Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, susitikimo metu ketinama aptarti politinę situaciją šalyje, biudžeto svarstymo eigą, prezidento Seimui pateiktus įstatymų projektus, galimus pirmalaikius rinkimus bei galimą urėdijų skaidymą.

Pasak Prezidentūros, tai vienas iš darbinių G. Nausėdos susitikimų su Seimo frakcijų atstovais, o kitą savaitę numatytas susitikimas su valdančiųjų frakcijų lyderiais.

G. Nausėda antradienį pareiškė, jog Seimas negali normaliai dirbti.

„Šiandien pasiekti tokią daugumą (reikalingą pirmalaikiams rinkimams skelbti) galima mėginti įkalbinėti ir aš turbūt tikrai neatsisakyčiau to daryti matydamas tai, kad Seimas šiandien negali normaliai dirbti, bet nepaisant to, net ir tie, kurie siūlo, opozicijos atstovai, Liberalų sąjūdis, jie patys pripažįsta, kad šiandien tokia alternatyva yra labai menkai tikėtina“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovas.

Liberalai Eugenijus Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę perregistravo vasarą parengtą Seimo nutarimą projektą dėl pirmalaikių rinkimų surengimo, jį parėmė postą išsaugojęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šį projektą pateikti Seimui planuojama lapkričio 7 dieną.

Pagal naują projektą, siūloma, kad parlamento rinkimai vyktų 2020 metų sausio 19 dieną. Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2020 metų spalį.

Apie pirmalaikius rinkimus pastarosiomis savaitėmis garsiau vėl prabilta Seimui sprendus dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo. Valdantiesiems neužteko balsų jį atstatydinti per du balsavimus.

G. Nausėda taip pat sakė, kad Seimas dar gali parodyti, ar tapo visiškai destruktyvus, ar vis dėlto yra gabus priimti sprendimus, kai tvirtins 2020 metų valstybės biudžetą.

Liberalų nuomone, priešlaikiniai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.

Seimo opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja dėl to, į ką pavirto „valstiečių“ daugumos terorizuojamas Seimas. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nepaisant prastėjančių pasaulinių ir šalies ekonomikos prognozių, į Seimą atkeliavusio kitų metų valstybės biudžeto ir kitų mokestinių įstatymų projektų, valdantieji parlamente, kaip užsikirtusi patefono plokštelė, kalba tik apie Seimo pirmininko atstatydinimą.

Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė.

„Kaip blogame košmare vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – bet kokia kaina pašalinti dabartinį Seimo pirmininką. Jo gelbėjimas niekada nebuvo ir nebus mūsų, opozicijos, misija. Mūsų, parlamentarų, uždavinys yra kurti teisinius pagrindus geresniam šalies gyventojų gyvenimui. Tačiau, deja, bet vieno žmogaus ambicijomis valdomas „valstiečių“ buldozeris jau gerą pusmetį sugeba įžiūrėti vienintelį prioritetą – dabartinio Seimo vadovo atstatydinimą. Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.

Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija primygtinai ragina Seimo valdančiuosius susitelkti į svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – svarstymą ir nebeversti viso parlamento partinių ginčų ar asmeninių nesutarimų sprendimo lauku.

Parlamentarė nuo metų pradžios iki spalio tarnybiniu automobiliu važiavo kiek daugiau nei 17,5 tūkst. kilometrų.

Politikė sako, kad didelis nuvažiuotas atstumas susijęs su jos buvusiomis opozicijos lyderės pareigomis.

„Kai tapau opozicijos lyderė kovo mėnesį, buvo paskirtas automobilis ir kadangi mano šeima, vaikai gyvena Šiauliuose, o Vilniuje teko būti visomis darbo dienomis, o kartais net ir savaitgaliais, tai tikrai teko nemažai naudoti Seimo automobilį“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Toliau daugiausiai su tarnybiniu automobiliu važiuojančių parlamentarų sąraše rikiuojasi Seimo vicepirmininkai „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (daugiau nei 13,5 tūkst. kilometrų), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (daugiau nei 12,9 tūkst. kilometrų) ir konservatorė Irena Degutienė (daugiau nei 7,9 tūkst. kilometrų).

Tarp eilinių Seimo narių daugiausiai tarnybiniu automobiliu keliavo „valstietė“ Virginija Vingrienė, nuvažiavusi beveik 5,9 tūkst. kilometrų.

„Aš tikrai dirbu daug aplinkosaugos klausimais, tiek miškų klausimai, tiek atliekų klausimais tenka važiuoti į regionus. Be to, turiu Druskininkuose savo biurą. Susitinku su rinkėjais ten“, – kalbėjo V. Vingrienė.

