„Akivaizdu šiandieną, kad koaliciją palaiko tik „socialdarbiečių“ godumas ministerijų prasme. Kai didysis partneris elgiasi su tavim taip, tai natūralu būtų trenkti durimis“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, „valstiečių“ sprendimas su LSDDP nutraukti sutartį dėl bendradarbiavimo vienmandatėse rinkimų apygardose, pasak jos, panašu, kad buvo netikėtas net ir pačių „socialdarbiečių“ lyderiams.

„Net pačių „socialdarbiečių“ lyderiams tapo naujiena, kad jie nebebus bendri kandidatai. Bet, matyt, čia postai ministerijose šiek tiek tą karčią piliulę pasaldino“, – akcentavo politikė.

Bet, matyt, čia postai ministerijose šiek tiek tą karčią piliulę pasaldino.

V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad dabartinė valdančioji dauguma yra visiškai netvari.

„Dauguma visiškai netvari, ir aš manau, kad, jei rudens sesijoje mums pavyks grįžti prie vieno ar kito kontraversiško įstatymo, kurie buvo priimti, balsavimai gali ir visiškai kitaip susidėlioti, nes koalicija dabar iš esmės yra pakibusi ant plauko“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė, akcentuodama, kad omenyje turi „valstiečių“ idėją steigti valstybinį banką bei valstybines vaistines.

ELTA primena, kad pastarąjį penktadienį vykusiame LVŽS tarybos posėdyje taip pat nuspręsta, jog LVŽS nutraukia susitarimą su LSDDP dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo.

Tendencija sąrašus vesti ne partijų lyderiams – keista

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, ryškėjanti tendencija, kad valdžioje esančių partijų rinkimų sąrašus ves ne partijų pirmininkai, yra keista. Politikė mano, kad būtent partijos pirmininkas turi prisiimti atsakomybę už sėkmingą ar nesėkmingą partijos pasirodymą rinkimuose. Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad toks „valstiečių“, konservatorių bei „socialdarbiečių“ sprendimas yra nulemtas partijų pirmininkų noru atsakomybe pasidalinti su kažkuo kitu.

„Tendencija yra bent šiek tiek keista, nes jei esi partijos pirmininkas, natūralu, kad tu prisiimi didžiausią atsakomybę už to sąrašo, už tos partijos pasirodymą rinkimuose. Kita vertus, aš suprantu, kad dabar būdama pati šioje pozicijoje puikiai matau, kokio intensyvumo tai yra darbas ir suprantu partijų pirmininkų norą, matyt, šiek tiek atsipūsti ar galbūt pasidalinti atsakomybe su kažkuo kitu“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Bet man atrodo, kad tai rodo atsakomybę: jei jau esi partijos pirmininkas, vedi sąrašą.

„Bet man atrodo, kad tai rodo atsakomybę: jei jau esi partijos pirmininkas, vedi sąrašą ir šiuo laikotarpiu prisiimi visą atsakomybę tiek už sėkmę, tiek už kitokį rezultatą“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė džiaugiasi, kad jos vedamas partijos rinkiminis sąrašas buvo reitinguotas visiškai demokratiškai ir pirmame sąrašo dešimtuke atsispindi ne tik puikiai žinomi partijos veidai, tačiau ir naujai prisijungę nepartiniai asmenys.

„Kalbant apie mūsų sąrašą, esu labai patenkinta, kad esame vienintelė parlamentinė partija, kurios reitingavimas yra visiškai demokratiškas, visų partijos narių balsais sureitinguotas sąrašas, kurio niekas partijoje, nei sąrašo vedlys, nei pirmininkas neturėjo teisės niekaip koreguoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų bendruomenė reitingavo tokį sąrašą, kur pirmame dešimtuke yra ir puikiai žinomų mūsų veidų, tokių kaipr Eugenijus Gentvilas, ir naujai prisijungę, tokie kaip Raimundas Lopata, Viktoras Pranckietis. Tikrai, manau, kad yra labai gerai subalansuotas sąrašas, atitinkantis mūsų partijos veidą. Turime ir didmiesčiuose lyderių, ir regionuose, tai akivaizdžiai matyti“ , – taip pat akcentavo politikė.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą Seimo rinkimuose ves nepartinis premjeras Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) sąrašo lyderė – partijai nepriklausanti Seimo narė Ingrida Šimonytė, o Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) rinkimų sąrašo lyderiu išrinktas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Penktadienį interviu Žinių radijui komentuodama užsitęsusius ginčus dėl Lukiškių aikštės liberalų vadovė apgailestavo, kad ši tema nustelbia svarbesnius klausimus, pvz., Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą.

