą – bent du kartai per savaitę. Gydytoja pabrėžia, kad kasdien būtina prausti rankas, kojas, naudoti kremus.

Daugiau gydytojos patarimų – įraše.

Susitaikė su liga 

„Kai būdama dvidešimt ketverių metų susirgau psoriaze (žvyneline), liga aktyvi buvo tik iš pradžių. Vėliau simptomai susilpnėjo ir oda pleiskanojo tik dviejose vietose ant galvos. Bet tai nekėlė didelio diskomforto: moteriai paslėpti šias problemines vietas nebuvo sunku – plaukus nudažiau šviesiai, ir žvynelinės požymių nesimatė“, – pasakoja Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė. 

Žvynelinės priežastys nėra žinomos, jai atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai. Ligos eigą dažnai pablogina infekcija, žalingi įpročiai, stresas, nuolatinė įtampa, prisidėjusios gretutinės ligos.

Moteris su liga susitaikė, gyveno taip pat aktyviai kaip ir iki susirgimo. Tuo metu ji dirbo mokyklos direktoriaus pavaduotoja užklasinei veiklai, organizuodavo šventes, kultūros, sporto renginius. Taip pat buvo jūrų skautų vadovė, su vaikais ėjo į žygius, daug laiko praleisdavo laiveliais plaukiodami upėmis.

„Viskas buvo gerai, kol neužklupo skausmai, – prisimena Jūratė. – Iš pradžių ėmė skaudėti dešinę koją, tirpo jos pirštai, po to skaudėjo jau abiejų kojų sąnariai, rytais sunku buvo atsikelti iš lovos, išsijudinti, nes skaudėjo visą kūną.“ 

Šie simptomai Jūratę užklupo praėjus dvylikai metų nuo psoriazės pradžios.

Skausmas tapo nepakeliamas

J. Lazdauskienės sveikata vis prastėjo, skausmas tapo toks stiprus, kad moteris nebegalėjo jo iškęsti, ne kartą teko gulėti ligoninėje. „Ilgai negalėjo nustatyti diagnozės. Su žvyneline buvau taip susigyvenusi, kad net pamiršdavau gydytojams pasakyti, kad ja sergu. Be to, nežinojau, kad žvynelinė gali paveikti sąnarius ir jų skausmų niekaip „nesuvedžiau“ su šia liga“, – teigia J. Lazdauskienė.

Moteriai net įtarė onkologinę ligą. Tauragės medikai ją rengėsi siųsti išsamesniems tyrimams į Klaipėdą, bet prieš tai palatos gydytoja Jūratės pasiteiravo, ar ji kartais neserganti psoriaze.

„Išgirdusi teigiamą atsakymą, gydytoja atsikvėpė ir mane nuramino, kad tai tikrai ne vėžys, o tikriausiai psoriazinė artropatija. Šią diagnozę po tyrimų patvirtino Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – sako J. Lazdauskienė. 

Sėkmės istorija

„Kai diagnozė tapo aiški, gydytojos paklausiau, kas manęs laukia ateityje. Išgirdau, jog galbūt – neįgaliojo vežimėlis arba galiu likti prikaustyta prie lovos. Tai priklausys nuo ligos eigos“, – pasakoja J. Lazdauskienė.

Ligos eiga buvo greita, bet Jūratei medikai skyrė gydymą biologiniais vaistais, kurie numalšino skausmus ir moterį pastatė ant kojų. „Biologiniai vaistai grąžino man galimybę gyventi aktyviai. Juos vartoju beveik keturiolika metų ir gyvenu taip sėkmingai, kad galiu pasakoti sėkmės istoriją: besigydydama tapau mokyklos direktore, aktyviai dalyvavau skautų ir daugybėje kitų veiklų, jau esu ir dviejų anūkių močiutė. Manęs valstybei išlaikyti nereikia, užsidirbu ir moku mokesčius. Jei ne biologiniai vaistai, ko gero, nuo trisdešimt šešerių metų būčiau sėdėjusi neįgaliojo vežimėlyje, o dabar man penkiasdešimt ir gyvenu visavertį gyvenimą“, – tvirtina J. Lazdauskienė. 

Biologiniai vaistai ne tik suvaldė psoriazinę artropatiją, bet apmalšino ir psoriazės simptomus: galvoje nebeliko pleiskanojančių, niežtinčių lopinėlių.