Beveik tiek pat tarnybiniu automobiliu keliavo „socialdarbietis“ Antanas Vinkus (daugiau nei 5,7 tūkst. eurų).

„Aš labai daug važiuoju vietoje, Vilniuje, (...) į įstaigas, į susitikimus ir taip toliau. Po respubliką važinėju su traukiniu“, – tvirtino A. Vinkus.

„Man susidarė įspūdis, kad iš tikrųjų situacija yra apmaudi: Seimo pirmininko postas, kuris konstituciškai yra labai reikšmingas valstybės sąrangoje, jis tapo tokia pigia moneta – dabar tiesiog bandoma užpildyti etatą“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Toks Seimo pirmininko posto nuvertinimas yra, mano giliu įsitikinimu, neteisingas. Bet taip pat man susidarė įspūdis, kad valdantieji supranta, jog buvo padaryta klaidų ir tikriausiai visai nuoširdžiai bando rasti sprendimus“, – kalbėjo ji.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį patvirtino, kad kvietė naująją Liberalų sąjūdžio pirmininkę dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose ir žadėjo jai frakcijos paramą.

R. Karbauskis sakė, kad tokį pasiūlymą pateikė vertindamas jos kompetenciją.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, ji pasiūlymo atsisakė, nes nenori, kad frakcija taptų įrankiu sprendžiant valdančiųjų problemas.

R. Karbauskis ne kartą ragino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį trauktis iš pareigų ir šį postą užleisti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatui, bet parlamento vadovas savo noru atsistatydinti nesutinka.

Toks Seimo pirmininko posto nuvertinimas yra, mano giliu įsitikinimu, neteisingas.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pokalbyje dėl Seimo pirmininko taip pat dalyvavo Socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas, anksčiau minėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus.

Jis, pasak parlamentarės, neprieštaravo jos kandidatūrai.

„Gediminas Kirkilas taip pat dalyvavo pokalbyje ir man neatrodė, kad jis save projektuoja į šį postą. Daugiau bent jau nebeprojektuoja“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė neatmetanti galimybės, kad pasiūlymas bus pateiktas ir kitoms opozicinėms partijoms.

Seimo opozicija yra nusprendusi nedalyvauti balsuojant dėl V. Pranckiečio atstatydinimo.

Pasak. V. Čmilytės-Nielsen, nors ši pozicija galėtų būti peržiūrima, bet tai neturėtų būti užkulisinių sandorių pasekmė.

„Galima peržiūrėti savo nuomonę kintant aplinkybėms, tačiau tai neturėtų būti susiję su kokiais nors užkulisiniais sandoriais“, – sakė ji.

Seimo pirmininkas parlamente renkamas slaptu balsavimu. 

R. Karbauskis sakė, kad tokį pasiūlymą pateikė vertindamas jos kompetenciją.

„Siūliau jai dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė R. Karbauskis.

„Aš sakiau jai, kad pas mus frakcijoje ir tikriausiai kitose frakcijose būtų didelis palaikymas jos kandidatūrai. Ji labai ryški galima kandidatė, aišku, kad tikrai galėtų būti puiki Seimo pirmininkė“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Jis teigė, kad V. Čmilytė-Nielsen paramos būtų sulaukusi ir tuo atveju, jei liberalai nesijungtų prie valdančiosios daugumos.

„Niekada nebūčiau šnekėjęs su Liberalų sąjūdžio frakcijos ir partijos vadovu, jei tai nebūtų V. Čmilytė. Aš žiūriu į ją kaip į asmenybę, tai verta pagarbos asmenybė“, – kalbėjo R. Karbauskis.

V. Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad R. Karbauskis antradienį jo iniciatyva vykusiame susitikime žadėjo daugumos paramą jos kandidatūrai tapti Seimo pirmininke.

Postai ar aukštos pozicijos Seime yra antraeiliai dalykai ir tai nėra mano prioritetas.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, ji pasiūlymo atsisakė, nes nenori, jog frakcija taptų įrankiu sprendžiant valdančiųjų problemas.

„Postai ar aukštos pozicijos Seime yra antraeiliai dalykai ir tai nėra mano prioritetas. Todėl, pasitarusi su savo frakcijos nariais, nutariau atsisakyti man pasiūlytos Seimo pirmininko pozicijos“, – teigė liberalų lyderė.

R. Karbauskis ne kartą ragino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį trauktis iš pareigų ir šį postą užleisti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatui, bet parlamento vadovas savo noru atsistatydinti nesutinka.

V. Pranckietis šį mėnesį pasitraukė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Seimo pirmininkas parlamente renkamas slaptu balsavimu.