„Aš asmeniškai manau, kad dėmesys, skirtas pliažo klausimui, tapo visiškai neproporcingas pačiai idėjai. Politikai tiesiog užsižaidė smėlio dėžėje, ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, kai, atrodo, visiškai  pro šalį eina tokie klausimai kaip DNR planas Lietuvai, kai mes turime per sąlyginai trumpą laiką veiksmingai  investuoti milijardus eurų“, – sakė liberalų vadovė.

„Vietoj to mėnesį visose antraštėje mirga smėlio dėžės klausimai, man tai atrodo didžiausias prieštaravimas ir neleistinas užsižaidimas“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

Viktorija Čmilytė-Nielsen/Vilmanto Raupelio nuotr.

Politikė taip pat kritiškai vertino Seimo priimtą įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Įstatyme įrašyta, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Mėnesį visose antraštėje mirga smėlio dėžės klausimai, man tai atrodo didžiausias prieštaravimas ir neleistinas užsižaidimas.

„Seimas neturėtų reglamentuoti vienos konkrečios aikštės likimo, kitas dalykas, kas man atrodo visai nepriimtina, kad politikai nustato, ką menininkai, kūrėjai konkrečiai turėtų sukurti. Tai man kvepia ne europietiškos-vakarietiškos valstybės principais, o visai kito bloko, iš kurio jau senokai išėjome, ideologija“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Sostinės meras Remigijus Šimašius laikosi pozicijos, kad paplūdimys Lukiškių aikštėje įrengtas suteikiant galimybę džiaugtis iškovota laisve ir „švęsti tai, kad esame laimėtojai savo laisvės kovoje“.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimį Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto Vilniaus miesto valdžios sprendimu įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.

Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

Dešimtuke toliau rikiuojasi Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, penktoje vietoje – Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Šeštas – buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, toliau seka TSPMI profesorius, politologas Raimundas Lopata Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių vyriausiasis konsultantas, protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka, partijos pirmininkės pavaduotojas, buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys.

V. Čmilytė-Nielsen partijos tarybai sakė, kad Liberalų sąjudis turi tvirtą pagrindą sulaukti rinkėjų pasitikėjimo.

„Mes ne tik atsinaujinome, bet ir išsaugojome savo organizacinį ir kūrybinį potencialą. Mes įsitvirtinome kaip parlamentinė jėga, į kurios nuomonę reikia įsiklausyti ir esame kylanti, auganti partija“, – partijos tarybai sakė pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Liberalų sąjūdis yra vienintelė partija, savo pavadinime išlaikiusi liberalizmo sąvoką.

„Esame liberalai, nesidangstantys įvairiais eufemizmais. Mano požiūriu, liberalizmas nėra nei laisvė daryti ką noriu, nei tarnystė kokiems nors interesams“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu Seimo pirmininkas V. Pranckietis, šią savaitę paskelbęs apie planus rinkimuose dalyvauti su liberalais, teigė, kad šios partijos sąraše atsidūrė neatsitiktinai.

„Tikrai čia neatsiradau atsitiktinai. Turbūt su tokiomis mintimis ir truputį geru pavydu vaikščiojau, visada galvodavau, kad galėčiau ir aš susitapatinti su ta bendruomene“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Aš neturiu intereso lošti tik partijos korta, turiu interesą visai Lietuvai, todėl atsiradau ten, kur yra sprendžiami visos Lietuvos klausimai“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Pranckiečio, Liberalų sąjūdžio programoje galima rasti vienijančių ir kuriančių aspektų.

„Gilinausi į programą, į siauresnę ir platesnę. Manau, kad joje galime atrasti tokių dalykų, kurie mus vienytų, vestų, kurtų, o ne ardytų“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas partijos tarybai dėkojo už parodytą pasitikėjimą ir juokavo, kad jis „turbūt, yra nevertai per didelis“.

Šeštadienį vykstančioje partijos taryboje taip pristatytos rinkimų programos gairės. Kaip teigia V. Čmilytė-Nielsen, programoje išskiriamos penkios pagrindinės kryptys: galimybės veikti savarankiškai dirbantiems žmonėms, stipri sveikatos apsaugos sistema, švietimas, gamtai draugiška ekonomika ir žmogaus teisės.

