Daugiau nei 780 tūkst. – tiek automobilių „išgaravo“ įvedus naują automatinio transporto priemonių išregistravimo tvarką. Tačiau ar iš tiesų Lietuvos keliuose mažiau „plento senukų“ – 18-mečių „Volkswagen“ ar 20-mečių „Audi“?

Valstybės įmonės „Regitra“ ir lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt duomenys rodo, jog 21 metų ir senesnių įregistruotų automobilių sumažėjo net 600 tūkst. vnt. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Trečdaliu mažiau (183 tūkst.) sumažėjo 16-20 metų amžiaus grupės automobilių.

„Statistiškai žvelgiant, 783 tūkst. automobilių „išgaravo“ iš Lietuvos automobilių parko. Tačiau reali situacija yra tokia, didžiosios dalies jų Lietuvoje seniai nebėra, o likę tik registracijos duomenys „Regitroje, dalis vis dar važinėja keliais be jokių galiojančių dokumentų“, – teigia Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Lengvųjų automobilių eksperto teigimu, automobilių sumažėjimas – praėjusių metų liepos pradžioje įsigaliojusios naujos automatinio automobilių išregistravimo tvarkos padarinys.

„Skaičiuojama, kad Lietuvos automobilių parkas susitraukė daugiau nei trečdaliu. Nors dauguma automobilių niekur nedingo, norint juos eksploatuoti, transporto priemonę reikia iš naujo įregistruoti. Vakar buvo paskutinė diena, kai lengvatiniu būdu buvo galima atnaujinti automobilio registraciją“, – pastebi V. Daukšas.

2015 m. metų pradžioje Lietuvos automobilių parke daugiausiai buvo 11-15 metų amžiaus grupės automobilių. Pirmąjį ketvirtį jie sudarė 38 proc. (439,4 tūkst. vnt.) visų automobilių parke esančių transporto priemonių. 

Pagal populiarumą antra amžiaus grupė – prieš 16-20 m. pagaminti automobiliai. Nors jų skaičius žymiai sumažėjo, tačiau išliko solidus – 255,7 tūkst. vnt. Toliau rikiuojasi 6–10 metų amžiaus grupės automobiliai (211,5 tūkst. vnt.), o senesnių nei 21 metų liko vos 178,1 tūkst. vnt.

Lietuvos automobilių parkas

Iki 1 metų   13,4 tūkst. (5,4 proc.)
Nuo 1 iki 5 metų  58,3 tūkst. (-5,5 proc.)
Nuo 6 iki 10 metų 211,5 tūkst. (-10,2 proc.)
Nuo 11 iki 15 metų  439,4 tūkst. (11,0 proc.)
Nuo 16 iki 20 metų  255,7 tūkst. (-41,8 proc.)
Nuo 21 metų   178,1 tūkst. (-77,1 proc.)

Lietuviai lieka ištikimi pilkai spalvai – daugiau nei kas trečias (34 proc.) šalies keliais važiuojantis automobilis yra būtent šios spalvos. Neabejingi lietuviai ir mėlynai (18 proc.), juodai (14 proc.) spalvoms, kas dešimtas automobilis – žalias, toliau rikiuojasi raudona (8,9 proc.), balta (7,56 proc.).

Populiariausios automobilių spalvos

1. Pilka   34,43 proc.
2. Mėlyna   18,21 proc.
3. Juoda   14,38 proc.
4. Žalia   10,57 proc.
5. Raudona   8,9 proc.
6. Balta   7,56 proc.
7. Ruda   1,92 proc.
8. Geltona   1,57 proc.
9. Kitos spalvos  2,34 proc.

Baltijos šalyse dominuoja vokiškos markės

Lietuvos automobilių parke populiariausių markių („Volkswagen“, „Opel“, „Audi“, „Toyota“,„Renault“) skaičius per metus sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Iš populiariausiųjų penketuko iškrito „Ford“ markė.

„Populiariausių markių sumažėjimui įtakos turėjo automatinio išregistravimo tvarka, nes didžioji dalis „išnykusių“ automobilių yra populiariausių markių („Volkswagen“, „Audi“, „Opel“). Latvijos ir Estijos automobilių parkuose situacija kitokia nei Lietuvoje – populiariausių markių transporto priemonių padaugėjo atitinkamai 3,5 ir 3 proc.“, – teigia V. Daukšas.

Populiariausios markės Lietuvoje

1. „Volkswagen”   224,6 tūkst. (-39,5 proc.)
2. „Audi”    155,8 tūkst. (-38,8 proc.)
3. „Opel”    115,1 tūkst. (-36,5 proc.)
4. „Toyota”  75,8 tūkst. (-2,7 proc.)
5. „Renault”   71,5 tūkst. (-36,7 proc.)

