„Pateikimas įvyks, manau, artimiausiomis savaitėmis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.

Įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.

Šie projektai dar nėra registruoti Seimo teisės aktų bazėje.

Kaip gegužės pradžioje pranešė naujienų portalas delfi.lt., siūloma, kad partnerystė būtų apibrėžiama kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius“.

Pasak iniciatorių, būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.

Pagal projektus, partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.

Partnerystės įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galės padaryti notaras.

Įteisinti partnerystę siūlo valdančiajai daugumai priklausantys liberalių pažiūrų politikai. Laisvės partijos siūlymu Partnerystės įstatymo projektas įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

„Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje. Esame dėkingi Norvegijai, padedančiai užtikrinti Baltijos šalių saugumą NATO priešakinėse pajėgose, NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir kitose iniciatyvose“, – sako Vyriausybės vadovė I. Šimonytė savo sveikinime.

„Mūsų bendros vertybės, nuolat stiprėjantis ekonominis, kultūrinis ir akademinis bendradarbiavimas bei žmonių tarpusavio ryšiai ypač sutvirtina mūsų santykius“, – pažymi premjerė Vyriausybės spaudos tarnybos paskelbtame sveikinime.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime Norvegijos Stortingo pirmininkei Tonei Wilhelmsen Troen (Tonei Vilhelmsen Trion) ir šalies gyventojams linki sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities.

Neabejoju, kad dvišalių ryšių plėtojimas sustiprins abipusį supratimą ir neš visokeriopą naudą mūsų šalims.

Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime atkreipė dėmesį į glaudų bendradarbiavimą tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu formatais, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Neabejoju, kad dvišalių ryšių plėtojimas sustiprins abipusį supratimą ir neš visokeriopą naudą mūsų šalims, o glaudus Šiaurės ir Baltijos valstybių dialogas padės kalbėti vienu, geriau pasaulyje girdimu balsu“, – sako parlamento vadovė. 

„Svarbiausias tikslas – parodyti mūsų paramą Ukrainai“, – kelionės išvakarėse žurnalistams sakė parlamento vadovė.

„Mes esame aktyvūs, esame ta šalis, kuri nuolat rodo paramą Ukrainai. Puikiai suvokiame, kokia yra jautri situacija dabar. Manau, kad vizitas šiuo laiku yra ypač svarbus“, – teigė ji.

Puikiai suvokiame, kokia yra jautri situacija dabar. Manau, kad vizitas šiuo laiku yra ypač svarbus.

Praėjusį mėnesį Rusija pasienyje su Ukraina ir Kryme buvo sutelkusi apie 100 tūkst. karių – daugiausiai nuo 2014 metų. Kilus tarptautinei reakcijai, netrukus imta jas atitraukti, tačiau reikšminga jų dalis dar yra likusi.

V. Čmilytės-Nielsen vadovaujama delegacija Kijeve planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu, dvasininkijos atstovais, politinių kalinių motinomis, pagerbs holodomoro aukas.

Lietuvos politikai taip pat planuoja lankytis Chersone.

Antradienį seniūnų sueigoje ji priminė, kad iš balandžio pabaigoje 76 antikūnų testus atlikusių parlamentarų 70 Seimo narių turėjo antikūnų, 6 – neturėjo.

„Antrą kartą tyrėsi dar 10 Seimo narių, šituos rezultatus dar turėsiu pasitikslinti. Mes turime išsityrusių šiek tiek mažiau nei 100 Seimo narių“, – sakė parlamento vadovė.

Tokius duomenis ji pateikė seniūnų sueigoje vėl kilus diskusijai dėl Seimo sugrįžimo prie įprastos darbo tvarkos, kai balsuojama po kiekvieno teisės akto priėmimo.  

Antrą kartą tyrėsi dar 10 Seimo narių, šituos rezultatus dar turėsiu pasitikslinti. Mes turime išsityrusių šiek tiek mažiau nei 100 Seimo narių.

Šį klausimą nuosekliai kelia Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis, tačiau ir antradienį jo pasiūlymui nebuvo pritarta. Už tai balsavo 10 seniūnų sueigos narių, 11 – buvo prieš, 1 – susilaikė.

V. Čmilytė-Nielsen, atsakydama į pasiūlymą dėl grįžimo į įprastą Seimo darbą, sakė, kad tai ji linkusi sieti su karantinu.

„Nė vienas parlamentas kaimynystėje nedirba įprastu būdu, situacijos visur yra panašios“, – sakė parlamento vadovė.

Dėl pertvarų ir fizinių apribojimų panaikinimo Seimo salėje ji sakė, kad trečiadienį spręs Seimo valdyba.

Jei valdybos valia bus tokia, fizinių apribojimų Seimo salėje neliktų, tačiau V. Čmilytė-Nielsen siūlo neskubėti.

