Įtariant neteisėtą pastato rekonstrukciją ir ginant viešąjį interesą prokurorai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo, kad neteisėtai išduota pažyma būtų panaikinta, antradienį pranešė prokuratūra.

„Kadangi pažyma yra patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nustatytas pažeidimas nėra tik techninio pobūdžio ar mažareikšmis procedūrinis pažeidimas“, – teigiama pranešime.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija BNS patvirtino, kad rekonstruojamas pastatas yra Virbališkės take 3h, Palangos savivaldybės išduotame statybų leidime nurodoma, kad jo statytoja – įmonė „Palangos loftai“.

Viešbučio pastato registracijos pažymą pernai kovą išdavė Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, tačiau tų pačių metų gruodžio mėnesį jam patikrinus nustatyta, kad šis dokumentas išduotas neteisėtai.

Paaiškėjo, kad pagal parengtą projektą beveik trimis metrais didinamas rekonstruojamos statinio dalies aukštis, keičiami esminiai projekto sprendiniai. Pagal kadastro duomenų byloje esančias nuotraukas matyti, kad pažymos išdavimo metu buvo pradėtas statyti antstatas, tačiau karkaso išmatavimai kadastro byloje nenurodyti.

Anot prokuratūros, tokiu atveju norint tęsti statybą būtina gauti naują leidimą, o apie numatomą projektavimą informuoti visuomenę.

„Statytojui to nepadarius pažyma negalėjo būti išduota, o pateiktas prašymas turėjo būti atmestas nurodant esamus trūkumus“, – nurodo prokuratūra.

Pagal 2020-ųjų rugsėjį Palangos savivaldybės išduotą statybų leidimą sandėlis galėjo būti rekonstruotas į viešbutį, o projektuotojų pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma, kad planuojami neesminiai pasikeitimai.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pateiktame atsakyme dienraščiui aiškinama, jog teritorinio tarnybos padalinio raštas verslininkams neturės teisinių pasekmių.

"Informuojame, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje yra išnagrinėtas įmonės "Klaipėdos viešbutis" skundas dėl NŽT Palangos skyriaus rašto. Išnagrinėjus skundą daroma išvada, kad minėtas NŽT Palangos skyriaus raštas yra laikomas tarpiniu sprendimu, savaime nenustatančiu, nekeičiančiu ir nepanaikinančiu pareiškėjo teisių ar pareigų, ir kuriuo įmonė "Klaipėdos viešbutis" informuojama apie atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes", – rašoma atsakyme į užklausą.

Verslininkai NŽT Palangos skyriaus raštą gavo sausio 9 d. Jame aiškinama, kad NŽT Palangos skyriaus pareigūnai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Sklype valdininkai apsilankė 2019 m. gruodžio 11 d. Po sklypo apžiūros buvo surašytas žemės naudojimosi patikrinimo aktas.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra nenušienautas, auga savaiminiai krūmai ir medžiai", – rašte konstatuoja valdininkai.

NŽT pareiškė, kad inicijuos žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Tokia žinia šokiravo verslininkus, nes sklypą nuomojanti įmonė "Klaipėdos viešbutis" ne tik yra parengusi projektą naujam viešbučiui statyti, bet ir gavusi statybos leidimą.

Šį leidimą NŽT valdininkai įvardijo kaip netekusį galios. Tačiau priešingai teigiama Palangos savivaldybės pateiktame rašte, kur konstatuota, kad statybos leidimas yra išduotas teisėtai, o jo galiojimo laikas yra neterminuotas.

Verslininkai viešbučio statybos darbus ketino pradėti šį pavasarį, tačiau viduržiemį, sužinoję, jog žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta dėl nešienautos žolės, viešai valdininkams pagrasino teismais.