Programą pristatęs pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys sakė, kad liberalai sieks mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Programoje deklaruojamas siekis efektyviai dirbti su užsienio investuotojais ir startuoliais – liberalai teigė įsipareigojantys iki 2025 metų sukurti 50 tūkst. naujų darbo vietų bioekonomikoje ir žiedinėje ekonomikoje. Be to, partija žada skatinti privačias investicijas į atsinaujinančios energetikos plėtrą

Programoje taip pat iškeltas tikslas išvalyti visas Lietuvos upes nuo taršos, miškingumą padidinti iki 35 procentų.

Švietimo srityje siūlomas savarankiškos mokyklos modelis, krašto apsaugos sistemoje S. Kairys pabrėžė pilietinio pasipriešinimo, kaip tiesioginės paramos kariuomenei, aktyvinimą bei įsipareigojimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

„Pabrėžtas politinės kultūros smukimas, neatsakingi pastarųjų mėnesių žingsniai, galintys sukelt konstitucinę krizę. Daug buvo kalbama ir apie galimybes Lietuvai po pandemijos. Apie dabar atsivėrusį galimybių langą, kuriuo būtina pasinaudoti. Bendras įspūdis – aptartos pagrindinės aktualijos. Problemos švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros srityse, kur dėmesys vis dar tenka infrastruktūrai, bet ne turiniui, ne kokybei, NATO, Astravas“, – savo feisbuko paskyroje teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Išgirdau, kad prezidentas nuopelnus už viruso suvaldymą pirmiausia skiria visiems piliečiams, profesionaliems medikams ir aktyvioms visuomeninėms organizacijoms.

Liberalė džiaugiasi, kad prezidentas nepamiršo padėkoti medikams bei visuomenės grupėms kovoje su koronavirusu.

„Padėka medikams ir rūpestis švietimo sistema. Padėka visuomenei ir kritika Vyriausybei, kad stabdo paramą. Primirštos kultūros akcentavimas. Pradžioje tiek daug dėmesio skiriant visuomenei, išgirdau, kad prezidentas nuopelnus už viruso suvaldymą pirmiausia skiria visiems piliečiams, profesionaliems medikams ir aktyvioms visuomeninėms organizacijoms. Ne Vyriausybei, kuri jau kelintą savaitę save išskirtinai giria“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Prezidentas kelis kartus pabrėžė dialogo ir kompromisų reikšmę. Tai svarbu. Ir žinoma, kalba, kurioje minimi šachmatai, negali būti bloga“, – šaržavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai nesinorėtų, kad karantinas iš medicininės sąvokos, virstų į politinę ar net anekdotinę, kuomet klausiant kada baigsis karantinas, atsakoma – o kada reikia, kad baigtųsi. Prielaidų, kad karantinas gali būti panaudotas valdžiai stiprinti, neslepia ir patys valdantieji. Štai prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras viešai pasamprotavo, kad karantinas gali trukti net iki rudens, nes citata: „Karantinas yra labai svarbus kaip teisinis režimas“. Demokratinėje valstybėje tokias galimas manipuliacijas būtina stabdyti nedelsiant, todėl ir kreipiausi į dabartinio karantino paskelbėjus, prašydama nurodyti konkrečius kriterijus, remiantis kuriais planuojama atšaukti visos šalies viešąjį gyvenimą reguliuojantį statusą“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

Tikrai nesinorėtų, kad karantinas iš medicininės sąvokos, virstų į politinę ar net anekdotinę.

Parlamentarė prašo nurodyti Valstybės ekstremalių situacijų centro numatytus kriterijus, kuriuos išpildžius Lietuvoje bus oficialiai atšauktas karantino režimas. Taip pat prašoma paaiškinti kuo remiantis yra pasirinkti būtent šie kriterijai.

A. Veryga neturi atsakymų

Opozicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderei V. Čmilytei-Nielsen oficialiai paprašius premjero S. Skvernelio ir sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įvardyti, remiantis kokiais kriterijais planuojama atšaukti prieš daugiau nei 2 mėnesius visoje šalyje įvestą karantiną, pastarasis teigia, jog kol kas į šį klausimą atsakyti yra sunku.

