„Tęsiame svarbius darbus, kurie yra susiję su mūsų parengtimi ekstremalioms situacijoms, kurios tikrai yra galimos ir turim būti pasiruošę“, – trečiadienį kalbėdama apie pasirašytą dokumentą, pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, vietos bendruomenės yra įrankis norint pasiketi žmones regionuose.

„Ji tikrai yra aktuali tuo, kad dabar kaip ir užsidaro ratas, todėl, kad pasiūlą gauti žinią, padaryti kažkokius mokymus, paruošti žmonių bendruomenę krizėms, sudėtingoms situacijoms yra iniciatyva iš viršaus. Mes (...) ruošiamės užtikrinti, kad ta iniciatyva žmonės pasinaudotų“, – teigė LVBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Anot ministerijos, prie informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ prisijungsianti LVBOS, vienija daugiau nei 1440 vietos bendruomenių visoje Lietuvoje.

„Esame komanda – turime planą“ yra skirta pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms.

„Ši kampanija sėkmingai vyko ir vyksta, šiandien turime šios kampanijos tęstinumą – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, kuri užtikrins tai, kad mes turėtumėme dar glaudesnį ryšį, bendradarbiavimą, kad skleistumėme žinią apie tai, kaip visuomenė, žmonės turi būti pasiruošę skirtingoms ekstremalioms situacijoms“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Planuojama, kad vykdant kampaniją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengti civilinės saugos specialistai įgyvendins tęstinį civilinės saugos mokymo seminarų ciklą, skirtą vietos bendruomenių lyderiams visose Lietuvos savivaldybėse, suteiks bendruomenėms aktualių žinių, kaip elgtis skirtingų ekstremalių situacijų atveju. Parengti vietos bendruomenių lyderiai vėliau skleis žinią savo miestų, miestelių ir kaimo vietovių bendruomenėms.

Visuomenė, žmonės turi būti pasiruošę skirtingoms ekstremalioms situacijoms.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius pažymėjo, jog mokymuose bus siekiama pritaikyti vietos bendruomenei aktualią informaciją. Anot jo, įvyks nemažiau nei 60 susitikimų, su bendruomenėmis planuojama bent kartą susitikti visose šalies savivaldybėse.

Susitikimuose dalyvaus vietos lyderiai, Civilinės saugos pareigūnai bei kiti atstovai. Pasak D. Gurevičiaus, programa yra baigiama rengti, susitikimai prasidės artimiausiu metu.

„Taigi bendradarbiausime dar stipriau ir vietos savivaldos stiprinimo srityje, taip pat regionų plėtroje. Žinoma, viešojo saugumo srityje. Viešojo saugumo sritis yra be galo plati (...) ir civilinė sauga yra tik vienas iš elementų, kuris yra labai svarbus esant šitame laikmetyje“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Todėl bendradarbiavimas čia yra numeris vienas, sakyčiau, bet yra ir kitos sritys, kas susiję su nusikalstamumu, jo prevencija, kas susiję su gaisrų prevencija, tai tikrai turime nemažą barą sričių, kur tas bendradarbiavimas yra labai svarbus tam, kad užtikrinti didesnį visuomenės saugumą“, – pažymėjo ministrė.

Pasak ministrės, tęsiant kampanija penktadienį yra planuojamas susitikimas su savivaldybių merais, metų laikotarpiu – su įvairiomis organizacijomis.

Sausį skelbtas VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad pusė gyventojų žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju.

Tyrimo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptaręs kas dešimtas apklausos dalyvis. Duomenys rodo, kad tik penktadalis gyventojų kada nors dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu.

VRM yra teigusi, kad kampanijai skirta beveik 0,5 mln. eurų.

Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau vykdė pernai pavasarį.

Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.

Šiandien sostinės Taryba priėmė miesto bendruomenėms svarbų sprendimą – 21-os Vilniaus seniūnijos bendruomenėms skyrė 569 tūkst. eurų finansavimą. Už šias lėšas įvairios nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės galės savo seniūnijoje organizuoti įvairias socialines, kultūrines, sporto veiklas, atnaujinti ar sukurti gyventojams patogias viešąsias erdves.