Autoplius.lt ir „Autotyrimai“ duomenimis, 2015 m. pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse „Volkswagen“ markės automobilis išliko populiariausiu. Tiesa, Lietuvoje jų kiekis per metus sumažėjo nuo 371,1 tūkst. iki 224,6 tūkst. vnt. Latvijos ir Estijos automobilių parkuose „Volkswagen“ skaičius augo apie 4 proc., iš viso registruota atitinkamai 141,5 ir 94,9 tūkst. vnt.

Lietuvoje per metus pastebimai sumažėjo ne tik „Volkswagen”, bet ir kitų populiariausių markių automobilių – „Audi“ (iki 155,8 tūkst.), „Opel“ (iki 115,1 tūkst vnt.).

Po „Volkswagen“ Latvijos keliais dažniausiai rieda „Audi“, „Opel“, BMW automobiliai. Pastarųjų skaičius per metus augo labiausiai (5,4 proc. iki 46,5 tūkst. vnt.). Estijoje tarp populiariausiųjų – „Volkswagen“, „Ford“, „Audi“, „Toyota“ (pastarųjų skaičius per metus paaugo net 7,5 proc. – iki 47,9 tūkst.).

Populiariausi modeliai

1. „Volkswagen Passat”  84,3 tūkst. (36,9 proc.)
2. „Volkswagen Golf”  60,8 tūkst.  (-51,1 proc.)
3. „Audi 80”   43,4 tūkst., (-54,0 proc.)
4. „Audi A6”   39,4 tūkst., (-6,9 proc.)
5. „Opel Astra”   36,5 tūkst., (-16,5 proc.)
6. „Audi A4”   35,8 tūkst., (-2,5 proc.)
7. „Opel Vectra”   25,8 tūkst., (-27,7 proc.)
8. „Opel Zafira”   24,6 tūkst. (-35,9 proc.)
9. „BMW 5-series  22,2 tūkst., (-45,1 proc.)
10. „Renault Scenic”  20,9 tūkst. (-8,3 proc.)

Populiariausiu modeliu Baltijos šalių automobilių parkuose sausio-kovo mėnesiais išliko „Volkswagen Passat“ (jis pirmauja Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje nusileidžia tik „Volkswagen Golf“).

Palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje šių automobilių sumažėjo 36,9 proc. iki 84,3 tūkst. vnt. Latvijoje ir Estijoje „Volkswagen“ automobilių skaičius padaugėjo atitinkamai 1,8-2,8 proc. iki 42,1 tūkst. ir 32,3 tūkst. vnt.

„Suskaičiuota, kad per metus Lietuvos automobilių parke labiausiai sumažėjo „Audi 80“ ir „BMW 5-series“ modelių. Krito beveik visų populiariausių modelių kiekis. Estijoje taip pat mažėjo „Audi 80“, o Latvijoje – „Audi 100“. Šalies automobilių parkas Latvijoje labiausiai pasipildė „Audi A4“, o Estijoje – „Toyota Avensis“ transporto priemonėmis“, – situaciją apibendrina V. Daukšas.

Mažesnės degalų kainos Lietuvoje keičia ne tik važiavimo automobiliu, bet ir degalų pirkimo įpročius. Vos prieš metus neoficialiai parduodamus degalus pirkdavo daugiau nei pusė lietuvių, o šiandien oficialiose degalinėse juos įsigyja didžioji dalis – 89,5 proc. – vairuotojų. Be to, daugiau nei trečdalis žmonių prisipažino, kad dėl atpigusio kuro automobiliu naudojasi kur kas dažniau. Tokį lietuvių elgesį parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Perpus nukritus naftos kainoms, litras dyzelino vairuotojams šiuo metu atsieina 1,07 Eur, o litras A95 ir A98 markės benzino kainuoja 1,15 Eur.

Remiantis svetainės Degalukainos.lt statistika, degalai šalyje per dvejus metus atpigo beveik litu, t.y. 0,24 euro centų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu už litrą dyzelino vairuotojas turėdavo sumokėti apie 1,4 Eur, už A95 markės benziną – 1,3 Eur.

„Atpigus degalams lietuviai nuosavu automobiliu į gatves išrieda dažniau nei anksčiau. Juolab kad vieno litro degalų kaina dabar kainuoja beveik tiek pat, kiek vienkartinis viešojo transporto bilietas Vilniuje. Todėl vairuotojai turėtų nuspręsti, kad jiems apsimoka labiau: vairuoti savo automobilį ar rinktis troleibuso, taksi paslaugas, kurios artimiausiu metu neturėtų pigti. Tiesa, 59 proc. vairuotojų sako, kad jų įpročiai išliko tokie patys“, – sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Mažėja ieškančių nelegalių degalų

Dėl atpigusio benzino ir dyzelino sumažėjo neoficialiai parduodamų degalų poreikis. Vos prieš metus daugiau nei pusė lietuvių – 55 proc. – naudojo nelegalų benziną ir dyzeliną, tačiau dabar kurą iš Lietuvos degalinių perka didžioji dalis Lietuvos vairuotojų.