Specialisto komentaras

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadovė gydytoja dermatovenerologė dr. doc. Vesta Kučinskienė:

– Žvynelinė (psoriazė) – lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą ir sąnarius. Ja vienodai dažnai serga ir moterys, ir vyrai. Žvynelinės priežastys nėra žinomos, jai atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai. Ligos eigą dažnai pablogina infekcija, žalingi įpročiai, stresas, nuolatinė įtampa, prisidėjusios gretutinės ligos (kardiovaskulinės, sąnarių, cukrinis diabetas, depresija) ir dėl jų vartojami vaistai.

Kadangi sergant žvyneline paviršinės odos ląstelės ypač greitai dauginasi, oda pasidengia pleiskanomis, žvynais. Pagrindiniai žvynelinės bėrimai – tai raudonos spalvos papulės ir plokštelės, dažniausiai atsirandantys ant alkūnių, kelių, kojų ir rankų tiesiamųjų paviršių, galvos plaukuotoje odoje. Bėrimai paprastai neniežti, tačiau jei uždegimas stiprus ir bėrimai labai išplitę, gali niežėti. Beveik pusei visų sergančiųjų atsiranda nagų pažeidimai.

Daliai sergančiųjų žvynelinė pasireiškia psoriazine artropatija, kuomet pažeidžiami sąnariai. Jie sutinsta, parausta, skauda, sutrinka jų funkcija.

Kai kuriems ligoniams retais atvejais išsivysto žvynelinės komplikacijos – visos kūno odos uždegimas (eritrodermija) ar išplitusi pustulinė žvynelinė. Tuomet pacientai per pažeistą odą netenka elektrolitų, baltymų, gali prisidėti antrinė odos infekcija, todėl pacientai turi būti gydomi stacionare, sekama bendra jų būklė.

Žvynelinės gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių: ligos stadijos, pažeidimų išplitimo, vietos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų. Lengvesnės eigos žvynelinei gydyti skiriami vietinio poveikio vaistai bei gydymas ultravioletiniais spinduliais. Sunkesnės eigos žvynelinės gydymui skiriamas sisteminis gydymas imunosupresiniais vaistais, sintetiniais retinoidais, taikoma fotochemoterapija. Gydymas biologiniais vaistais skiriamas sunkia žvyneline sergantiems pacientams, kuriems anksčiau taikyti tradiciniai gydymo metodai nepadėjo, atsakingai  įvertinus gydymo naudą ir riziką.

Peršti, niežti pėdas, kojų tarpupirščius, pakito nagų spalva ir struktūra. Nejaugi tai – infekcija, nors ir laikomės higienos reikalavimų?

Ne dėl higienos

"Beveik kas antram pacientui, kurie kreipiasi į mus dėl nagų pakitimo, diagnozuojama nagų grybelinė infekcija, arba onichomikozė. Vakarų Europos šalyse šios infekcijos paplitimas svyruoja nuo 2 iki 14 proc.", – atskleidžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinių ligų sektoriaus vadovė mokslų daktarė Vesta Kučinskienė.

Ji pabrėžia, kad, vengiant viešai kalbėti šia tema, gėdijantis eiti pas gydytoją sergamumo rodikliai didėja. Infekcija būdingesnė vyresniems žmonėms.

"Neseniai Kauno klinikose atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad nagų grybelinės infekcijos paplitimas tarp 50–59 metų pacientų siekia beveik 24 proc., tarp 60–69 m. – 20 proc., o tarp 70 m. ir vyresnių – beveik 12 proc.", – skaičius beria gydytoja V.Kučinskienė.

Jos nuomone, vyresni žmonės rečiau lankosi viešose vietose, todėl nejaučia būtinybės rūpintis savo nagais. Antra vertus, įprasta gydytis sergant gripu, virškinimo sistemos ligomis, vis dažniau prisipažįstama sergant vėžiu, bet nagų grybelis tebėra tabu. Dauguma sergančiųjų kenčia nemalonius šios ligos keliamus pojūčius ir net nepagalvoja, kad liga užkrečiama, todėl ne visuomet tikslinga ją sieti su netinkama higiena.

Gėdydamiesi kenkiame sau

Nesigydant grybelinė infekcija gali labai smarkiai išplisti ir tapti nevaldoma.