„Kada bus priimtas toks sprendimas, galėsime pasakyti tik tada, kai Vyriausybė apsispręs. Bet šiandien nei termino, nei tikslaus vieno kriterijaus negaliu pasakyti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Kiek anksčiau pirmadienį liberalų lyderė paprašė nurodyti Valstybės ekstremalių situacijų centro numatytus kriterijus, kuriuos išpildžius Lietuvoje bus oficialiai atšauktas karantino režimas. Taip pat prašoma paaiškinti, kuo remiantis yra pasirinkti būtent šie kriterijai.

„Dar su frakcija iniciatyvų neaptarėme, dar aptarsime. Dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo jau ne kartą esu sakiusi, kad palaikome. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas taip pat iš principo, mūsų vertinimu, gera priemonė. O dėl trečiosios (vienkartinės išmokos vaikams – ELTA) dar turime padiskutuoti, pasitarti, bet iš esmės pozityviai vertiname prezidento pateiktą paketą“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad šios siūlomos priemonės yra taiklesnės nei tai, ką siūlė valdantieji ir kas dabar pažadėta rugpjūčio mėnesį. Prezidento siūlomos priemonės yra geros ir galėtų pasitarnauti kaip viena iš ekonomikos skatinimo priemonių“, – sakė ji.

Manau, kad šios siūlomos priemonės yra taiklesnės nei tai, ką siūlė valdantieji ir kas dabar pažadėta rugpjūčio mėnesį.

ELTA primena, kad šalies vadovas siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Taip pat G. Nausėda teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Anot prezidento, tokiu būdu mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pasiektų trimis kanalais – laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiesiems, didinant NPD ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.

„Svarbu susitarti dėl principo, kad karantino sąlygomis Seimas privalo rinktis, atsisakant neesminių įstatymų projektų ir pateikimų, kurie tikrai gali palaukti“, – „Žinių radijui“ teigė politikė.

„Seimas turėtų rinktis kas savaitę“, – akcentavo ji.

Anot liberalės, šiuo metu prioritetas turėtų būti skirtas įstatymų leidybai bei pataisoms, susijusioms su koronaviruso plitimo stabdymu, taip pat parlamentinei kontrolei.

„Aš manau, kad privalome turėti galimybę nuolatos užduoti klausimus Vyriausybės atstovams, premjerui, ministrams dėl to, kaip vyksta darbas ir kova su užgriuvusia bėda“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Aš manau, kad privalome turėti galimybę nuolatos užduoti klausimus Vyriausybės atstovams, premjerui, ministrams dėl to, kaip vyksta darbas ir kova su užgriuvusia bėda.

Kartu ji pabrėžė esanti įsitikinusi, kad Seimo pavasario sesijoje suplanuotų darbų realizuoti nebepavyks.

„Pavasario Seimo darbo programoje buvo numatyta apie 600 įstatymų projektų. Tai labai didelė darbotvarkė, dėl kurios buvo ir nemažai juokaujama, kad Seimui teks štampuoti įstatymų projektus, kad būtų išlaikytas reikiamas ritmas. Šiandien, matyt, reikia pripažinti, kad to plano laikytis bus sudėtinga“, – apibendrino liberalė.  

Kovo 31 dieną Seimas rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį. Sušaukti šį posėdį nutarė pirmadienį posėdžiavusi Seimo valdyba. Nenumatyto posėdžio darbą planuojama organizuoti taip, kad visi balsavimai būtų vienu metu, o projektų pateikimus, diskusijas parlamentarai galėtų stebėti būdami savo darbo kabinetuose.

– Kaip vertinate partijos Kauno miesto skyriaus veiklą?

– Kaune tenka nemažai būti. Visuotinis partijos narių suvažiavimas, kuriame pernai buvau išrinkta pirmininke, irgi vyko Kaune. Džiaugiuosi, kad Kauno skyrius yra aktyvus. Turint omenyje visą politinį kontekstą, kuris, akivaizdu, nėra toks paprastas, skyriaus veiklą vertinu gerai. Sakyčiau, yra pusiausvyra. Skyriuje yra labiau patyrusių politikų, pavyzdžiui, Rimantas Mikaitis, yra ir jaunesnių, bet jau brandžių, –  Sigitas Šliažas, Simonas Kairys. Mūsų būsimi vienmandatininkai. Yra ir tokių, apie kuriuos visuomenė dar tik sužinos plačiau.