Sumažėjo ir naudojančių arba perkančių degalus iš kaimyninės Baltarusijos bei Rusijos. Prieš metus kurą iš šių šalių naudodavo arba pirkdavo 16 proc. vairuotojų, o šiandien jie sudaro vos 4 proc. respondentų.

„Nors nukritusios degalų kainos, kaip rodo apklausa, turi teigiamą poveikį degalų rinkai, tačiau nemaža dalis – 47,9 proc. – apklausos dalyvių visgi įsitikinę, kad mažesnės degalų kainos yra laikinas dalykas ir didesnės įtakos transporto sistemai neturės. Dalis – 2,6 proc. – lietuvių netgi mano, kad dėl atpigusių degalų gatvėse padaugės automobilių, o su jais ir spūsčių bei oro užterštumo“, – teigia V. Daukšas.

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kokią vidutinę pinigų sumą jie išleidžia degalams per mėnesį. Didžioji dalis – 44,7 proc. – lietuvių jiems skiria nuo 60 iki 150 Eur. Kiek mažiau – 27,3 proc. – tam išleidžia nuo 30 iki 60 Eur.
„Palyginus šių ir praėjusių metų duomenis, matyti, kad nežymiai, tačiau daugėja lietuvių, degalams skiriančių didesnę pinigų sumą. Štai, pavyzdžiui, pernai degalams per mėnesį išleidžiančių nuo 150 iki 300 Eur buvo apie 11 proc. vairuotojų, o šiuo metu jie sudaro beveik 14 proc. apklaustųjų“, – sako automobilių rinkos ekspertas.

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas dažniausiai prisipila pilną degalų baką ir važiuoja, kol jis ištuštėja. Kiek daugiau nei trečdalis – 34,3 proc. – lietuvių degalus pilasi nereguliariai: kada turi pinigų arba kada pastebi, jog bakas baigia ištuštėti.

Daugiausiai – 37 proc. – lietuvių vairuotojų per metus vidutiniškai nuvažiuoja 16 tūkst. ir daugiau kilometrų, parodė Autoplius.lt apklausa. Kiek mažiau – 31,9 proc. – vairuotojų įveikia nuo 6 iki 16 tūkst. kilometrų.

„Apklausa parodė, kad Lietuvos vairuotojai dyzelininėms transporto priemonėms teikia pirmenybę. Net suvienodėjus abiejų rūšių degalų kainoms, beveik kas antras – 49,6 proc. – lietuvis rinktųsi būtent dyzelininius automobilius“, – sako V. Daukšas.

Įvedus eurą automobilių kainos padidėjo. Tuo įsitikinę 43 proc. automobilių pirkėjų, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt apklausa.

Dar didesnė respondentų dalis (net 60 proc.) teigia, kad po euro įvedimo pastebėję pabrangusias autoprekes ir autoserviso specialistų teikiamas paslaugas. Kainos buvo suapvalintos ar padidintos ne pirkėjo naudai, į didesnę pusę.

„Automobilių kainos šoktėlėjo dar prieš įvedant eurą. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį naudotų automobilių kainos augo nuo 7,1 iki 20,3 proc. priklausomai nuo automobilio amžiaus grupės. Jau įvedus eurą, skelbimuose parduodamų automobilių kainos padidėjo, tačiau nežymiai. Dalis pardavėjų kainas eurais pakeitė apvalindami iki dešimčių. Pavyzdžiui jei automobilis pardavinėtas už 5000 litų po euro įvedimo kaina yra 1450 eurų. Šiuo atveju pokytis nežymus tik 1,9 euro (6,56 Lt.)“,- sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Pasak automobilių rinkos eksperto po euro įvedimo jaučiami kainų pokyčiai ir paslaugų kainose.

„Jeigu anksčiau automobilių servise nedidelė paslauga kainavo 10 litų, dabar prašoma 5 eurų. Įkainius servisai apvalina ir dėl to, jog nenori laikyti didelio kiekio grynųjų pinigų, todėl stengiasi dirbti paprasčiau. Dažna paslauga kainuoja 5, 10 ar 15 eurų. Stebėtis dėl kylančių autoserviso kainų nereikėtų – tokie pat pokyčiai įvedus eurą buvo užfiksuoti ir Latvijoje. Tiesa, dažnai sunku tiksliai nustatyti tam tikrų paslaugų pabrangimą, kadangi vairuotojai neprisimena rečiau keičiamų detalių ir atliekamų darbų kainos”,-   teigia V. Daukšas.

Dėl automobilių kainų vairuotojai po euro įvedimo nėra nusiteikę itin optimistiškai. Beveik  kas antras (46 proc.) apklausos dalyvis mano, kad automobilių, kaip ir daugumos prekių, kainos po euro įvedimo turėtų augti. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) mano, kad automobiliai brangs nežymiai, iki 5 proc. Tiesa, beveik ketvirtadalis (24 proc.) mano, kad automobiliai turėtų atpigti.