Partijos suvažiavime taip pat išrinkti pirmininkės pavaduotojai – pirmąja pavaduotoja tapo rinkimus V. Čmilytei-Nielsen pralaimėjusi E. Rudelienė. Kitais pavaduotojais tapo Simonas Kairys, Dovydas Kaminskas, Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, Orinta Omelytė ir Audrius Klišonis.

Tuo metu buvęs pirmininkas Eugenijus Gentvilas pateko tarp išrinktųjų į partijos valdybą.

„Man, kaip politikei, šiandien yra labai svarbi diena. Pažadu, kad darysiu viską, kad ji taptų reikšmingu atskaitos tašku visai mūsų partijai“, – į partiečius kreipėsi naujoji pirmininkė.

Pasak naujosios lyderės, partija privalės sunkiai dirbti, kad pasiektų gerų rezultatų Seimo rinkimuose, tačiau pabrėžė, jog svarbu neaukoti liberaliųjų principų dėl trumpalaikio populiarumo.

„Visi puikiai suvokiame – nebeturime laiko trypčioti, leistis į tuščius ar bevaisius svarstymus. Mums reikia aiškių, ryžtingų ir efektyvių veiksmų, kad kitų metų rudenį išlaikytume bene svarbiausią egzaminą mūsų partijos istorijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ant kortos yra pastatyta partijos padėtis, tačiau ne tik ji – liberalizmas kaip politinė pasaulėžiūra Lietuvoje, deja, aižėja.

„Ant kortos yra pastatyta partijos padėtis, tačiau ne tik ji – liberalizmas kaip politinė pasaulėžiūra Lietuvoje, deja, aižėja“, – kalbėjo naujoji liberalų vadovė.

Suskaičiavus balsus antrajame pirmininko rinkimų ture, V. Čmilytę-Nielsen palaikė 744, o Trakų rajono merę Editą Rudelienę – 187 balsavusieji.

Naujoji partijos pirmininkė sakė, kad tiek E. Rudelienę, tiek iki šiol partijai vadovavusį Eugenijų Gentvilą matytų savo komandoje.

„Manau, nepriklausomai nuo to, kokios bus formalios pareigos, net neabejoju, kad ir senasis pirmininkas, ir kiti rinkimų dalyviai, mano buvę konkurentai, prisidės prie mūsų partijos ėjimo į priekį“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, artimiausi laukiantys darbai – sutelkti skyrius, kviesti naujus narius ir sugrąžinti išėjusius.

Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai.

Iki šiol partijai vadovavo Seimo narys E. Gentvilas. Suvažiavimo pradžioje jis iškėlė mintį, jog liberalai turėtų Seimo rinkimuose ieškoti galimybių vienytis su Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais.

V. Čmilytė-Nielsen sakė šiai idėjai neprieštaraujanti.

„Mes esame pasirengę telkti visus liberalių pažiūrų žmones po viena vėliava. Esame atviri bendradarbiavimui“, – kalbėjo ji.

„Ideologiškai mes esame artimi su Laisvės partija ir tikrai galime bendradarbiauti kalbėdami apie politines gaires. O kiti bendradarbiavimo klausimai turės būti aptarti“, – sakė naujoji pirmininkė.

„Šiandien centro dešinės jėgos turi vienytis, kad atstovėtų sveiko proto politiką, kuriai prieštarauja dabartiniai valdantieji“, – pridūrė ji.

Suvažiavimo metu Liberalų sąjūdis taip pat atnaujino įstatus, kurie nuo šiol leis į partiją įstoti ir Europos politinių partijų nariai.

Liberalų sąjūdis yra vienintelė partija Lietuvoje, kuri tokią nuostatą įtvirtino savo įstatuose.

Liberalų sąjūdis šiuo metu Seime turi dešimt atstovų.

Šeštadienį Kaune vyksiančiame partijos suvažiavime popietę turėtų paaiškėti, kuri iš jų buvo išrinkta vadovauti partijai.

V. Čmilytė-Nielsen kreipdamasi į partiečius pabrėžė, jog liberali politika yra ypač svarbi šiandieninėje politikoje.

„Liberalai ypatingai svarbūs dabar, kai politikoje dominuoja žmonės, linkę į autoritarinius sprendimus, nepakantūs kritikai, bijantys kitokios nuomonės. Kai kuriasi judėjimai, pavojingai žaidžiantys nacionalizmo korta“, – kalbėjo ji.

Pasak jos, svarbu pritraukti į partiją jaunimą, duoti galimybę nacionaliniu mastu pasireikšti regionų lyderiams.

„Liberalų sąjūdis negali sau leisti prabangos būti vieno žmogaus partija“, – pabrėžė ji.

Liberalų sąjūdis negali sau leisti prabangos būti vieno žmogaus partija“, – pabrėžė ji.

