„Smart-ID“ naudoja daugiau nei pusantro milijono Lietuvos gyventojų. „Smart-ID“ prižiūrinti bendrovė sako, kad ateityje tokie sutrikimai neturėtų pasikartoti.
Plačiau komentavo „SK ID Solutions“ verslo vadovas Viktoras Kamarevcevas.
– Kas nutiko, kodėl įvyko tie gedimai?
– Pirmiausia, noriu atsiprašyti vartotojų, kurie patyrė nepatogumų. Įvyko vidinis gedimas pas mus, tas gedimas buvo toks, kad kai kurie vartotojai, tam tikrais laiko tarpais, negalėjo prisijungti iš pirmo karto, bet pati paslauga buvo veikianti.
– Ar dažnai nutinka tokių gedimų? Ar tai sudėtingas gedimas žiūrint iš techninės pusės, ar lengva pataisyti?
– Svarbiausia buvo rasti priežastį. Priežasties radimas kartais užtrunka. Praeitais metais paslaugos prieinamumas buvo 99,97 proc., sakyčiau, kad labai aukštas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tai kažkoks vidinis gedimas, ar puolimas iš išorės? Kaip yra su Estijos, Latvijos klientais?
– Klientai buvo paveikti visose trijose šalyse. Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas.
– Kas tuo metu nutinka, žmonės negali prisijungti?
– Čia keli elementai. Pirmiausia, pati paslauga buvo veikianti, vartotojas negalėjo prisijungti iš pirmo karto, turėjo bandyti kelis kartus. Tuo pačiu, tai sukuria papildomą srautą ir paslaugų teikėjui, jeigu į banką bando prisijungti vartotojai irgi sukuria papildomo srauto ir kartais užkemša tuos kanalus.
– Ar vartotojai gali būti ramūs, kad nenutekėjo jų duomenys?
– Be abejo.
– Ar dabar vartotojai gali būti ramūs, kad artimiausiu metu nebus tokių gedimų? Minėjote, kad jie būna gana reti.
– Taip, mes visą laiką bandome siekti 100 proc. Gamtoje, deja, nėra 100 proc. Mūsų daugiametė patirtis rodo, kad turime rodiklį 99,9 proc. To visada siekiame.
Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas.
– Ką daryti tokiose situacijose? Negalint prisijungti su „Smart-ID“, matant, kad kažkas neveikia, ką tada daryti?
– Rekomendacija, pirmiausia palaukti ir pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Turime viešus prieinamus kanalus, kuriuose galima pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Matant, kad yra kažkoks sutrikimas, palaukti valandėlę, nes papildomas bandymas sukuria papildomą srautą į mūsų pusę. Kai bandome suprasti, kas vis tik yra sutrikę su automobiliu ir automobiliui duodame daugiau greičio, tai padaro mūsų darbą sudėtingesnį ir pakyla frustracija pas patį vartotoją.
– Kiek kartų galima bandyti prisijungti?
– Sakyčiau, kad trys kartai yra tas sveikas skaičius, kai pabandžius neišeina, tada pasižiūrėti, ar tokia paslauga veikia. Aišku, jeigu tai yra kažkoks kritinis momentas, kad reikia būtinai atlikti pavedimą, tai, be abejo, bandyti. Tačiau jeigu tai gali palaukti, tegul palaukia.
– Kaip šį kartą? Ar patys pastebėjote gedimą, ar klientai pradėjo skambinti, kad kažkas neveikia?
– Be abejo, mes patys pirmi pastebime, kad yra sutrikimas ir iškart bandome aiškintis, kokio tai lygio, kiek paveiktų vartotojų ir ar esame su tuo susidūrę anksčiau.