Autoplius.lt atliktos apklausos dalyviai prognozuoja ir automobilių pardavimų augimą. Beveik kas antras respondentas (49 proc.) mano, kad pirmaisiais metų mėnesiais bus nuperkama mažiau automobilių, tačiau vėliau rinka pamažu įsibėgės. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) spėja, kad šiemet automobilių bus nupirkta mažiau.

„Latvijos automobilių rinkoje pirkėjai buvo aktyvūs jau pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo. Tad tikėkimės, kad kaimynų pavyzdžių lietuviai taip pat greitai adaptuosis prie euro“, - sako V. Daukšas.

Praėjusiais metais Lietuvos automobilių rinkoje netrūko iššūkių: nauja automobilių įregistravimo ir išregistravimo tvarka, artėjantis euro įvedimas, Rusijos-Ukrainos konfliktas. Visa tai darė įtaką pardavėjų planams, paskatino kainų augimą, tačiau prekybos nepristabdė, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt, valstybės įmonės „Regitra“ ir „Autotyrimai“ duomenys.

Autoplius.lt duomenimis, paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais labiausiai brango 21 metų ir senesni automobiliai. 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais šio amžiaus automobiliai vidutiniškai kainavo 2,3 tūkst. litų (678,87 Eur). Tai yra net penktadaliu (20,3 proc.) arba 395 litais (114,4 Eur) daugiau nei 2013 m. tuo pačiu metu.

Prieš 16-20 metų pagamintų automobilių kainos ūgtelėjo – 14,3 proc. arba 451 litu (130,62 Eur) ir praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais vidutiniškai kainavo 3,6 tūkst. litų (1,04 tūkst. Eur). Populiariausių 11-15 metų amžiaus grupės transporto priemonių vidutinės kainos augo 7,1 proc. arba 511 litų (148 Eur). Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį šio amžiaus automobilis vidutiniškai kainavo 7,7 tūkst. litų (2,2 tūkst, Eur).

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, 2014 m. pabaigoje išaugusias automobilių kainas lėmė padidėjusi automobilių paklausa. Nemažai pirkėjų norėjo išleisti turimus litus ir įsigyti automobilių. Ūgtelėjus paklausai, pardavėjai nepraleido progos kilstelti kainas.

„2014-aisiais buvo daug permainų. Pirmiausia, rinką sujaukė Ukrainos ir Rusijos konfliktas, kai autoverslininkai, nenorėdami rizikuoti, pristabdė naudotų automobilių importo srautus. Antra, po „Regitros“ naujos automobilių registracijos tvarkos įvedimo, rinkoje kilo sąmyšis. Dalį automobilių užregistruoti tapo daug sunkiau, net prireikė papildomų etatų darbuotojų, kurie registruotų automobilius. Galiausiai po „Regitros” reformos priverstinai išregistruoti senesni automobiliai grįžo į prekybą. Norėdami greičiau atsikratyti senais automobiliais, lietuviai stipriai papildė skelbimų portalus, todėl naudotų automobilių rinka pagyvėjo, o naujai į šalį įvežtų naudotų automoblių poreikis sumažėjo“, – teigia V. Daukšas.

Automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad dėl padidėjusių automobilių kainų prekybos apimtys nesumažėjo. Iš viso 2014 metais įvyko 392,9 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t.y. 4,3 tūkst. automobilių daugiau nei 2013 m. Praėjusiais metais Lietuvos automobilių rinkoje sudaryta sandorių už rekordinę 5,288 mlrd. litų (1,532 mlrd. Eur) sumą.

Pasiruošimas eurui skatino naujų automobilių pardavimus

Praėjusiais metais daugėjo ne tik naudotų, bet ir naujų automobilių sandorių. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 16,5 tūkst. naujų automobilių. Tai 17,6 proc. daugiau nei 2013-aisiais, kada buvo parduota 14 tūkst. naujų transporto priemonių. 

„Naujų automobilių pardavimas pastebimai didėjo dėl euro įvedimo Lietuvoje ir dėl augančio naujų automobilių reeksporto. Žmonės ir įmonės santaupas litais investavo į automobilius. 2014 m. naujų automobilių parduota už 1,179 mlrd. litų (341 mln. Eur). Palyginti su 2013 m., tai 188,9 mln. litų (54,71 mln. Eur) daugiau“, – naujų transporto priemonių pardavimus apibendrina V. Daukšas.

Autoplius.lt duomenimis, 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais, palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė naujo automobilio kaina didėjo 900 Lt (260,66 Eur) iki 69,9 tūkst. litų (20,24 tūkst. Eur).

Padidėjus naujų automobilių pardavimams, pasikeitė ir naujai įvežtų, ir naujų transporto priemonių santykis. 2014 m. nupirkus vieną naują automobilį, į Lietuvą įvežta 7,9 naudoti automobiliai. 2013 m. šis santykis buvo 1 naujas – 10,6 naudoto.