Ši kandidatūra pirmadienį pristatyta valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnams, o antradienį planuojama ją pateikti Seimui.

„VRK vadovaujantis žmogus turi būti principingas, išlaikyti vienodai reiklų ir teisingą požiūrį, atsiribojant nuo asmeninių ideologinių nuostatų ar preferencijų. Taip pat reikia ir inovatyvaus požiūrio, nes pokyčiai – neišvengiami. Kartu svarbus gebėjimas balansuoti patirtį su progresu, veikiant atsakingai ir kokybiškai. To ir tikiuosi iš siūlomos kandidatės“, – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

J. Petkevičienė yra teisininkė, nepartinė, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir Valstybės saugumo departamente, 2006–2009 metais ji vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Antradienį Seimui bus pateikti ir kandidatai į VRK narius.

Prezidentas į VRK siūlo profesorius Šarūną Liekį ir Andrių Vaišnį, teisingumo ministrė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoją Ingą Milašiūtę ir buvusį VRK narį Joną Udrį, Lietuvos teisininkų draugija – advokatę Laurą Martinaitytę ir dabartinį VRK narį Andrių Puksą.

Liberalų sąjūdis į komisiją deleguoja Jolitą Baušytę, Laisvės partija – Martyną Čerkauską, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Olgą Kilkinovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Gitaną Matiekuvienę, Lietuvos socialdemokratų partija – Justą Pankauską, Darbo partija – Jolantą Petrušauskienę.

Pagal nutarimo projektą, naujoji VRK turėtų darbą pradėti gegužės 25 dieną.

Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių nei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.

Lietuvoje kitą savaitę laukiama svečių – oficialaus vizito turėtų atvykti Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo pirmininko Ararato Mirzoyano vadovaujama delegacija.

Tokiems vizitams pritarė šią savaitę posėdžiavusi Seimo valdyba.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen gegužės 12–14 dienomis ketina dalyvauti susitikimuose su Ukrainos valdžios atstovais Kijeve ir Chersone (Ukraina).

Kartu su ją į Ukrainą vyks Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Jonas Jarutis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis.

Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas A. Mirzoyanas ir jo vadovaujama delegacija Lietuvoje viešės gegužės 11–14 dienomis.

Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės.

„Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų. O tai būtų ne tik žingsnis atgal, bet ir visuomenės valios nepaisymas“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimą ketvirtadienį aptarė su Konstitucinės teisės ekspertais, buvusiais Konstitucinio teismo teisėjais – profesoriais Egidijumi Kūriu, Toma Birmontiene, Vytautu Sinkevičiumi, Egidijumi Šileikiu ir Egidijumi Jarašiūnu.

„Konstitucinės teisės ekspertai vieningai konstatavo, jog dabartinę tvarką tiesiogiai perkelti į Konstituciją nesukeliant dviprasmybės ir neprogramuojant teisinių problemų ateičiai nėra įmanoma. Todėl norint ne tik įgyvendinti KT nutarimą, bet ir padaryti tai teisiškai korektiškai, mums, skirtingų partijų politikams, reikia sutarti dėl kompromisinės formuluotės“, – sako parlamento vadovė.

Ji taip pat teigia po pirmųjų konsultacijų su frakcijų atstovais matanti pasiryžimą įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Seimo pirmininkė tikisi, kad politikai sutarimą pasieks ir projektą parlamentas turėsi dar iki pavasario sesijos pabaigos.

Seime išsiskyrus pozicijoms, kokie turėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai, politikai po trečiadienį vykusio pasitarimo paskelbė prašysiantys konstitucinės teisės specialistų pagalbos.

„Paprašėme Seimo pirmininkės turėti pokalbių raundą su konstitucinės teisės ekspertais ir galutinai padėti atsakyti į įvairius klausimus dėl skirtingų modelių“, – po nuotolinio Seimo frakcijų seniūnų ir parlamento pirmininkės susitikimo trečiadienį BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.

A. Vyšniausko teigimu, socialdemokratų projektas, kurį iš esmės palaiko visa opozicija ir Laisvės partija, gali prieštarauti Konstitucijai. Mat pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, visi tarybos nariai privalo turėti lygias teises ir galimybes, todėl vienam jų – merui – suteikimas didesnių įgaliojimų neteisėtas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį patvirtino, kad partija sieks Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kad būtų renkamas vykdomosios valdžios vadovas, o jo kadencijų skaičius ribotas.

Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

„Saugiau šiandien kalbėti yra apie tai, kad mes fundamentaliai nekeičiame Seimo rinkimų sistemos“, – Eltai ketvirtadienį teigė ji.

Anot politikės, šiuo metu pakaktų, jei Seimui pavyktų rasti kompromisą sprendimui, leisiančiam toliau išlaikyti tiesiogiai renkamus merus. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad esama tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, Seimo politikai nesutaria, kaip reikėtų keisti Pagrindinį šalies įstatymą, įteisinant tiesioginius mero rinkimus.

