Laivų apžiūros tvarka
Priimti nauji vidaus vandens laivams taikomi techniniai reikalavimai. Jie buvo numatyti pernai rugpjūčio 30 d. priimtame paskutiniame Europos Komisijos reglamente 2023/2477.
Pakeitimai susiję su vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimu, pratęsimu ir atnaujinimu. Pateikta tokio sertifikato pavyzdinė forma.
Pakeitimai susiję ir su vidaus vandenų laivybos klasifikacinių bendrovių veikla. Pateiktas šių bendrovių veiklos tvarkos aprašas.
Kaip žinia, vykdant vidaus vandenų laivų apžiūras diegiama panaši tvarka, kokia yra jūrinėje laivyboje su klasifikavimo bendrovėmis ir europiniu standartu, kuriuo visose ES šalyse nustatomi vienodi techniniai reikalavimai visiems vidaus vandenų laivams.
Tokia tvarka gerokai palengvins gyvenimą įvairioms su vidaus vandenų laivyba susijusioms Lietuvos tarnyboms. Sistema bus aiški, joms nebereikės ypatingų pastangų tikrinti laivus. Tą atliks privačios laivų tikrinimo arba klasifikavimo bendrovės.
Kas bus su senienomis?
Numatyta, kad kiekvienas vidaus vandenų laivas, įskaitant ir Lietuvos laivus, turės Europos laivo identifikavimo numerį. Tai reiškia, kad kiekvienas laivas bus registruojamas Europos Sąjungos laivų sertifikatų duomenų bazėje.
Pagal bazės duomenis bus matoma, kada laivas buvo tikrintas, remontuojamas, kokia yra klasifikacinių bendrovių išvada dėl jo techninės būklės.
Ši bendra tvarka palengvins ir Lietuvos laivų savininkų dalią. Iki šiol būdavo nesusipratimų, kad nusipirkus vidaus vandenų laivą, tarkim, Švedijoje, jį būdavo sunku įregistruoti Lietuvoje kaip tik dėl skirtingų laivų techninių reikalavimų dviejose tos pačios ES šalyse.
Kita vertus, patys laivų techniniai reikalavimai gali būti griežtesni.
Mūsų šalyje dar yra tokių vidaus vandenų laivų, kurie matė sovietinius laikus, nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau praėjo 32 metai. 30–40, o gal net ir 50 metų senumo laivai, jei jie dar bus naudojami plaukioti, taip pat privalės būti Europos sertifikuotų laivų duomenų bazėje, gauti laivo identifikavimo numerį.
Automobilių eisme aplinkosaugininkams suteikta teisė stabdyti senus, aplinką teršiančius automobilius ir eliminuoti juos. Kol kas nesigirdėjo, kad aplinkosaugininkams būtų suteikti panašūs įgaliojimai „išmesti iš vandenų“ senus, sovietinius laikus menančius, taršius laivus.
Nauja tvarka palengvins Lietuvos laivų savininkų dalią, nes iki šiol būdavo nesusipratimų, kad nusipirkus vidaus vandenų laivą, tarkim, Švedijoje, jį būdavo sunku įregistruoti Lietuvoje.
Sujungti vandenų keliai
Lietuvos vidaus vandenų laivybos sistemoje atsiranda naujas terminas – Sujungti vidaus vandenų keliai. Tai reiškia, kad techninius reikalavimus pagal ES direktyvas atitinkantys laivai, registruoti bet kurioje ES šalyje, galės plaukioti bet kokios kitos bendrijos šalies vidaus vandens keliais.
Bėda tik ta, kad iš oficialiai pažymėtų Lietuvos vidaus vandens kelių nėra jokio vandens kelio į kitos šalies vidaus vandenis. Teoriškai iš Lietuvos per Kuršių marias, Rusijos Kaliningrado srities vidaus vandenis, per Aistmares būtų galima patekti į Lenkijos vidaus vandenis. Praktiškai tai neįmanoma, nes bet kokiam laivui, kuris iš Lietuvos nori plaukti į Kaliningrado srities vandenis, dar prieš Rusijai užpuolant Ukrainą reikėjo Rusijos oficialių institucijų sutikimo. Ne kiekvienas tokį sutikimą gaudavo. Pačioje Kaliningrado srityje reikėdavo tarsi vietinio laiduotojo.
Dabar, kai tarp ES, o ypač Lietuvos ir Rusijos santykiai yra įtempti, apie plaukimą Kaliningrado srities vandenimis neverta net galvoti.
Iš Lietuvos į Latviją, kaip ir iš Lietuvos į Lenkiją jokių tiesioginių vidaus vandens kelių nėra.
Lietuvos vidaus vandens keliai iš dalies yra uždari. Baltijos jūros pakrantės trijų jūrmylių zona su vidaus vandens laivais ramiu oru su didele rizika galima nuplaukti iki Latvijos, o į Lenkiją to padaryti neįmanoma dėl to, kad negalima plaukti pagal Rusijos Kaliningrado srities pakrantes.