– Po nesėkmingų savivaldos rinkimų Kauno skyrius nesumenko. Kaip manote, kieno tai nuopelnas?

– Tai yra ir vidinio potencialo reikalas. Žmonės po vieno nelabai sėkmingo rezultato neišsivaikšto. Juos sieja idėjos, vertybės. Bendros idėjos ir vertybės yra pakankamai telkiančios, kad išlaikytų trumpalaikius svyravimus. Apkritai kažin ar kažkuri politinė partija buvo patyrusi tokių sukrėtimų, kokie teko Liberalų sąjūdžiui. Nepaisant to, kad daugelis mums prognozavo, jog išsivaikščiosime, skilsime galutinai, šiandien kalbame apie visai kitokią realybę.

– Ko partija tikisi per artėjančius Seimo rinkimus?

– Mano, kaip pirmininkės, tikslas, tiksliau, norėtųsi, kad būtų ne blogesnis rezultatas nei 2016 m. Pasiekėme gana solidų rezultatą – apie 9 proc. rinkėjų balsų. Turime ir programą maksimum, ir programą minimum. Realiai, manau, galime tikėtis būti tarp keturių penkių  pirmųjų partijų.

– Kaip manote, kaip pasirinks kauniečiai?

– Turime solidžių oponentų. Kiekviename mieste yra vis kitokia konkurencinė aplinka. Čia mes matome, kad centro dešinėje turime labai rimtų konkurentų, bet manau, kad savo nišą tikrai išlaikysime. Savo veidą turime, skyrius, kaip jau minėjau, yra ir aktyvus, ir pritraukiantis naujų narių. Ta pati tendencija būdinga mūsų partijos skyriams visoje Lietuvoje.

Mano akimis, šiame visame draudimų, ribojimų, kontrolės kontekste Lietuvoje trūksta dėmesio dirbančiam, kuriančiam iniciatyviam žmogui.

– Ko reikia norint patraukti rinkėjus į savo pusę?

– Reikia idėjų, turinio. Mano akimis, šiame visame draudimų, ribojimų, kontrolės kontekste Lietuvoje trūksta dėmesio dirbančiam, kuriančiam iniciatyviam žmogui. Būti liberalu Lietuvoje šiandien kažkuria prasme yra lengva. Mūsų misija – kalbėti drąsiai, to šiandien ypač trūksta. Trūksta nuspėjamos politikos, nes dabar labai daug blaškymosi net ir priimant šalies biudžetą. Turime įvairių susitarimų su įvairiomis interesų, visuomenės atstovų grupėmis, bet valdžia savo susitarimų nesilaiko. Valdžia tampa neprognozuojama. Liberalų sąjūdis – atvirkščiai. Pasisakome ir kalbame, įsipareigojame, kad esame atsakinga partija ir kad vienos iš didžiausių mūsų vertybių yra nuspėjamumas ir atsakomybė.

– Kaip vertinate tai, kad partijos Kauno skyriaus vienas vadovų yra Kauno mero, priklausančio kitam politiniam judėjimui, patarėjas? Tai netrukdo jam atstovauti partijos interesams?

– Norėčiau plačiau žvelgti į tai. S.Kairys yra vertinamas ne tik liberalų (tai yra natūralu), jis yra nacionalinio masto, jį matau kaip būsimą Seimo narį, tuo net neabejoju. Jis yra vienas iš tų kelių žmonių, ant kurių laikosi Liberalų sąjūdžio programos parengimas, daug yra dirbęs sprendžiant kultūros reikalus. Natūralu, kad tokie žmonės vertinami. Ši konkreti situacija nėra nei pranašumas, nei ne, bet manęs nestebina tai, kad jį  vertinair kitos politinės jėgos.

– Kaip manote, ar įmanoma suvienyti Lietuvos liberalus? Dabar jie susiskaldę, o eidami kartu būtų kur kas svaresnė politinė jėga.

– Sąlyčio taškų matau daugeliu temų. Panašiai mąstome. Tikrai neatmetu galimybių, kad po rinkimų bendradarbiausime. Iki rinkimų visos partijos vienaip ar kitaip, na, ne priešai, – konkurentai. Konkuruojame šiuo metu. Bet labai tikėtina, kad ateityje rasime būdų bendradarbiauti. Tam, kad liberalių rinkėjų interesams būtų geriausiai atstovaujama, mums, politikams, reikia susitarti.

– Nemažai dėmesio skiriate švietimui.