Pasak politikės, partijai ypač pakenkė vidaus nesutarimai, todėl ji žadėjo stengtis su visais išlaikyti bendrą kalbą.

„Turime būti ta solidžia politine jėga, kuri yra pasirengusi kalbėtis su liberalų atskilėliais, kai jų ambicijos mus aplenkti galutinai subliukš“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

E. Rudelienė sakė neabejojanti, kad Liberalų sąjūdžio perspektyvos geros ir ši partija išliks viena didžiausių Lietuvos partijų.

„Neįrodinėsiu šiandien, kad liberalų laukia šviesi ir konkurencinga ateitis – kitu atveju nestovėčiau prieš jus šioje salėje“, – sakė ji.

E. Rudelienė džiaugėsi, kad partija, nepaisant to, kad netaikė kvotų, antrajame rinkimų ture renkasi iš dviejų moterų.

„Tik parodome, kad esame tokia partija, kurioje lygūs visi“, – kalbėjo politikė.

Pasak jos, partijai būtina pasirengti Seimo rinkimams, kad ir ateityje turėtų frakciją Seime.

„Laimėję seimo rinkimus, laimėsime ir visus ateisiančius“, – kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio suvažiavime šeštadienį dalyvauja 324 delegatai iš 537, turėjusių tokią teisę.

Partijos pirmininko rinkimuose dalyvauti gali visi nario mokestį sumokėję partijos nariai.

Liberalai šeštadienį taip pat rinks partijos valdybą, etikos ir skaidrumo komisiją bei kontrolės komisiją, pirmininko pavaduotojus.

Posėdyje išklausyta kadenciją baigusio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo ataskaita, taip pat pristatyta deklaracija dėl socialinės atskirties mažinimo, regioninės politikos ir  švietimo stiprinimo. Deklaraciją patobulinus planuojama tvirtinti taryboje.

Liberalų sąjūdis šiuo metu Seime turi dešimt atstovų.

Lietuvos partijų elite jau šią savaitę turėtų atsirasti dar vienas naujas jaunas veidas – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) turės naują pirmininkę. Būtent pirmininkę, nes į antrąjį rinkimų turą išėjo dvi politikės – 36-erių Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir beveik 41-ų Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

To Lietuvos politikoje dar nebuvo, kad didelės partijos pirmininko rinkimų finale moterys būtų eliminavusios vyrus. Kaip ir apskritai, be Kazimiros Prunskienės, vadovavusios savo įsteigtai Moterų, o paskui – Valstiečių ir naujosios demokratijos partijoms, moterims patikimos nedidelės partijos arba tik neilgam.

Šachmatų karalienė

Niekas neabejoja, kad naująja LRLS pirmininke taps V.Čmilytė-Nielsen, pirmame ture surinkusi beveik 73,5 proc. partijos kolegų paramos, o jos konkurentė – 14,2. Iki pergalės jau pirmame ture V.Čmilytei-Nielsen pritrūko vos keturių balsų.

Šachmatų karalienė, ryškiausia Lietuvos šachmatų figūra, tituluočiausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, Europos šachmatų čempionė, pelniusi valstybinių apdovanojimų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžių, Šiaulių miesto garbės pilietė, autobiografinės knygos "Tarp juoda ir balta" autorė – tokios tituluotos pirmininkės dar nėra turėjusi nė viena Lietuvos partija.

Prie pasiekimų šachmatų srityje dar reikia pridurti, kad V.Čmilytė-Nielsen kalba keliomis užsienio kalbomis – anglų, rusų, ispanų. Ji turi Latvijos universiteto anglų filologijos bakalauro diplomą, bet ties tuo nesustojo: jau būdama Seimo nare Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūroje pradėjo studijuoti diplomatiją.

Ji – keturių sūnų mama: iš pirmos santuokos su Ispanijos pilietybę turinčiu Latvijos šachmatininku Aleksejumi Širovu turi septyniolikmetį Dmitrijų ir penkiolikametį Aleksandrą, iš antros – su danų šachmatininku didmeistriu Peteriu Heine Nielsenu – penkiametį Marių ir gruodį dvejų metukų sulauksiantį Kristijoną, kurį pagimdė būdama Seimo nare.

Karūnuotai šachmatininkei ir politikoje prognozuota karūna. Tiesa, startas nebuvo toks jau sėkmingas: 2012 m. rinkimuose patekti į Seimą nepavyko, bet 2015-aisiais, kadencijai jau persiritus į antrą pusę, tuometis jos partijos kolega Remigijus Šimašius išrinktas Vilniaus meru ir V.Čmilytei-Nielsen teko atsilaisvinusi vieta parlamente. Tuomet jos trečiajam sūnui nebuvo nė metų. Pati politikė tą laikotarpį vadino apšilimu politikoje.