"Liga gali pažeisti ne tik vieną nago plokštelės dalį, bet ir visą plokštelę. Ilgainiui grybelinė infekcija gali išplisti į odą, įvairias kūno vietas. Tuomet jau gali prireikti ir stacionarinio gydymo", – perspėja mokslų daktarė V.Kučinskienė.

Susirgus kyla pavojus užkrėsti namiškius, ypač vaikus, kurių imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs ir jie imlūs bet kokiai infekcijai. Psichologinis diskomfortas ir savo kasdienės veiklos apribojimas dėl pakitusių nagų – taip pat dažnas reiškinys, priduria gydytoja.

Skausmas, paraudusi, patinusi, pleiskanojanti oda aplink nagą, sustorėjęs ir pakitusios spalvos, trupantis ar minkštėjantis nagas – tokie šiai ligai būdingi požymiai. Ar tai iš tiesų grybelinė infekcija, nustatyti gali tik specialistai. Jų atlikti tyrimai leidžia įvertinti kiekvieną konkretų atvejį.

Tyrimai yra du

Nagų grybelis gali būti diagnozuojamas dviem tyrimais.

Greitojo, mikroskopinio, tyrimo rezultatai paaiškėja po dienos ar dviejų. Kito, nago pasėlio, tyrimo rezultatai paaiškėja maždaug po mėnesio – tiksliai sužinoma grybelio rūšis.

"Ją nustačius galima įtarti grybelinę infekciją provokuojančius veiksnius ir juos pašalinti", – pabrėžia Infekcinių ir uždegiminių odos ir gleivinių ligų sektoriaus vadovė V.Kučinskienė.

Tai gali daryti ir pats ligonis, pajutęs pirmuosius infekcijos požymius.

"Jei žmogus serga diabetu, svarbu sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Jei tenka dirbti darbą, kai rankos dažnai mirksta vandenyje, juolab su cheminėmis medžiagomis, būtina mūvėti pirštines. Jei nagai pažeisti, reikėtų vengti ilgalaikio manikiūro", – vardija V.Kučinskienė.

Grybelinei infekcijai apėmus kojų nagus, gydytoja pataria dezinfekuoti avalynę. Po kojų vonelės su soda nagų plokšteles svarbu paminkštinti vitaminų A ir E aliejumi, specialiais drėkinamaisiais kremais ar tepalais su keratolitikais, kurie tirpdo gausias ragines mases.

"Gydymą turi paskirti gydytojas, įvertinęs pažeistų nagų pobūdį, provokuojančius ligą veiksnius, ligonio amžių, veiklą, gretutines ligas ir kita", – pabrėžia V.Kučinskienė.

Kartais pasveikti nelengva

Būna atvejų, kai įveikti nagų grybelį sunku, negali padėti net keli specialistai.

Gydytojos V.Kučinskienės teigimu, sunku išgydyti infekcijos pažeistus nagus, jei nėra atliekami laboratoriniai tyrimai ir liga nustatoma tik pažiūrėjus. Galima ir apsirikti, nes gali būti ne grybelinė infekcija, o tiesiog pakitusi nago plokštelė. Grybelinės infekcijos gydymas tokiu atveju nereikalingas ir neefektyvus.

"Sutrikus kraujotakai kojose, sergant cukriniu diabetu ar kitomis odos ligomis, kurioms būdingas nagų pažeidimas, pavyzdžiui,  žvyneline, grybelinė infekcija sunkiai pasiduoda gydymui.

Nusilpus imunitetui, sergant AIDS, nagų grybelis gali pažeisti visus kojų ir rankų nagus, o kad ši liga bus išgydyta sisteminiais vaistais nuo grybelio – mažai tikėtina", – neslepia gydytoja

V.Kučinskienė. Ji priduria, kad yra ligonių, kurie nesilaiko paskirto režimo, nedezinfekuoja avalynės, pirštinių, pamiršta išgerti vaistus.

Svarbu ligai užkirsti kelią

Vengti nagų lėtinio traumavimo – visuomet avėti kojoms tinkamą, orui pralaidžią patogią avalynę.

Jei galūnės linkusios prakaituoti, naudingos penkių minučių  trukmės dilgėlių ir šalavijų lapų vonelės ar antiperspirantai.

Greitai pavargstančioms kojoms taikytinos kraujotaką gerinančios priemonės.

Svarbu neavėti kitų žmonių šlepečių ar batų, naudotis tik savo rankšluosčiais.