NŽT žurnalistams siųstame rašte pažymi, jog Civiliniame kodekse nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

"Taigi NŽT Palangos skyriaus raštas "Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo" neatitinka Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Su atsakymu į įmonės "Klaipėdos viešbutis" skundą bus supažindintas ir NŽT Palangos skyrius, kuris įvertinęs visas įmonės "Klaipėdos viešbutis" pateiktas objektyvias aplinkybes spręs klausimą dėl nuomos sutarties", – pripažino NŽT.

Klerkai išmatavo žolę?

Įmonė "Klaipėdos viešbutis" Palangoje, Vanagupės gatvėje, ketina statyti šešių aukštų apie 5 tūkst. kv. metrų ploto poilsio paslaugų kompleksą.

Užsakovai samdė projektuotojų įmonę, kuri parengė viešbučio projektą.

Projektas buvo apsvarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri pritarė tokiems planams.

Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą ir jokių pastabų dėl projekto nereiškė.

Verslininkai kol kas nepuolė kelti sienų ir rausti pajūrio žemės, statybų pradžia buvo nukelta dėl verslo aplinkybių.

Tačiau šį sausį įmonė sulaukė mįslingo NŽT rašto, kuriame aiškinama, jog valdininkai ketina nutraukti žemės nuomos sutartį.

Akibrokštas: privatininkams valdininkai viduržiemį ėmė reikšti pretenzijas dėl šiame sklype nenupjautos žolės. (Aurimo Skirmanto nuotr.)

Teigiama, jog NŽT Palangos skyriaus pareigūnai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Sklype valdininkai apsilankė 2019 m. gruodžio 11 d. Po sklypo apžiūros buvo surašytas žemės naudojimosi patikrinimo aktas.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra nenušienautas, auga savaiminiai krūmai ir medžiai", – rašte konstatuoja valdininkai.

Nekilnojamojo turto registre pažymoje įrašyta, jog šiame sklype stovėjo pirtis, kuri yra fiziškai sunykusi.

"Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nesinaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas", – miglotas išvadas pateikė NŽT.

NŽT pareiškė, jog inicijuos žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Už pirkinį – pusė milijono

Įmonės "Klaipėdos viešbutis" valdybos pirmininkui Rimantui Jasiukėnui toks valdininkų elgesys sukėlė šoką.

Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas.

"Už aikštelę ir sunykusią pirtį sumokėjome 450 tūkst. litų (130,4 tūkst. eurų). Tai – nemaži pinigai. Sklype esantys inžineriniai statiniai yra privati nuosavybė. Suformuotas valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas 99 metams. Tai kaip valdininkai įsivaizduoja, kur mums savo nuosavybę dėti, gal ją ore pakabinti, jei jau žemės nuomos sutartis nutraukinėjama?" – retoriškai klausė R.Jasiukėnas.

Nuosavybę verslininkai įsigijo teisėtu būdu, teisėtu būdu buvo išnuomotas ir žemės sklypas.

"Labai įdomu, kiek dar šalyje buvo šią žiemą tikrintų tokių sklypų? Tegul NŽT atsako, kur ir kokiose vietose jie dar matavo augančią žolę? Ar tai tikrai yra rimtas pretekstas nutraukti nuomos sutartis?" – stebėjosi R.Jasiukėnas.

Statybos leidimas galioja

Valdininkai pareiškė, jog tas faktas, kad parengtam projektui yra išduotas statybos leidimas, visai nėra esminė detalė šioje istorijoje.

Dar daugiau – klerkai pridūrė, jog statybos leidimo galiojimo terminas esą yra pasibaigęs.

Verslininkų interesams atstovaujantys teisininkai žagtelėjo po tokio pareiškimo, nes, jų nuomone, valdininkai ėmė savaip traktuoti įstatymus.

"Statybos techninio reglamento nuostatai byloja, jog iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų", – teisės aktus citavo įmonės atstovai.

Akibrokštas: privatininkams valdininkai viduržiemį ėmė reikšti pretenzijas dėl šiame sklype nenupjautos žolės. (Aurimo Skirmanto nuotr.)