Bet išrinktai į šios kadencijos parlamentą V.Čmilytei-Nielsen jau patikėtas LRLS frakcijos seniūnės, seniūno pavaduotojos, o paskui ir opozicijos lyderės postas, ji – LRLS vicepirmininkė.

Savo posūkio į politiką V.Čmilytė-Nielsen nevadina retenybe – tai gana dažna tarp šachmatininkų, nes šio žaidimo išugdyti bruožai čia labai praverčia. Ne veltui šachmatais gerai žaidė ir ne vienas Lietuvos politinis lyderis – Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius, Česlovas Juršėnas. "Kritinis mąstymas, kantrybė, įprotis numatyti sprendimų pasekmes yra tos savybės, kurias įgijau prie šachmatų lentos", – sako V.Čmilytė-Nielsen ir priduria, kad dabar nebeieško asmeninių medalių – jai atrodo kur kas prasmingiau dirbti komandoje, konkrečiai – liberalų.

Dovana liberalams

Kaip šachmatininkę V.Čmilytę-Nielsen vadino švelnia, bet neįveikiama. Panašiai ją apibūdina ir politikoje: darbšti, sklandžiai reiškianti mintis, neįžeidinėjanti politinių oponentų, puikiai mokanti analizuoti situaciją ir numatyti kelis ėjimus į priekį, atsakinga, charizmatiška, sugebėjo išlaikyti sveiką nuovoką ir liberalus krečiant korupcijos skandalui.

"V.Čmilytė-Nielsen – labai įdomi jauna politikė, neseniai atsiradusi mūsų politiniame landšafte. Ji išsiskyrė labai sveiku požiūriu į daugelį dalykų, išmintingu jų vertinimu. Dažnai partijų vadovų pareiškimuose ir siekiuose galima įžvelgti užslėptą kažkokį suinteresuotumą, o V.Čmilytė-Nielsen, atvirkščiai, atrodo kaip žmogus, kuris atėjo į politiką su vertybiniu stuburu. Viešojoje erdvėje visi jos pasisakymai apgalvoti, argumentuoti, ne demagogiški, o su turiniu", – giria V.Čmilytę-Nielsen Karo akademijos politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.

Ir kandidatuodama į LRLS pirmininkes V.Čmilytė-Nielsen žada partijoje atsinaujinimą, bet išmintingą – pusiausvyrą tarp jaunų, entuziastingų lyderių ir labiausiai patyrusių politikų, siekį, kad nė vienas skyrius nesijaustų nesvarbus, o partija turėtų ką pasiūlyti tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojams. Ji tikisi, kad LRLS turi visas galimybes sėkmingai pasirodyti 2020 m. Seimo rinkimuose.

"Liberalų sąjūdžiui V.Čmilytė-Nielsen – tiesiog dovana. Partija turi daug problemų, klausimas, ar nauja lyderė – šimtaprocentinė garantija partijai iškilti, bet ji neabejotinai įneš daug gerų dalykų", – neabejoja J.Novagrockienė.

Du G.Landsbergio trūkumai

Dabar 37-erių Gabrieliui Landsbergiui prieš ketverius metus perimant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) vairą apie išmintingą pusiausvyrą tarp jaunosios ir vyresnės kartos kalbos nebuvo. Senbuviai ir viešumoje neslėpė apmaudo, kad naujas lyderis – partijoje tik debiutantas – aplink save subūrė jaunimo, atėmė iš veteranų kai kurias vienmandates apygardas, reklamuoja tik savo rato partijos narius.

Kai kuriems konservatoriams kliūna G.Landsbergio liberalumas.

Vos įstojęs į partiją lig tol diplomatinėje tarnyboje ir premjero Andriaus Kubiliaus komandoje dirbęs G.Landsbergis iš karto gavo trečią poziciją rinkimų į Europos Parlamentą (EP) partijos sąraše, o nepraėjus nė metams, tuomet 33-ejų, tapo jos pirmininku. Dalis partijos narių ir politologai neabejojo, kad jis postą lyg ir paveldėjo iš partijos patriarcho – savo senelio Vytauto Landsbergio, tad įgijo politinę pravardę – Anūkas. Maža to, net išrinktas partijos pirmininku jis dar metus neatsisakė sotaus europarlamentaro gyvenimo. Tik vis didėjant nepasitenkinimui, kad artėja 2016 m. Seimo rinkimai, liberalai ėmė konservatorius lenkti populiarumu, o partijos vedlys – užsieniuose, jis grįžo į Lietuvą.