„Ir toliau nuosekliai siekiame stiprinti Vilniaus bendruomenes – steigiame papildomus etatus seniūnijose, ieškome atsakingų ir darbščių seniūnų, šįmet finansavome vietos bendruomenių kultūros iniciatyvas. Daugiau kaip pusės milijono eurų finansavimas paskatins seniūnijas ir jose veikiančias nevyriausybines organizacijas tapti dar aktyvesnėmis – padaugės įvairių renginių, bendruomenės galės susitvarkyti parkus, sporto, poilsio ar vaikų žaidimų aikšteles“, – sako Vilniaus seniūnijų veiklą koordinuojanti Daiva Mikulskienė.

Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos įgyvendinimo metu sostinės seniūnijos taip pat pačios sprendė, kaip geriausiai pagerinti gyvenamąją aplinką: rengė įvairius bendruomenę suburiančius renginius, atnaujino viešąsias erdves – parkus, skverus, įrengė lauko treniruoklius, atnaujino vaikų žaidimų aikšteles. Pavyzdžiui, Lazdynų seniūnija už gautą paramą įsirengė poilsio zoną Bukčių parko ir Erfurto g. – pastatė lauko treniruoklius, įrengė suoliukus, šiukšliadėžes. Šnipiškiečiai už gautą paramą įsirengė dvi vaikų žaidimo aikšteles.

„Šio projektas bendram tikslui sujungs visus bendruomenės narius – vaikus, jaunimą, tėvelius, senjorus, nes numatytos finansuojamos veiklos bus skirtos būtent jiems. Visi vietos gyventojai galės dalyvauti ir kaip projektų rengėjai, ir kaip dalyviai savanoriškoje veikloje. Neabejoju, kad kiekvienas iniciatyvus vilnietis atras savo vietą organizuojant, dalyvaujant ir turtinant Vilnių bendruomenės veiklos rėmimo projekte, o kiekviena seniūnija nuspręs, kokių pokyčių reikia jų gyvenamoje aplinkoje“, – sakė Daiva Sinkuvienė, Grigiškių seniūnijos Salų seniūnaitė.

Sprendimai dėl prioritetinių seniūnijos finansuojamų veiklų bus priimami išplėstinių seniūnaičių sueigų metu. Priėmę sprendimus, kokių veiklų ar vykdomų darbų labiausiai trūksta bendruomenės gyvenamoje aplinkoje, seniūnai apie tai informuos savivaldybės administraciją, kuri viešai paskelbs apie galimybę teikti paraiškas konkrečiose seniūnijose nurodytoms veikloms įgyvendinti. Vertinant paraiškas, prioritetas bus teikiamas bendruomeninių organizacijų projektams, organizacijų partneryste grįstoms veikloms ir projektams, į kurių veiklų įgyvendinimą įtraukti savanoriai.

Programos „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ organizatorius – LR Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Paraiškų priėmimas numatomas šių metų rudenį.

Šiais metais sostinės savivaldybė priėmė 21 kvalifikuotą specialistą, kurie prižiūri, kaip seniūnijose tvarkoma aplinka, atnaujinama infrastruktūra ir pan. Seniūnijoms iki šiol labai trūko tokių darbuotojų ir dabar visos sostinės seniūnijos turi po specialistą, kuris užtikrina kokybišką aplinkos tvarkymą.

Metų pradžioje pasikeitusi vietos bendruomenių finansavimo tvarka sukėlė pasipiktinimų bangą. Klaipėdos seniūnaičiai mero vardu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, reikalaudami peržiūrėti naują, jų žodžiais, per daug skubotai priimtą modelį. Vis dėlto prašymas nebuvo išgirstas.

Neseniai paaiškėjo šiųmečiai bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų konkurso rezultatai. Finansavimą gavo 362 Lietuvos bendruomenės. Atmestos 302 paraiškos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš uostamiesčio sulaukė 9 paraiškų, tačiau tik Girulių bendruomenei pavyko gauti beveik 8,5 tūkst. eurų.

Pagal naują pinigų skirstymo modelį teikti projektus gali tik užregistruotos bendruomenės, vykdančios savo veiklą ne mažiau nei vienus metus. Taip pat jos privalo turėti buhalterį ar būti sudariusios sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia įmone.

Sulupės seniūnaitijos seniūnaičio, Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininko Sauliaus Liekio žodžiais, bloga nuojauta pasitvirtino – šįsyk Klaipėda gavo apskritą nulį bendruomeniškumui skatinti.