„Galime palyginti – Latvijoje ir Estijoje naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Latvijoje – daugiau nei 2 kartus, Estijoje – 7 kartus. Vadinasi, Estijoje pardavus vieną naują automobilį, įvežta 1,1 naudoto. Lyginant kaimynų situaciją, matyti, kad Lietuvos naujų automobilių rinkai dar yra kur augti“, – sako V. Daukšas.

Tarp populiariausių naujų automobilių – „Fiat“ ir „Volkswagen“

Automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad 2014 m. naujų transporto priemonių pardavimai augo ir kitose Baltijos šalyse. Tiesa, Lietuvoje naujų automobilių augimas buvo didžiausias (17,6 proc.).

Latvijoje praėjusiais metais parduota 15 tūkst. naujų transporto priemonių, Estijoje – 24,4 tūkst. Būtent šioje šalyje nuperkama net 43,7 proc. visų naujų automobilių Baltijos šalyse.

„Lietuvoje privatūs asmenys pernai nupirko beveik penktadalį (19,2 proc.) visų naujų parduotų automobilių. Tai yra beveik 2 proc. punktais daugiau nei 2013 metais. Tiesa, Estijoje šis atotrūkis gerokai mažesnis. Privatūs asmenys čia įsigijo 34 proc. visų naujų parduotų automobilių“, – sako V. Daukšas.

Populiariausių 2014 m. naujų automobilių rikiuotėje – dvivaldystė. Pernai po 626 vnt. Lietuvoje buvo parduota „Fiat“ ir „Volkswagen“ automobilių. Latvijoje labiausiai perkamu išliko „Volkswagen“ (634 vnt.), Estijoje užtikrintai lyderiauja „Toyota“ markės automobiliai (803 vnt.).

Tiesa, 2014 m. paskutinį ketvirtį Lietuvoje geriausiai parduodamu nauju automobiliu išliko „Fiat 500“. Jų parduota 399 vnt. Tai 59 proc. daugiau nei 2013 m. paskutinį ketvirtį.
Latvijoje pirmąją vietą užėmė „Nissan Qashqai“ (188 vnt.), kurio pardavimai, lyginant su 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, didėjo 189,2 proc. Estijoje lyderio poziciją išlaikė „Škoda Octavia“ modelio automobiliai, kurių parduota 291 vnt.

Perkamiausi – 11-15 metų automobiliai

Perkamiausi 2014 m. naudoti automobiliai Lietuvoje buvo 11-15 metų amžiaus grupės. Praėjusiais metais jie sudarė 39,6 proc. visų parduotų naudotų automobilių. Iš viso praėjusiais metais lietuviai įsigijo 51,1 tūkst. šio amžiaus grupės transporto priemonių.

„Latvijoje ir Estijoje didžiąją dalį naujai įvežtų automobilių užima prieš 6-10 metų pagamintos transporto priemonės. 2014 m. paskutinį ketvirtį šie automobiliai sudarė 43,2 proc. Latvijoje ir 40,3 proc. Estijoje visos naudotų automobilių rinkos. Lietuvoje šios amžiaus grupės automobiliai yra antri pagal populiarumą ir užima 36 proc. naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos“, – sako V. Daukšas.

Paskutinį 2014 m. ketvirtį visose Baltijos šalyse populiariausių naudotų automobilių markių penketukai, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, beveik nekito. Pirmoje vietoje užtikrintai ir toliau išlieka „Volkswagen“ markės automobiliai. Jų Lietuvoje 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais parduota 6530 vnt., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2626 ir 1139 vnt.

Jau seniai įprasta geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke matyti išsirikiavusius vokiškos kilmės automobilių modelius. Rinkos lyderis „Volkswagen Passat“ išliko populiariausiu naudotu automobiliu Baltijos šalyse. Lietuvoje jo parduota 2284 vienetai, Latvijoje – 723 vnt., Estijoje – 396 vnt.

Važinėti vasarinėmis padangomis draudžiama jau visą mėnesį. Tačiau, kaip rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa, kas dvidešimtas Lietuvos vairuotojas po lapkričio 10 dienos vis dar važinėja vasarinėmis padangomis ir laukia, kol iškris gausesnis sniegas. Už tai jiems gresia nuobaudos.

Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, sako, kad vairuotojai, kurie po lapkričio 10 dienos vis dar važinėja vasarinėmis padangomis, rizikuoja dideliais nemalonumais.

Nuo 2014 m. įsigaliojo nutarimas, pagal kurį už vasarinių padangų naudojimą šaltuoju metų laiku galima netekti automobilio techninės apžiūros. Taip pat gali būti skirta 20-40 Lt piniginė bauda.

„Apklausa parodė, kad apie šias bausmes girdėjo šiek tiek daugiau nei pusė – 52 proc. – mūsų šalies vairuotojų. O štai trečdalis atsakė nežinantys, kas grėstų, jei jie būtų pagauti važinėjantys be padangų, pritaikytų žiemai“, – sako automobilių rinkos ekspertas.