Tai partijoms sveika, nes rinkėjams patinka, kai atsiranda nauji, nenusibodę veidai.

Vis dėlto dabar konservatorių populiarumas auga, tad partijos lyderį verta girti. Nors daug kas mano, kad partijai daugiau balų suteiktų jai prezidento rinkimuose atstovavusi Ingrida Šimonytė, jei sutiktų įstoti į partiją ir imtis vadovauti.

Politologės J.Novagrockienės vertinimu, G.Landsbergis – stiprus lyderis, jis pajėgus kritiškai įvertinti vieną ar kitą situaciją, nes tam turi pakankamą išsilavinimą, gali puikiai atstovauti partijai ir valstybei užsienyje, nes laisvai kalba angliškai, dar moka vokiečių, prancūzų kalbas, o dabar jau turi ir politinės patirties Europos ir Lietuvos parlamentuose. Jis turi jaunatviškumo ar net jaunatviško maksimalizmo, tai patinka jaunimui, o dabar daugiau jaunų žmonių ima domėtis politika. Jis atstovauja naujam vertybiniam požiūriui – moterų ir kitų lygybių, tai šiandien demokratiniame pasaulyje garsiai įvardijama.

"Bet G.Landsbergis turi ir dvi problemas, dėl kurių prieš jį nusiteikusi dalis konservatorių ir jų rinkėjų. Jis liberalus, to ir neslepia. Sulaukė įvairių reakcijų, kai prieš 2016 m. Seimo rinkimus pareiškė palaikąs gėjų santuokas. O juk ši partija siejama su konservatyvizmu, tradicinėmis vertybėmis. Antra – jis "paveldėjo" postą, atėjo kaip savo senelio anūkas, ir šito šleifo jis niekada nenusiims", – mano J.Novagrockienė.

G.Paluckui trūksta aureolės

Jau dvejus metus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) vadovaujančiam dabar 40-mečiam Gintautui Paluckui – neramios dienos. Taip, partija po skilimo atsigauna, bet ne jos pirmininkas. Rinkimuose į atsilaisvinusią Seimo nario vietą sostinės Žirmūnų apygardoje jis liko antras. Žinoma, dar niekas neprarasta – laukia antras turas. "Tačiau jei G.Paluckas nepatenka į Seimą, tai partijos problema ir dilema, ar nereikia keisti lyderio", – mano J.Novagrockienė.

Politologai pastebi, kad G.Paluckas neturi aureolės, kuri trauktų žmones.

Pasak jos, didžiausia bėda, kad dabar jis neturi viešosios erdvės, jis – žmogus be darbo, o partijos lyderiui svarbu turėti politinį viešumą. Kai buvo Vilniaus vicemeru, turėjo statusą, tribūną, nors ir ne nacionalinio lygio, o kai šiemet niekur nebuvo išrinktas – nei į Vilniaus miesto tarybą, nei sostinės meru, tai tapo didžiausia problema ne tik jam, bet ir visai partijai.

J.Novagrockienės vertinimu, G.Palucko atėjimas į partijos lyderius atrodė neblogai. Jis užsibrėžė išgryninti partiją, grąžinti jai tikrąjį socialdemokratiškumą. Tiesa, tai kainavo partijos skilimą priėmus sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, dalis senbuvių paliko partiją ir įkūrė naują – Socialdemokratų darbo. Bet netrukus LSDP susigrąžino reitingus, o "socialdarbiečiams" nepranašaujama nieko gero.

Nors kai kas kaltina G.Palucką dėl partijos skilimo, J.Novagrockienės įsitikinimu, tai ne jo trūkumas, o nuopelnas, nes partija apsivalė, iš jos pasitraukė komunistinį šleifą turintys nariai. Naujasis partijos pirmininkas laikėsi principų, kad negalima parsiduoti dėl kokio posto ir buvimo valdžioje.

G.Paluckas, atrodytų, turi gero partijos lyderio duomenis: laikosi principų, yra išsilavinęs, gerai moka anglų kalbą, turi patirties, nors ir ne nacionalinio lygio valdžioje: buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, vicemeru. Politikoje – nuo studijų metų, tiesa, tuomet jis buvo jaunasis konservatorius. Į LSDP įstojo 2004 m., tapo partijos atsakinguoju sekretoriumi, o būdamas 37-erių, išrinktas jos pirmininku.

Tiesa, G.Paluckas turi biografijoje dėmę: 2010 m. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba, mat būdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi neskaidriai organizavo viešųjų pirkimų konkursą graužikų naikinimo paslaugoms įsigyti.