„Mes turime uždavinį, kurį reikia išspręsti, ir aš manau, jei pavyks sėkmingai jį išspręsti, tai bus didelis šio Seimo politikų pasiekimas“, – teigė politikė.

Mes turime uždavinį, kurį reikia išspręsti, ir aš manau, jei pavyks sėkmingai jį išspręsti, tai bus didelis šio Seimo politikų pasiekimas.

Nepaisant to, kad tiek konservatoriai, tiek jos vedami liberalai mano, jog esminių rinkimų sistemos pokyčių nereikia, dar nereiškia, tikina V. Čmilytė-Nielsen, kad kovą Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, turinti pateikti rinkimų įstatymų pakeitimus, leido laiką veltui. Pasak jos, darbo grupėje, į kurią po konservatorių prezidiumo sprendimo nebeinicijuoti didelių pokyčių rinkimų sistemose nusprendė sugrįžti anksčiau pasitraukę „valstiečiai“, tikrai bus įvairių pasiūlymų.

„Net neabejoju, kad bus pateiktas paketas pasiūlymų (...). Iš Liberalų sąjūdžio pusės yra pateiktas sąrašas mažesnių pakeitimų. Ar tai būtų susiję su reguliavimu rinkimų metu, ar su tomis problemomis, kurios kaskart pasimato per rinkimus. Tad tobulinti mūsų sistemą tikrai reikia“, – apibendrino Seimo vadovė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė siūlantys nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, „valstiečių“ frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

„Aš prognozuočiau, jei nieko nenumatyto neįvyks, kad iki gegužės pabaigos mes turėsime jį Seimo darbotvarkėje“, – Eltai ketvirtadienį tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Partnerystės įstatymo projekto turinį antradienį paviešino portalas Delfi. Seimo vadovės teigimu, artimiausiu metu valdančiųjų ruošiamo projekto turinys turėtų būti pateiktas ir parlamento opozicinėms frakcijoms. Anot jos, tai bus daroma, siekiant sutelkti kuo platesnį parlamento palaikymą, realizuojant Lietuvos gyventojams itin svarbų įstatymą.   

„Labai norėtųsi, kad palaikymas šiam projektui būtų ne tik iš vienos Seimo salės pusės. Palaikymo reikia platesnio, nes toks įstatymas galėtų paliesti šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių“, – sakė ji, pažymėdama, kad, ko gero, nutekintas Partnerystės įstatymo projekto turinys nebeturėtų esmingai keistis.

Aš prognozuočiau, jei nieko nenumatyto neįvyks, kad iki gegužės pabaigos mes turėsime jį Seimo darbotvarkėje.

„Manyčiau, kad esminių pakeitimų jam nebus“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip šią savaitę Eltai teigė vienas iš projekto iniciatorių Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius, Partnerystės įstatymo projektą per artimiausias dvi savaites ketinama pristatyti opozicinėms frakcijoms. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad paruoštas lyčiai neutralus Partnerystės įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, nes jame nėra reglamentuojamas visuomenei vis dar daug klausimų keliantis įsivaikinimo klausimas. Politiko vertinimu, naujausiame įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas yra orus tiek tos pačios lyties, tiek ir skirtingų lyčių poroms.

„Tai yra lyčiai neutrali partnerystė, skirta tiek tos pačios lyties poroms, tiek skirtingų lyčių poroms. Ypatybė galbūt to viso siūlomo teisinio reguliavimo, kad partneriai įgytų civilinį statusą, kad jiems teisinėje sistemoje galiojančios teisės ir pareigos, numatytos partneriams arba sugyventiniams, būtų taikomos“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Vieno iš projekto iniciatorių teigimu, Partnerystės įstatyme taip pat yra numatoma, kad partneriai turėtų galimybę pasirinkti partnerio pavardę, dvigubą pavardę arba pasilikti skirtingas pavardes. Jo teigimu, taip pat būtų sudarytos galimybės partnerystę nutraukti bendru susitarimu, kurį patvirtintų notaras.

„Jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kuriems nereiktų nustatyti išlaikymo ir gyvenimo su tėvais režimo, tada partnerystę galima nutraukti susitarimu, kurį tiesiog patvirtintų notaras. Notaras tuomet informuotų Registrų centrą ir partnerystė būtų nutraukta bendru sutarimu. Jeigu tokio sutarimo nėra, tada partneris, kuris nori vienašališkai nutraukti partnerystę, turėtų kreiptis į teismą“, – sakė politikas.

T. V. Raskevičius pripažįsta, kad derinant įstatymo projektą koalicijoje buvo priimta kompromisinių sprendimų, tačiau akcentuoja, kad fundamentalių nesutarimų tarp koalicijos partnerių nebuvo.