Pasak jo, dar neprasidėjus padangų keitimo laikotarpiui, t.y. prieš lapkričio mėnesį, transporto priemonę šaltajam sezonui pradėjo ruošti daugiau nei pusė (51 proc.) vairuotojų. Trečdalis  apklaustųjų tą darė tarp lapkričio 1 ir 10 dienos – padangų keitimo metu.

„Dalis vairuotojų nelaukė, kada iškris pirmasis sniegas ar pašals. Gamtą sunku prognozuoti, todėl jie padangas pasikeitė kur kas anksčiau. Kiti šį darbą atideda vėlesniam laikui, tačiau taip rizikuoja būti netikėtai užklupti gausaus sniego, plikledžio. Būtent tada būna didžiausia avarijų tikimybė. Tiesa, net 13 proc. Lietuvos vairuotojų naudoja universalias padangas“, – sako V. Daukšas.

Apklausa parodė, kad visus veiksmus, kurie reikalingi norint paruošti automobilį šaltajam sezonui, žino 68 proc. vairuotojų, o būtiniausius veiksmus – padangų ir langų skysčio pakeitimas – atlieka beveik trečdalis (29 proc.) vairuotojų.

„Norint gerai paruošti transporto priemonę šaltajam sezonui, nepakanka pakeisti padangas ir langų skystį. Reikia detalios ir kruopščios automobilio apžiūros. Būtina patikrinti stabdžių sistemą, akumuliatorių. Pasirūpinti ledo gremžtukais, šluotele sniegui valyti. Tik atlikus apžiūrą ir turint būtiną inventorių, galima saugiai ir ramiai išriedėti į kelią“, – teigia V. Daukšas.

Šiuo metu didžioji dalis – daugiau nei 85 proc. – vairuotojų pakeitė automobilio „apavą“ ir langų skystį. Beveik 79 proc. apklausos dalyvių patikrino, ar turi ledo gremžtuką ir šluotelę sniegui valyti. Kiek mažiau – 62 proc. – patikrino akumuliatorių. Tačiau tik beveik pusė vairuotojų pasirūpino virve automobiliui tempti. Dar mažiau – 42 proc. – patikrino transporto priemonės stabdžių sistemą.

Padangoms – du arba trys sezonai

Daugiau nei pusė – 55 proc. – apklausos dalyvių prisipažino, kad žiemai visada perka naujas padangas. Pigesnių dėvėtų padangų dairosi apie 24 proc. vairuotojų. Apie 12 proc. apklaustųjų renkasi naujas restauruotas padangas.

Paklausti, kaip dažnai keičia žieminių padangų komplektą, net 58 proc. vairuotojų atsakė tą darantys kas 2-3 sezonus. Su tuo pačiu padangų komplektu 4 ar daugiau sezonų važinėja apie 35 proc. Lietuvos vairuotojų.

Kaip teigia V. Daukšas, kiek laiko padangos gali tarnauti, priklauso nuo to, kokiais keliais ir kiek kilometrų automobilis per žiemą nuvažiuoja.

„Per žiemą vidutiniškai nuvažiuojama apie 15 tūkst. kilometrų. Jei padangos yra geros kokybės, jų gali užtekti ir visus keturis sezonus. Kada padangos susidėvi, t.y. protektoriaus gylis tampa mažesnis nei 4 mm, būtina padangas pakeisti naujomis“, – sako automobilių rinkos ekspertas.

Dauguma – 26 proc. – pirkėjų vienai žieminei padangai išleidžia nuo 101 iki 150 litų. Apie 23 proc. vairuotojų renkasi padangas, kainuojančias po 151-200 litų. Daugiau nei 300 litų už vieną padangą ryžtasi mokėti tik 13 proc. Lietuvos vairuotojų.

Du trečdaliai vairuotojų naują tvarką, kuomet prieš registraciją automobilis turi pereiti privalomąją techninę apžiūrą, vertina neigiamai. Esą tai pailgins ir pabrangins registracijos procedūrą. Tokias Lietuvos vairuotojų nuotaikas parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

“Už techninę apžiūrą ir automobilio remontą bet kokiu atveju sumoka pirkėjas, nes pardavėjas šias išlaidas įtraukia į automobilio kainą. Vairuotojai, nusipirkę automobilį net ir su galiojančiu techninės apžiūros pasu, naują transporto priemonę paprastai tuoj pat remontuoja, kad vėliau neiškiltų nemalonių netikėtumų. Pirkėjams būtų finansiškai naudingiau automobilį įsigyti šiek tiek pigiau ir susiremontuoti patiems. Tuomet jie tiksliai žinotų, ką, kada ir kas remontavo”, – pastebi Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Pasak V. Daukšo tokią pirkėjų nuomonę patvirtina ir apklausos duomenys. Didžioji dauguma – per 60 proc. apklaustųjų – rinktųsi už automobilio remontą ir techninę apžiūrą mokėti patys, o ne įsigyti automobilį jau su technine apžiūra ir sumokėti daugiau.