Žiurkės jo politinės karjeros nesugraužė. "Bet G.Paluckui trukdo kita problema – jis neturi aureolės, kuri trauktų žmones", – pastebi J.Novagrockienė. Jos reikėtų partijos lyderiui, deja, to negali išmokti, charizma – duotybė, kurią turi arba neturi.

Dėl pinigų arba autoriteto

Kitų dviejų parlamentinių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų (LLRA-KŠS) sąjungų lyderių stažas šiuose postuose įspūdingas.

Europarlamentaras 54-erių Valdemaras Tomaševskis šiemet  švenčia jubiliejų 20 metų, kai jis vadovauja LLRA-KŠS, o prie jos ištakų jis jau ketvirtį amžiaus – 1994 m. buvo šios politinės organizacijos įkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatorius, paskui – pirmininko pirmasis pavaduotojas, o 34-erių tapo jos pirmininku.

Šiemet bus 20 metų, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai vadovauja 54-erių V.Tomaševskis.

49-erių Ramūnas Karbauskis Valstiečių partijos (dabar – LVŽS) pirmininku tapo būdamas 27-erių. Tuo metu jis buvo Seimo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu, valdė UAB "Agrokoncernas". Partijai jis su pertrauka vadovauja jau keturiolika metų.

Pasak politologės J.Novagrockienės, yra du faktoriai, leidžiantys taip ilgai išsilaikyti poste, – arba politinė įtaka, arba pinigai: "R.Karbauskio atveju – tai pinigai. Daug kas jam paklūsta, nes žino – ateiti į valdžią reikia pinigų, jis jų turi, o nesėkmės rinkimuose atveju partija juk negauna valstybės finansavimo. V.Tomaševskis susikrovė politinį autoritetą savo partijoje ir tarp jos rinkėjų, nes per daug metų sugebėjo sukurti partijos palaikymo mechanizmą, kuris veikia: LLRA-KŠS daug metų laimi rinkimus keliose savivaldybėse, neblogai pasirodo ir nacionaliniuose rinkimuose. Ji geografiniu aspektu koncentruota, tad narystė partijoje ar jos rėmimas duoda dividendų net gaunant darbo vietą – girdėti skundų, kad lietuviai LLRA-KŠS valdomose savivaldybėse diskriminuojami."

Atsinaujinimas – gerai

O ką apie politinę lyderystę rodo "Tvarkos ir teisingumo" ir Darbo partijų atvejai? "Tvarkiečiai", iš partijos pasitraukus jų sutvėrėjui Rolandui Paksui, niekaip neranda tinkamo lyderio, o nuo dabartinio – Remigijaus Žemaitaičio – šią savaitę pabėgo visa frakcija, palikdama jį vieną. "Darbiečiai", irgi taip ir nesugebėję rasti geresnio už savo partijos tėvą Viktorą Uspaskichą, jam grįžus ėmė kilti pagal populiarumo reitingus.

J.Novagrockienės vertinimu, R.Paksas jau išsikvėpęs, nebeveiktų kaip traukos centras, o ši partija seniai turėjo sužlugti, tik užtruko jos merdėjimas. O V.Uspaskichas, pasak politologės, yra tas charizmatiškasis lyderis, kuris daliai rinkėjų atrodo kaip patrauklus veikėjas, kuris ir šokti moka, ir dainuoti, ir anekdotą gali papasakoti, tad už jį ir balsuoja. Bet vien charizmatiškas lyderis visos partijos neištemps: 2020 m. rinkimuose politologė "darbiečiams" daug balsų neprognozuoja.

Kaip ir naujai susikūrusiai Laisvės partijai, vadovaujamai dabar jauniausios tarp partijų lyderių 30-metės Aušrinės Armonaitės. Radikalus liberalizmas kažin ar patrauks daug rinkėjų, o ir nuo LRLS rinkėjai ne visai nusisuko, nepaisant korupcijos skandalo.

Tad, matyt, pagrindinė kova užvirs tarp dabar didžiausių Seime partijų – trijų su neseniai išrinktais lyderiais, dviejų – su veteranais. Beje, visi jie partijų pirmininkais tapo būdami 27–37 metų. Tik vienose partijose po to vyko lyderių rotacija, o kitose – ne. Taip, Vakarų Europos šalyse norėdamas vadovauti šimtametes tradicijas turinčioms partijomis turi žingsnis po žingsnio užsitarnauti antpečius. Politikoje jaunimui visur sunku prasiskverbti pro senus vilkus.

Bet, pasak J.Novagrockienės, nors vien nuo lyderio ne viskas priklauso, bet net empiriškai patvirtinta, kad naujas veidas, šviežias kraujas, įsiliejęs į partijos elitą, yra tam tikras atsigavimo veiksnys: "Tai partijoms sveika, nes rinkėjams patinka, kai atsiranda nauji, nenusibodę veidai. O kai tokių neranda vadinamosiose sisteminėse partijose, balsuoja už prieš rinkimus atsirandančius naujus darinius."