Verslininkams teko kreiptis į Palangos savivaldybę, jog ši surašytų raštą, kad statybos leidimo niekas nenaikino ir jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs, nors NŽT rašte teigiama akivaizdžiai prieštaringai.

"Statybos leidimas mums išduotas 2009 m. spalio 14 d. Tai reiškia, jog jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs", – tikino įmonės valdybos pirmininkas R.Jasiukėnas.

Kai kam prireikė sklypo?

Verslininkai įtaria, jog toks drastiškas ir rimtų motyvų neturintis valdininkų puolimas veikiausiai gali būti inspiruotas tam tikrų interesų.

"Galbūt NŽT darbuotojai jaučia spaudimą dėl iki šiol vis dar nesugrąžintos nuosavybės tam tikriems piliečiams? Tai galėtų būti priežastis pulti ieškoti nenaudojamos žemės sklypų, kurių nuomos sutartis būtų galima nutraukti. Tačiau mes rankų nenuleisime, tikrai bylinėsimės", – tikino R.Jasiukėnas.

Verslininkai ne tik yra parengę viešbučio projektą, bet ir sudarę sutartį su rangovu, kuris šį pavasarį turi pradėti statybos darbus.

"Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas. Antras momentas, jei kam nors atrodo, jog žolė sklype yra per aukšta, duok nurodymą ją nupjauti. Nupjausime. Reikės, dar ir nudažysime. Tačiau tai nėra ta priežastis, dėl kurios nutraukiamos žemės nuomos sutartys. Beje, žemės nuomos mokestį, kuris siekia apie 7 tūkst. eurų per metus, mes mokame kruopščiai, kaip laikrodis", – pastebėjo R.Jasiukėnas.

Atlieka tyrimą

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas aiškino, kad sausio 29-ąją NŽT centriniame padalinyje yra gautas skundas dėl NŽT Palangos skyriaus atlikto žemės sklypo valstybinės kontrolės patikrinimo išvadų ir numatomų tolesnių veiksmų dėl žemės sklypo nuomos sutarties.

"Šiuo metu skundas yra nagrinėjamas. Skundo nagrinėjimo terminas numatytas iki vasario 26 d. Informuojame, kad atsakyti į jūsų klausimus galėsime tik išnagrinėję gautą skundą ir įvertinę NŽT Palangos skyriaus veiksmus šiuo konkrečiu atveju", – tikino R.Golubovas.

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype iš viso yra net keletas statinių – buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai.

Kaip inžinerinis statinys yra įregistruota kiemo aikštelė, atskiru unikaliu numeriu įvardintas pastatas – kavinė.

Po sovietmečio restorano pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis turtas galėtų būti vertas nemenkos sumos, tačiau pastaruosius keletą metų šie statiniai, paprastai tariant, ėjo iš rankų į rankas.

Nors realiai pastato remontu ar šio nekilnojamojo turto vystymu iš esmės niekas neužsiėmė, šis objektas buvo perleidinėjamas tarp kelių įmonių, esą už tarpusavio skolas.

Pastaruoju metu šis objektas priklausė bankrutuojančiai įmonei "Bofora". Ši įmonė turėjo nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas iš bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" 2013 metais.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamos ikiteisminio tyrimo bylos, susijusios su Ūkio banko veikla.

Į Kauno apygardos teismą dėl arešto panaikinimo šiems statiniams kreipėsi bankrutuojančios įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdančios įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Jis, lyg tyčia, yra ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Pastaroji įmonė buvo įmonės "Bofora" vienas didžiausių kreditorių.

Tačiau teismas konstatavo, kad panaikinti areštą galima visam kitam įmonės "Bofora" turtui, išskyrus statiniui, esančiam Palangoje.

Taigi anksčiau garsėjęs viešbutis "Pajūris" lieka areštuotas.

Kas ir kodėl realiai nori nevaržomai disponuoti itin didelės vertės nekilnojamojo turto objektu verslo požiūriu patraukliausioje Palangos gatvėje, yra atskiro žurnalistinio tyrimo objektas.