Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87.
Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.
2018 metais šalyje šis skaičius siekė 332, tada suvartojamų lengvųjų plastikinių maišelių skaičius, tenkantis gyventojui, didesnis buvo tik Latvijoje.
Kaip BNS informavo Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Gabija Ramšaitė, vartojimo sumažėjimą galima sieti su nuo 2019 metų Lietuvoje įsigaliojusiu draudimu dalyti lengvuosius (15–50 mikronų storio) maišelius.
„Problema išliko dėl perteklinio labai lengvų pirkinių maišelių, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų, naudojimo, kurį lemia ydingi gyventojų įpročiai. Dėl šios priežasties, esant didelei paklausai – yra ir didelė pasiūla“, – nurodė specialistė.
„Dažnai gyventojai nesusimąsto, kad labai lengvi pirkinių maišeliai yra būtini tik higienos tikslais, pavyzdžiui, perkant nefasuotą mėsą ar žuvį, tačiau nebūtini perkant, pavyzdžiui, aplesinus. Perteklinį vartojimą taip pat lemia tai, kad kol kas nėra griežtesnių reguliacinių priemonių“, – pažymėjo ji.
„Gali kauptis ir kepenyse“
Vilniaus universiteto Biomokslų instituto profesorė Eglė Lastauskienė BNS teigė, kad didelis plastikinių produktų vartojimas kelia pavojų žmogui.
„Pavojus yra didelis. Pasirodo vis daugiau mokslinių publikacijų apie mikroplastiko detektavimą visuose gyvų organizmų organuose. Anksčiau domėtasi tik plaučiais, žarnynu, detektuojama ten, bet dabar, pasirodo, kad gali kauptis ir kepenyse, aptinkama ir inkstuose“, – sakė mokslininkė.
„Daugiau tyrimų yra šitoje vietoje atlikta su laboratoriniais gyvūnais, bet, be abejonės, mes turbūt nesiskiriam labai nuo gyvūnų ir lygiai taip pat mūsų organuose tas mikroplastikas gali būti“, – teigė E. Lastauskienė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu tyrimų nėra daug, tad sunku gerai žinoti žmonėms kylančius pavojus.
„Jie gali varijuoti nuo įvairaus genotoksinio poveikio, toksinio poveikio, pažaidų ląstelėms, kažkokių sistemų sutrikdymo, kas jau vėliau veda prie ligų išsivystymo. Ir jeigu mes kalbame apie tas ligas, tai vėlgi jos gali būti pačios įvairiausios, gali būti ir vėžio didesni atvejai“, – sakė profesorė.
Akcentuoja švietimo poreikį
G. Ramšaitės teigimu, labai lengvi vienkartiniai pirkinių maišeliai dažnai tampa šiukšlėmis – nors jie pagaminti iš perdirbamos medžiagos, maišelių beveik neįmanoma surinkti į vieną vietą, jie dažnai būna užteršti ir dėl to neperdirbami.
Savo ruožtu E. Lastauskaitė teigė, kad neperdirbtas plastikas pats yra labai lėtai.
„Jeigu mes nestabdysime to vartojimo, tai tikrai apsikrausime šitomis plastiko atliekomis ir jas turėsime visur, ir joks biologinis procesas nesuspės su tokiais tempais išvalyti viso to, ką mes sukuriame. Manyčiau, kad institucijos veikia taip, kaip jos turėtų veikti, viskas yra tvarkoje (...). Esmė yra tokia, kad mums reikėtų keisti pačios visuomenės supratimą ir pačios visuomenės mentalitetą“, – teigė ji.
Anot ekspertų, mažesnį plastiko vartojimą paskatintų efektyvesnis švietimas.
„Visų pirma, reikėtų skatinti gyventojų sąmoningumą, siekiant įprotį naudoti per daug (...) pakeisti į įprotį įsigyti ir su savimi į parduotuvę pasiimti vieną ar net kelis daugkartinius maišelius“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistė.
Pasak jos, įpročius turėtų keisti ir Seime svarstomos įstatymo pataisos dėl maišelių apmokestinimo.
„Tikėtina, kad kiekvienas gyventojas, apsipirkdamas parduotuvėje pagalvos, kiek maišelių jam iš tikrųjų reikia šiuo metu, nes jie taps mokami, todėl perteklinis tokių maišelių naudojimas tikrai turėtų sumažėti“, – svarstė G. Ramšaitė.
Parlamentas ketvirtadienį ketina galutinai apsispręsti, ar įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius.