Naujoji tvarka Lietuvoje įvesta siekiant sumažinti techniškai netvarkingų automobilių Lietuvoje skaičių. Tačiau didžioji dauguma vairuotojų nemano, jog naujos taisyklės duos norimų rezultatų.

Valentino Naujanio, Kauno automobilių turgaus direktoriaus, nuomone, nauja tvarka neduoda jokio rezultato, tik sukelia žmonėms papildomų problemų ir neaiškumų, kurie kainuoja tiek laiko, tiek pinigų.

“Sakykime, atlikęs techninę apžiūrą, grįžtu automobilio užregistruoti. Tačiau man jo neregistruoja, nes dokumentai rodo, jog naudotas automobilis kažkada buvo pakliuvęs į eismo įvykį. Nors techninė apžiūra atlikta, nors pagal ją automobilis jau galėtų važinėti keliuose, aš privalau atlikti dar vieną papildomą patikrą. Nematau tame logikos. Juk viskas būtų kitaip, jei pirma būčiau atvykęs automobilio užregistruoti, o tik tada atlikęs ekspertizę”, – sako V. Naujanis.

Apklausa parodė, jog vairuotojai netiki, jog tai sėkmingai sutrukdys įregistruoti techniškai netvarkingą automobilį. 74 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, jog pardavėjai vis tiek suras būdų, kaip naujuosius reikalavimus apeiti.

V. Daukšas teigia, kad įsigaliojus naujai automobilių įregistravimo tvarkai, pardavėjai rado būdų, kaip reikalavimus apeiti.

“Dabar dalis jų automobilius pirmiausia registruoja kaimyninėje Latvijoje, o paskui perregistruoja Lietuvoje. Pardavėjai taip gali sutaupyti beveik šimtą litų už vieną automobilį bei sugaišti mažiau laiko, nes procedūra ten – trumpesnė”, – sako V. Daukšas.

Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) paprašyti nurodyti didžiausią naujos tvarkos minusą, įvardijo, jog pasikeitus taisyklėms įregistravimo procedūra užtrunka gerokai ilgiau nei anksčiau. Tai pardavėjams trukdo greitai parduoti naujai į šalį įvežtą automobilį.

Daugiau nei trečdalis vairuotojų tikina, kad dabar sunku suprasti, kas atsakingas už automobilio įregistravimą – pirkėjas ar pardavėjas.

Vyriausybė siūlo Seimui keisti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus sistemą ir grąžinti anksčiau galiojusią prevencinę priemonę – baudos balus. Kaip rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt gegužę atlikta apklausa, tokiam sumanymui nepritaria beveik 70 proc. lietuvių. Jie mano, kad baudos balų sistema yra neveiksminga.

Kaip teigia Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, didžioji dalis vairuotojų įsitikinę, jog grąžinti baudos balai neišspręs problemų keliuose. Atvirkščiai, šios priemonės veiksmingumas, anot jų, abejotinas – ji tik padidins korupcijos mastus.

“Šio siūlymo priešininkai teigia, jog balų sistema nėra skaidri. Kaip ir anksčiau, ji leis vairuotojams aktyviai tartis su pareigūnais dėl kyšio. Tačiau pritariantys siūlymui teigia, kad sistema bus tobulesnė – pažeidimai bus įrašomi į sistemą, registruojami ir informacija saugoma. Pasak jų, tokiu būdu bus užkirstas kelią bet kokiai korupcijos galimybei”, – teigia V. Daukšas.

Siūlyme numatyta, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus skiriami balai bus diferencijuojami atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Priklausomai nuo pavojingumo bus skiriama nuo vieno iki penkių baudos balų.

Tačiau beveik pusė apklausos dalyvių (47 proc.) mano, kad baudos balais bausti reiktų tik už šiurkščiausius pažeidimus – vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ar esant automobilio statymo taisyklių pažeidimams. Beveik 40 proc. apklaustųjų teigia, kad bausti reiktų tik už pažeidimus, kuriuos vairuotojas padaro ne pirmą kartą.

“Jei per metus vairuotojas surinks 10 baudos balų, o pradedantysis – 6 ar daugiau balų, jiems bus atimama teisė vairuoti nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Tačiau daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių mano, kad tai per griežta bausmė. Be to, daugeliui siūlymo priešininkų abejonę kelią ir dvigubo baudimo galimybė, t.y. be baudos balų galios ir piniginės baudos”, – sako V. Daukšas.

Apklausos dalyvių buvo klausiama, jei ne baudos balus, kokią kitą priemonę reiktų taikyti vairuotojams už pakartotinus pažeidimus. Daugiau nei pusė – 52 proc. – apklaustųjų teigia, kad tinkamiausia priemonė būtų padidintos piniginės baudos. 40 proc. lietuvių mano, kad nuolatiniams taisyklių pažeidėjams reiktų iškart atimti vairuotojo pažymėjimą. Tik 8 proc. dalyvių pasisako už automobilio konfiskavimą.