"Anksčiau vietos bendruomenės tarybos paskirstydavo 300 paraiškų, vien Pajūrio vietos bendruomenės taryba jų gaudavo apie 50. Per tuos ketverius metus buvo nemažai nuveikta, atsižvelgta į pačių gyventojų prašymus ir iniciatyvą, atsirasdavo naujų žaidimo ir sporto įrenginių, suoliukų. Dabar teks savivaldybei pervertinti savo prioritetus ir kažkokią dalį turimų lėšų skirti bendruomenių iniciatyvoms, aikštelėms ir panašiai", – kalbėjo pašnekovas.

Anksčiau ketverius metus visos Klaipėdoje esančios vietos bendruomenės kasmet gaudavo apie pusę milijono litų.

Šįmet finansavimo nesulaukė nei Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija, nei regbio klubas "Klaipėdos kovas", rengęs nemokamas vasaros stovyklas vaikams.

S.Liekio žodžiais, bendruomenėms teks bandyti laimę kitąmet.

"Kiek teko analizuoti, finansavimas suteiktas daugiau kaimuose esančioms bendruomenėms, vykdančioms vadinamuosius minkštuosius projektus", – pažymėjo pašnekovas.

Anot jo, esminis finansavimo pakeitimas atėmė galimybes tiek vietos bendruomenių taryboms, tiek seniūnaičiams, geriausiai žinantiems savo bendruomenių poreikius, spręsti, kaip efektyviai panaudoti lėšas.

Uostamiesčio vietos bendruomenės jau suplanavo šių metų projektus ir laukia, kol bus baigtos viešųjų pirkimų procedūros. Jeigu viskas klostysis sklandžiai, lauko treniruokliai bei vaikų žaidimo aikštelės, tikėtina, nudžiugins anksčiau. Šiais metais didesnis dėmesys bus skiriamas ir brandaus amžiaus klaipėdiečiams.

Šiuo metu uostamiestyje veikia keturios vietos bendruomenės. Dar metų pradžioje jos apsisprendė, kokius projektus už joms skirtus pinigus vykdys šiemet.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė informavo, jog šiuo metu vyksta pasiruošimas viešiesiems pirkimams.

Finišavus jiems, klaipėdiečiai sulauks darbininkų kiemuose. Pastarieji įrengs suplanuotas vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius bei atliks kitus numatytus darbus.

Tiesa, vietos bendruomenių atstovai jau ne kartą piktinosi, jog būtent dėl biurokratinių procedūrų neretai numatyti projektai stringa, įrenginių ar darbų tenka laukti iki metų pabaigos.

Pašnekovė pastebėjo, jog šiemet procedūros pradėtos anksčiau. Anot jos, jeigu viešieji pirkimai įvyks sklandžiai, tikėtina, kad suplanuotus projektus vietos bendruomenėms pavyks įgyvendinti anksčiau.

Šiemet keturios vietos bendruomenės suplanavo įvairių projektų. Dauguma jų panašūs į buvusius pernai. Kiemuose tradiciškai bus statomos vaikų žaidimo aikštelės, smarkiai išaugo suoliukų bei šiukšliadėžių poreikis. Pageidauta ir daugiau įrenginių, skirtų lauko gimnastikai.

Ąžuolyno bei Dragūnų bendruomenės planuoja rengti jau tradicinėmis tapusias šventes.

Šiemet bendruomenės daugiau dėmesio numato skirti senjorams. Danės bendruomenė vasarą žada organizuoti šventę "Senjorų fiesta". Garbaus amžiaus klaipėdiečių šokių ansamblis "Zunda" gaus 26 poras batelių.

Pajūrio bendruomenė mažuosius jos narius kvies į regbio stovyklą. Planuodami veiklas, šiemet klaipėdiečiai nepamiršo ir prevencinių akcijų. Kartu su ugniagesiais, policija bus organizuojami įvairūs renginiai, dalijami atšvaitai, liemenės.

Skaičiai ir faktai

Klaipėdos savivaldybės vietos bendruomenių projektams įgyvendinti šiemet skirta 164 612 eurų.

Danės bendruomenė gaus 50 592 eurus.

Marių – 44 950 eurų.

Pajūrio – 26 546 eurus.

Baltijos – 42 524 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) numatė kitąmet Vietos bendruomenių savivaldos programai skirti 9 mln. litų.

Tai 1 mln. litų daugiau nei būdavo skiriama iki šiol, teigia SADM.