– Esu aktyviai įsitraukusi į švietimo susitarimo rengimą. Šis aspektas man atrodo labai svarbus. Švietimo situacija visoje Lietuvoje yra sudėtinga. Kalbu ir apie ugdymo turinį, ir apie mokytojų rengimą – jų trūkumas yra didžiulis, tampa dramatiškas. Pokyčių reikia dabar, o ne po penkerių metų. Švietimo situacija reikalauja greitų ir ilgalaikių sprendimų. Planas turi būti ne ketveriems metams, o ilgesnis, ir turime eiti viena kryptimi. Tai bendra svarbi tema ne tik Kaunui, bet ir nacionaliniu lygiu.

Komentaras

Sigitas Šliažas

Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas

Po savivaldos rinkimų buvo iššūkis. Mūsų partija Kaune pralaimėjo – negavome nė vieno mandato. Bendra nuotaika tikrai buvo smukusi. Džiaugiuosi, kad nariai nepuolė bėgti iš skyriaus, bet, atvirkščiai, sulaukėme naujų aktyvių narių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, „valstietės“ parlamentarės Asta Kubilienė ir Vida Ačienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų tiems, kurie, panaudodami psichinę prievartą, privers nėščią moterį darytis abortą.

„Valstiečiai“ jau prisižaidė su marihuanos kriminalizavimu tiek, kad laužomi jaunų žmonių gyvenimai.

„Tokią iniciatyvą vertinu tik kaip dar vieną žingsnį policinės valstybės link. „Valstiečiai“ jau prisižaidė su marihuanos kriminalizavimu tiek, kad laužomi jaunų žmonių gyvenimai. Dabar jau norima kriminalizuoti ir abortus. Iš autorių argumentų matyti, kad jie nelabai svarstė, kaip tai bus nustatoma ir kokias pasekmes atneš. Lygiai taip pat, kaip ir su baudžiamąja atsakomybe dėl marihuanos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalės teigimu, nors abortų klausimas yra jautrus ir skaudus sprendimas, valstybė neturėtų savivaliauti reguliuojant šį klausimą.

Taip, abortai yra labai skaudus sprendimas. Bet nustokime savivaliauti šioje srityje, nepaverskime valstybės prievaizdu, kurio žmonės pradės bijoti”, – apibendrino politikė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės teigimu, liberalė neteisingai interpretuoja jos rengtą pataisą.

„Labai stebina Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymas, kadangi iš tikrųjų liberalai visada pasisakydavo už lygias galimybes, moterų teises ir pan. Savo įstatymo projektu aš kalbu ne apie abortų uždraudimą, kalbu apie moters teises, apie tai, kad ji neturi patirti jokios prievartos – nei fizinės, nei psichologinės“, – BNS pabrėžė politikė.

„Mes kalbame ne apie abortus, mes kalbame apie psichologinį smurtą, kurį patiria moteris“, – pridūrė ji.

„Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo pirmadienį kalbėta per prezidento Gitano Nausėdos ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą.

Sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau jį derinti perėmė Seimas. Buvo sudaryta laikinoji grupė „Dėl Lietuvos švietimo ateities“, jos vadovu paskirtas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, bet jis netrukus patvirtino pasitraukęs iš pareigų.

Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais.

Švietimo grupės pirmininko pavaduotoja V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad grupė, kad ir be „valstiečių“ atstovų, dirbs toliau ir sieks parengti partijoms priimtiną susitarimo projektą.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, su prezidentu taip pat aptarta artėjanti Seimo pavasario sesija, būsimi parlamento rinkimai.

Parlamentarė tvirtino, kad Liberalų sąjūdis po būsimų Seimo rinkimų siektų dalyvauti koalicijoje, kurią sudarytų centro dešinės atstovai.

„Mūsų prioritetas – centro dešinės koalicija, bet vertinant pakankamai gerą bendradarbiavimo opozicijoje patirtį, manau, kad galima kalbėti ir apie platesnę koaliciją, jos galimybes“, – teigė politikė.

Praėjusį antradienį šalies vadovas politines aktualijas, Seimo darbą pavasario sesijos metu ir savo siūlomas iniciatyvas, kurias planuoja pateikti parlamentui, aptarė su opozicinių socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku.

Seimo eilinė pavasario sesija prasidės kovą.

Šių metų rudenį vyks Seimo rinkimai.