Gal to neužmirš ir šiandien dar nauji partijų lyderiai.

V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą palaikė 73,48 proc., arba 679 balsavusių liberalų, o Edita Rudelienė surinko 14,18 proc. palaikymą.

Kadangi Liberalų sąjūdyje balso teisę turi 2048 rinkėjai, tačiau nei vienas kandidatas nesurinko daugiau nei trečdalio liberalų, turinčių balso teisę, palaikymo, todėl bus rengiamas antrasis turas rugsėjo 19-21 d. V. Čmilytei-Nielsen iki pergalės pirmajame ture pritrūko vos 4 balsų.

Vis dėlto pati Seimo narė teigė rezultatais nenusivylusi.

„Nevertinu, kad pritrūko, džiaugiuosi, kad aktyvumas buvo pakankamai didelis partiečių. Tikrai didesnis, nei kad buvo, kai mes reitingavome prezidento rinkimuose už savo kandidatus. Tai parodo, kad mūsų kampanija buvo pakankamai gera. Netrukus pratęsime, bus antras turas, tai vertinu kaip pliusą, kaip dar vieną galimybę mums pasinaudoti būtent bendravimu su skyriais. Yra ką gerinti šioje srityje“, – žurnalistams po rinkimų rezultatų paskelbimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, neverta apgailestauti, kad nors liberalų palaikymas jos kandidatūrai procentine išraiška buvo didžiulis, tačiau dalyvavo vis tiek per mažai partiečių.

„Taip, mes konkuruojame dėl partijos pirmininko, bet iš esmės mes esame vienoje komandoje. Aš visiškai to nevertinu kaip pralaimėjimo, jokiais būdais“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

Jai antrino ir E. Gentvilas.

„Aš patenkintas. Nieko nekainuoja surengti antrąjį rinkimų turą, tai tiesiog partijos nariams dar kartą galimybė apmąstyti, prisiimti už savo sprendimą atsakomybę. Nedūsaukime, kad čia per mažai balsuoja, visada norisi, kad šimtu procentų visi pabalsuotų, bet prisiminus, kaip rinkome kandidatą į prezidentus, kai reitingavome Europos Parlamento sąrašą, tai dabar truputį daugiau dalyvavo“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.

Dar liepos pradžioje E. Gentvilas informavo, kad perrinkimo Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose nesieks, nes teigė manąs, kad savo darbą partijos lyderio pareigose jau atliko.

E. Gentvilas partijos vadovo kėdę kitam pirmininkui perduos rugsėjo 21 d. partijos suvažiavimo metu.

Dėl partijos pirmininko posto varžėsi keturi kandidatai: V. Čmilytė-Nielsen, Vilniaus skyriaus narys Vytautas Danilevičius, Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas ir E. Rudelienė.

Partijos lyderio rinkimuose buvo iškelta ir Joniškio rajono mero Vitalijaus Gailiaus kandidatūra, tačiau ją buvęs parlamentaras ketvirtadienį atsiėmė, pareiškęs paramą V. Čmilytei-Nielsen.

„Manau, kad Seimo pirmininko pasitraukimas iš jį delegavusios partijos yra logiška tąsa visų jo veiksmų pastaraisiais mėnesiais. Natūralu, kad jis savo politinės ateities, matyt, nebesieja su šia politine jėga, su kurios lyderiu jis įsivėlė į tokį jau pakankamai aštrų konfliktą“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė opozicijos lyderė.

V. Pranckietis Seimo pirmininko poste dirbdavo neatsižvelgdamas į valdančiųjų spaudimą tam tikrais klausimais, sako V. Čmilytė-Nielsen.

„Nepasidavimas tam tikram diktatui iš valdančiųjų pusės, kai kuriais atvejais būtent kalbant ir apie darbotvarkes, ir apie procedūras, laikymasis tokios neutralios linijos. Tai yra tai, apie ką aš kalbu“, – Seimo pirmininko neutralumą paaiškino liberalė, pridūrusi, kad „valstiečių“ spaudimas V. Pranckiečiui opozicijai sudarydavo apribotas galimybes veikti.

LVŽS trečiadienį informavo, kad rugsėjo 6 d. tarybos posėdyje bus sprendžiamas tolesnis iš posto trauktis po pasirašytos koalicinės sutarties atsisakančio Seimo pirmininko V. Pranckiečio likimas partijoje. Vis dėlto pats V. Pranckietis ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad iš partijos pasitrauks savo noru dar iki numatytos tarybos posėdžio datos.