„Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą ir jos pasekmės Ukrainai, Europai ir visai tarptautinei sistemai yra tokios plačios, kad saugumo klausimas plačiąja prasme jau ištisus mėnesius reikalauja mūsų nuolatinio dėmesio, ir mažai tikėtina, jog tai greitu metu pasikeis, – penktadienį atidarydama renginį Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Tiesą sakant, saugumo klausimai kėlė mums, lietuviams, nerimą gerokai iki pernai vasario 24-osios.“

„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną 2021-ųjų vasarą buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione, sukurti politinį nestabilumą, įkalti pleištą tarp Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo ji.

Atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva laiko tai Minsko hibridine ataka ir teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Seimo pirmininkės vertinimu, taip siekta nukreipti dėmesį nuo Rusijos pasirengimo pulti Ukrainą.

Jos teigimu, istorinės patirtys padėjo Lietuvai išlikti budria dėl rytinio kaimyno, o Vakarų partneriams mažiausiai dešimtmetį signalizuoti apie kylančias grėsmes.

„Galimybė pasakyti: „argi mes nesakėme“, yra viliojanti, tačiau verčiau pateiksiu tai šachmatų terminais: matome ėjimus lentoje tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokie norėtume, kad būtų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Vakarų pasaulis dar iki galo nesuvokė, kokią dovaną visiems suteikė Ukraina, atsilaikiusi prieš agresorių ir suteikusi laiko suvokti, „kur esame ir su kuo turime reikalų“.

Lietuvos Seimo vadovė vylėsi, kad karas padėjo Vakarams „pabusti iš savo geopolitinio letargo miego“ bei įspėjo, kad Rusija yra pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, politikė savo ruožtu klausė, ar tam pasirengę Vakarų partneriai.

Penktadienį Seimo rūmuose vykstančiame aštuntajame Vilniaus saugumo forume daugiausia dėmesio skiriama kolektyvinei gynybai – ketinama aptarti iššūkius ir būdus, kaip ją stiprinti.

Konferencijoje, be kitų, dalyvauja NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja operacijoms Burcu San (Burdžu San), buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hogdesas (Benas Hodžesas), buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kiti.

Forumą organizuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su Gynybos paramos fondu.

Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

„Visų pirma, aš sakyčiau, kad pats principas yra šiek tiek ydingas, nes siunčiamas toks signalas savotiškas ir precedentas kuriamas, kad bet kuris sėkmingai veikiantis verslas gali būti gana netikėtai apmokestinamas Lietuvoje. Tai čia mums, liberalams, matyt, tas principas (...) mes jį vertiname skeptiškai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kitas dalykas, yra klausimas, ar iš akių nėra pametama pati problemos esmė, jog bankai savo pelnu nenoriai dalijasi su žmonėmis, kurie laiko indėlius bankuose. Tai štai šitas aspektas iš tos diskusijos šiek tiek pasimetė ir mums irgi norėtųsi, kad jis grįžtų labiau“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, apie siūlomą bankų solidarumo mokestį koalicijos partneriai sužinojo tik jo pristatymo išvakarėse. 

„Pateikimo forma šitas mokestis (...) jis nebuvo idėjos gimimo momentu ar kažkada vėliau rengiant jį pateiktas koalicijos partneriams, buvome informuoti išvakarėse viešo pristatymo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bendrų pozicijų suformulavimui, žinoma, tokia strategija nepadeda“, – pridūrė ji.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.  

„Kol dar VRK priima sprendimus dėl, tarkime, poreikio galbūt rengti naujus, pakartotinius rinkimus, tai nėra laikas dabar kviesti VRK atstovus. Manau, pirmiausia turėtų būti pabaigti visi darbai su šiais rinkimais, vėliu padarytos klaidos, jei tokių buvo, bus analizuojamos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ į merus Visagine kelta Dalia Štraupaitė antradienį pranešė, kad siekia, jog būtų pakartotas antrasis rinkimų turas dėl miesto savivaldybės vadovo posto.

VRK likus mažiau nei pusei paros iki rinkimų antrajame ture pradžios leido kandidatei tęsti kovą po to, kai Apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo remiantis „Laisvės ir teisingumo“ kandidatei į Visagino meres D. Štraupaitei buvo uždrausta būti renkamai.

Tai, kas vyko Anykščiuose ir Visagine, tai buvo suvelta ta rinkimų eiga ir paini rinkėjams. Mes Seime tikrai svarstysime, ar reikalingi pokyčiai rinkimų kodekse.

 

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Anykščiuose. VRK gavusi panašų Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą iš antrojo Anykščių rajono mero rinkimų turo buvo pašalinusi „valstiečių“ kandidatą Kęstutį Tubį. Pastarasis šalinimą iš rinkimų taip pat apskundė, po jo kandidatas buvo grąžintas į rinkimus prasidėjus išankstiniam balsavimui. Nepaisant painios situacijos, K. Tubiui pavyko laimėti mero rinkimus Anykščiuose.

