Kaip skelbia ministerija, Lietuvoje VPSP reguliavimas, kuris numato partnerystėje dalyvaujančių viešojo ir privataus sektoriaus atstovų įgaliojimus, pradėjo galioti 2010 metais. Visgi, kaip teigia projektą parengusi ministerija, tokios partnerystės kaip būdas investuoti nebuvo tinkamai įtrauktos į ilgalaikio investicijų planavimo sistemą.
Nuo 2012 metų visiems VPSP projektams, nuo 2014 metų – Europos Sąjungos (ES) investicijų fondų lėšomis finansuojamiems projektams, o nuo 2018 metų ir valstybės investicijų programos projektams buvo privalomai taikoma bendra investicijų planavimo pagrindą sudaranti projektų rengimo, sąnaudų ir naudos analizės metodika.
Visgi, kaip teigiama įstatymų aiškinamajame rašte, šia metodika valstybė į planavimą neįtraukė galimybės naudoti privačias investicijas kaip alternatyvų finansavimo šaltinį valstybės ar savivaldybių investicijoms. Todėl VPSP planavimas buvo vykdomas konkrečių projektų lygmeniu, taip gerinant tik paties VPSP projekto parengimo kokybę ir privačių subjektų atrankos efektyvumą.
Anot projekto rengėjų, dėl prasto VPSP integralumo į bendrą šalies investicijų sistemą ir ilgalaikio investicijų planavimo taikant VPSP stokos į tokios partnerystės projektus iki šiol buvo investuojama mažai. Ministerijos duomenimis, 2010–2022 metais centrinės valdžios subjektai įvykdė 9 VPSP sutartis, vietos savivaldos subjektai – 28 VPSP sutartis.
Šiai problemai spręsti Finansų ministerija parengė šias Investicijų, Koncesijų bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
VPSP projektai dažnai vystomi įrengiant kelių infrastruktūrą ir ją prižiūrint, gyventojams teikiant komunalines paslaugas, statant ugdymo įstaigas, ligonines, oro uostus, autobusų bei geležinkelio stotis, elektrines, valdžios institucijų pastatus, pertvarkant vandens ir šilumos ūkius. Valstybės įmonės su privačiuoju sektoriumi bendradarbiauti siekia norėdamos efektyviau vykdyti veiklą ir sutaupyti biudžeto lėšų.