„Tai tikrai pasiteisinusi programa, todėl manome, kad jai reikia daugiau dėmesio. Stiprinti vietos bendruomenių savimonę, sudaryti sąlygas patiems spręsti, ko reikia gyventojams, yra itin reikšminga regionų skatinimo politikos dalis. Svarbu, kad tas, kas nori pasilikti mažesnėje gyvenvietėje ar atsikraustyti į ją, rastų ten reikiamas paslaugas ir paskatas kurti savo verslą ar dirbti“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Šiemet vietos bendruomenėse jau įgyvendinta daugiau nei 1400 veiklų.

Bendruomenės šiomis lėšomis gali sutvarkyti parką, upės pakrantę, suremontuoti kultūros namus, įrengti vaikų žaidimo ar sporto aikštelę, organizuoti kursus, išleisti kraštotyrinį leidinį apie savo seniūniją ar miestelį, papildyti biblioteką knygomis, surengti bendruomenę buriančią šventę ir vykdyti kitas veiklas.

Uostamiesčio vietos bendruomenių suplanuotos veiklos ir projektai įgyvendinami sunkiai. Gyventojai nerimauja, jog nedelsiant nepradėjus veiksmų vaikų žaidimų aikštelės bei lauko treniruokliai šiemet pastatyti nebus.

Ragino skubėti

Dar metų pradžioje keturios vietos bendruomenės suplanavo, kokius projektus norėtų vykdyti už jiems skirtus pusę milijono litų.

Gyventojų sumanymai buvo įvairūs – nuo bendruomenės švenčių, miesto daržų iki lauko treniruoklių ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimo.

Klaipėdiečiai, trokšdami permainų kiemuose, savivaldybei skubėjo teikti pasiūlymus.

„Pati savivaldybė ragino seniūnaičius kuo greičiau rašyti paraiškas. Mes tai padarėme iki balandžio mėnesio“, – pasakojo „Baltijos“ vietos bendruomenės pirmininko pavaduotojas Darius Sadeckas.

Patirtis nedžiugina

Nors darbų pirkimo konkursai jau įvyko, tačiau iki šiol gyventojai dar nesulaukia statybininkų, kurie pradėtų suplanuotų objektų įrengimo darbus.

Gyventojai nuogąstauja, kad prasidėjus šaltiems orams darbininkai atsisakys dirbti ir naujovės klaipėdiečius pasieks tik kitąmet. Tokias mintis esą sufleruoja ankstesnių metų patirtis.

„Matyt, vėl laukiama žiemos, kaip dvejus metus iš eilės“, – prisiminė pašnekovas.

Minėtos bendruomenės atstovai jau skaičiuoja sumanymus, kurių įgyvendinti taip ir nepavyks. Pirmosiomis rugsėjo dienomis pietinėje miesto dalyje buvo numatyta surengti mokslo metų pradžios šventę, tačiau dėl vilkinamų organizacinių darbų mokiniai linksmybių nesulaukė.

Panaši situacija susiklostė ir su planuotais įrengti lauko treniruoklius. Nors konkursas, D.Sadecko teigimu, įvyko maždaug prieš mėnesį, tačiau jokių naujienų negirdėti. Darbai suplanuotoje teritorijoje nepradėti.

„Vėl laukiama šalčių ir paskui patys blogiausi, kaip visada, bus seniūnaičiai“, – prognozavo pirmininko pavaduotojas.

Pažadėjo suspėti

Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė užtikrino, kad klaipėdiečiams nerimauti nėra reikalo.

Ji patvirtino, kad visi pirkimo konkursai jau įvykę ir šiomis dienomis laukiama, kada darbininkai ims plušėti gyventojų kiemuose.

„Konkursai pasibaigė, sutartys pasirašytos, visi darbai turi būti įgyvendinti iki gruodžio 31 d.“, – nukirto D.Pilelienė.

Pašnekovė užtikrino, jog savivaldybė atidžiai seka ir kontroliuoja, kad visi suplanuoti projektai būtų įvykdyti. Neseniai savivaldybės darbuotojai bei vietos bendruomenių atstovai lankėsi suplanuotose teritorijose, įvertino jų būklę.

Darbai kol kas nepradedami, nes lauko treniruokliams reikalingos medžiagos dar tik keliauja į uostamiestį. Tikimasi, kad spalio 6–13 dienomis statybininkai jau apsireikš darbų teritorijose.