„Natūralu, kad kalbant apie tas dvi savivaldybes, kur rinkimų eiga buvo labai komplikuota, turiu galvoje Visaginą ir Anykščius, gali būti visko dar“, – teigė Seimo pirmininkė.

Anot jos, rinkimų eiga Visagine ir Anykščiuose „buvo suvelta“, o paanalizavus situaciją giliau bus aiškinamasi, ar reikalingi pokyčiai rinkimų kodekse.

„Tai, kas vyko Anykščiuose ir Visagine, tai buvo suvelta ta rinkimų eiga ir paini rinkėjams. Klausimas ir VRK, ir tikrai, matyt, ne viena pamoka turėtų būti išmokta iš tų rinkimų eigos. Mes Seime tikrai svarstysime, ar reikalingi pokyčiai rinkimų kodekse, ar reikėtų, tarkime, koreguot esamus įstatymus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

VRK duomenimis, per pakartotinį balsavimą Anykščių meru tapęs K. Tubis surinko 52 proc. balsų, jo varžovas socialdemokratas Dainius Žiogelis – 46 proc. balsų.

Tokia pat balsų persvara Visagine mero rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Erlandas Galaguz, o D. Štraupaitė pelnė 46 proc. balsų.

„Kadangi aname posėdyje (sausio mėnesį – BNS) mes tik išreiškėme nepasitikėjimą, kaip pirmininkavęs tam posėdžiui kreipiausi į Seimo pirmininkę, kad ji keltų klausimą dėl A. Stončaičio atstatydinimo, bet Teisės departamentas išaiškino, jog pagal statutą reikėjo balsuoti ir dėl kreipimosi į Seimo pirmininkę“, – BNS sakė Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis.

Anot jo, toks kreipimasis reikalingas, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įtrauktų į plenarinių posėdžių darbotvarkę klausimą dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu ir būtų surengtas slaptas balsavimas.

Sausio viduryje Seimo Antikorupcijos komisija, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Antikorupcijos komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turi priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

„Liberalų sąjūdis turės 9 merus! Antras turas užtvirtino gerus rezultatus, prie rinkimų starto linijos stojome turėdami 7 merus (6 išrinkti 2019 m., Pagėgiai prisijungė vėliau), šiandien jau aišku, kad turime 9“, – sekmadienį feisbuke paskelbė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio atstovai laimėjo merų rinkimus Tauragėje, Joniškyje, Rietave, Plungėje, Trakuose, Pagėgiuose, Elektrėnuose, Zarasuose ir Kaišiadoryse.

Tauragei vadovaus ligšiolinis meras Dovydas Kaminskas, Joniškyje – antrai kadencijai išrinktas Vitalijus Gailius, tuo tarpu Rietavo meras Antanas Černeckis perrinktas jau septintai kadencijai. Plungei toliau vadovaus Andrius Klišonis, meru renkamas nuo 2014 metų.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, Liberalų sąjūdžiui sėkmingai antrasis turas baigėsi Trakuose, kur išrinktas Andrius Šatevičius, Kaišiadorių rajone – Šarūnas Čėsna, Pagėgiuose – Vaidas Bendaravičius. Preliminariais duomenimis, Elektrėnuose laimėjo Gediminas Ratkevičius, Zarasuose – Nijolė Guobienė.

Prieš dvi savaites vykusiame balsavime Liberalų sąjūdžio kandidatai iškovojo 139 vietas savivaldybių tarybose.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Tiek, kiek girdėjau, yra gerų idėjų, yra pagirtinų iniciatyvų, bet visumos aš dar asmeniškai negirdžiu, nematau, tai reikėtų visgi dar šiek tiek analizuoti. Šiuo momentu aš nesu pasiruošusi kompetentingai atsakyti į visus klausimus apie planuojamą mokesčių reformą, manau, kad pirmiausiai turėtų finansų ministrė tai padaryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen, ketvirtadienį dalyvavusi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste, kuri pristatė planuojamą mokesčių pertvarką. 

Anot Seimo pirmininkės, tarp jos išgirstų siūlymų yra ir ne vienerius metus keliami klausimai dėl vienodo mokesčių taikymo. 

„Yra apie tuos vadinamuosius gyvulių ūkius, jų išlyginimas ir tam tikrų klausimų, kurie ne vieną dešimtmetį keliami, suvienodinimas. Yra ši dalis, yra kalba ir apie tuos klausimus, kurie svarbūs tam, kad nebūtų sankcijos taikomos europinės Lietuvai. Tai suprantama, kad juos reikės spręsti, bet vėlgi, reikia sulaukti visos reformos, šiek klausimai visų pirma turėtų būti adresuojami finansų ministrei“, – sakė Seimo pirmininkė.

Atskirų siūlymų ji plačiau komentuoti teigė nenorinti, kol nebus aiškus visas siūlomos pertvarkos paketas.