Pasak V. Daukšo, nepritariantys baudos balų sistemai tvirtina, kad nėra jokio ryšio tarp baudos balų sistemos ir avarijų skaičiaus keliuose ir mano, kad reiktų ne griežtinti sankcijas, o daugiau dėmesio skirti vairavimo mokymui.

Kaip rodo apklausos duomenys, beveik pusė lietuvių per metus yra nors kartą nubaudžiami už kelių eismo taisyklių pažeidimus. 43 proc. apklausos dalyvių vidutiniškai nubaudžiami 1-2 kartus, apie 3 proc. – 3-4 kartus, apie 2 proc. – 5-6 ar daugiau kartų per metus.

Seime užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, siūlanti bausti už automobilio ridos klastojimą. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 88 proc. lietuvių tokiam siūlymui pritaria. Net trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad tinkamiausia bausmė už tokį nusižengimą būtų laisvės atėmimas.

Pasak Autoplius.lt plėtros vadovo Viktoro Daukšo įtarti, kad rida buvo suklastota, galima atidžiau apžiūrėjus automobilio išorę ir vidų. Kuo automobilis daugiau naudotas, tuo labiau pastebimas jo nusidėvėjimas, pavydžiui, išsėdėta vairuotojo sėdynė, aptrintas vairas, pedalai.

„Akylesni pirkėjai pastebi, kad automobiliai Lietuvoje pigesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kaip taip gali būti? Juk vien pargabenti automobilį reikalinga darbo jėga, transportas, degalai ir kitos išlaidos. Atsakymas iš tiesų slypi ridoje. Perkant automobilį iš Vokietijos tereikia „pakoreguoti“ jo ridą ir taip pakelti jo vertę“, – sako V. Daukšas.

Pasak jo, Vokietijoje normalu eksploatuojant dyzelinius automobilius per metus nuvažiuoti 20-30 tūkst. kilometrų. Iš Vokietijos yra atvežami ir Lietuvoje populiariausi 10-15 metų automobiliai. Remiantis paprasta matematika, galima paskaičiuoti, kad 10 metų senumo automobilis vidutiniškai gali būti nuvažiavęs apie 200 tūkst. kilometrų. Lietuvoje dažnai tokio amžiaus automobiliai parduodami su mažesne rida.

Tokia apgavystė, pasak V. Daukšo, Lietuvoje vis dar nelaikoma nusikaltimu, nors kitose Europos Sąjungos šalyse už ją griežtai baudžiama. Vokietijoje už ridos klastojimą pirmą kartą skiriama piniginė bauda, antrą kartą – laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje keli asmenys už ridos klastojimą jau buvo pasodinti į kalėjimą.

Lietuviai mano, kad tinkamiausia bausmė už suklastotą ridą, būtų piniginė bauda. Apklausa parodė, kad tam pritaria beveik 61 proc. žmonių. Tik 8 proc. atsakė, kad už ridos klastojimą neturėtų būti baudžiama. Dar mažesnė dalyvių dalis mano, kad už šią veiklą pakaktų įspėjimo.

Kad už suklastotus ridos duomenis reiktų bausti laisvės atėmimu iki dviejų metų, sutinka beveik trečdalis apklaustųjų. Dar daugiau – 57 proc. – respondentų pritaria, kad tokia bausmė būtų tinkamiausia tiems, kurie ridą klastoja ne pirmą kartą.

V. Daukšo teigimu, priėmus Seimo užregistruotą pataisą, ridos klastojimo atvejų sumažėtų, tačiau, kaip pastebi automobilių rinkos ekspertas, toks sprendimas lemtų ir didesnes naudotų automobilių kainas.

„Lietuvoje pradėjus bausti už ridos atsukimą, kartu su automobilių kokybe ūgteltų ir jų pardavimo kainos. Kyla klausimas, ar lietuviai pasiruošę pirkti geresnės būklės, bet brangesnius automobilius? Ar toliau rinktųsi senesnes, bet daugiau nuriedėjusias transporto priemones?“, – svarsto V. Daukšas.

Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ar jie yra įsigiję naudotą automobilį su suklastotais odometro rodikliais. Beveik trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad buvo apgauti šios gudrybės, o beveik pusė įtaria, kad automobilio rida buvo sumažinta. Tik 17 proc. atsakė, jog visuomet kruopščiai renkasi automobilį ir nepatikliai žiūri į jo nuvažiuotų kilometrų skaičių.

„Prieš įsigydamas automobilį, pirkėjas turėtų atidžiai jį apžiūrėti, rekomenduojama jį patikrinti autorizuotuose servisuose. Juose galima patikrinti, kurioje atstovybėje automobilis buvo prižiūrėtas, kokia jo tikra rida, kokių problemų automobilis turėjo“, – teigia V. Daukšas.

V. Daukšas sako, kad dauguma apklausos dalyvių teigiamai vertina ir griežtesnę valstybės kontrolę naudotų automobilių rinkos ir pardavėjų atžvilgiu. Net 81 proc. respondentų pritarė, kad įvedus griežtesnę kontrolę bus labiau ginami vartotojų interesai.