„Aš nenorėčiau vertinti atskirų gabaliukų, kaip tik šiuo metu Gintarė Skaistė yra liberalų sąjūdžio frakcijoje ir  su frakcija aptarinėja planuojamą visą mokesčių reformą, tai aš manyčiau, kad būtų korektiška sulaukti, kol vieša pasidarys visas pasiūlymų paketas ir tada aptarinėti jį visą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako kol kas negalintis komentuoti siūlomos mokesčių reformos, nes į ją įsigilinti buvo skirta per mažai laiko. Vis dėl to, jo teigimu, frakcija iš esmės pasirengusi palaikyti reformą atlikus tam tikrus pataisymus.

„Su kolegomis įsigilinus į tuos neatsakytus klausimus, tikiuosi, kad gausime atsakymus arba pataisymus, bus registruoti projektai. Mes pasirengę būtume palaikyti, laikome tai būtina šios kadencijos reforma ir todėl žiūrime labai geranoriškai į tuos dalykus“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Gentvilas.

Anot jo, reforma yra reikalinga ir atitinka tarptautinių institucijų rekomendacijas.

„Žiūriu į pačią mokesčių reformą kaip reikalingą, atitinkančią EBPO rekomendacijas, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, tai toks bendras pastebėjimas“, – sakė E. Gentvilas.

Jis nevertino siūlomų lengvatų peržiūrėjimo, bet, anot jo, „įsikabinta per mažai“.

„Dėl lengvatų peržiūrų nedrįstu dar. Tiek daug informacijos, kad nedrįstu apibendrintai pasakyti, bet man atrodo, kad nelabai į tas lengvatas įsikabinta, per mažai. Jeigu lengvatos laikomos gyvulių ūkio apraiška, tai čia, atrodo, lieka to“, – sakė E. Genvilas.

Opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sakė apie mokesčių reformos pasiūlymus kol kas nieko nežinantis.

„Niekas nesidėlioja, aš galiu remtis tik žiniasklaida, nes niekas nieko nepasakė (...) Kaip ponų valia bus ir tiems kitiems kažką pristatyti, tai mes tikimės, kad gausim irgi žinias konkrečias, nes dabar yra tik iš konteksto ištraukti pamąstymai, bet ir iš tų pamąstymų tai pritariu – „Frankenšteinas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, frakcija kvietė G. Skaistę ir premjerę Ingridą Šimonytę atsakyti į klausimus, susijusius su reforma, bet jos neatėjo.

„Kvietėmės ir ministrę, ir premjerę, bet ne lygis yra ateiti, tai nėra lygis į opozicines frakcijas ateiti nei premjerei, nei ministrei, nes jos kalba iš Seimo tribūnos tiktai“, – sakė S. Skvernelis.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė, kad Vyriausybės siūloma mokesčių reforma nesukurs teisingesnės sistemos.

„Netikiu, kad pavasarį pateikti kokie nors mokestiniai pasiūlymai prisidėtų prie teisingesnio mūsų mokesčių sistemos pertvarkymo“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Budbergytė.

Ji ragino reformą visuomenei pristatyti kuo greičiau.

„Labai norėtųsi paprašyti Vyriausybės – negaišuokit, pateikite kuo greičiau, ne tik valdančiosios koalicijos frakcijoms pasiūlymus, bet pateikite, iš tiesų, ir visuomenei, kad mes galėtume visi matyti, kad galėtume visi žinoti, kas gali mūsų laukti “, – teigė R. Budbergytė.

„Akivaizdu, kad po šių rinkimų reikės analizuoti tiek poreikį dar koreguoti Rinkimų kodeksą, tiek VRK darbą, matyt, čia uždavinys ir VRK pirmininkei, ir visai komisijai, analizuoti, ar viskas buvo padaryta gerai, nes svarbiausias dalykas, kad niekam nekiltų klausimų dėl rinkimų eigos“, – antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

VRK sulaukė kritikos iš politikų ir kandidatų, kai jau po pirmojo turo iš rinkimų buvo išbraukti į antrąjį turą patekę kandidatai į merus – „laisvės ir teisingumo“ kandidatė Dalia Štraupaitė Visagine ir „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis Anykščiuose.

VRK juos išbraukė iš rinkimų pagal teismų nutartis, kurios apribojo dėl prekybos poveikiu nuteistų kandidatų galimybes eiti viešąsias pareigas.

D. Štraupaitės atveju Lietuvos apeliacinis teismas nutartį panaikinimo ir ji grąžinta į antrąjį turą išankstinio balsavimo išvakarėse. Anykščiuose rinkimų antrasis turas prasidėjo be K. Tubio – teismas jo skundo dėl pašalinimo ėmėsi antradienį.

Didžiausia problema su šiais kandidatais yra tai, kad už korupciją teisti asmenys dalyvauja rinkimuose tuo metu, kai teisminiai procesai dėl jų dar vyksta.

„Aš šitame etape tikrai apie tai (VRK vadovės asmeninę atsakomybę) nekalbėčiau, aš kalbėčiau, kad pasibaigus rinkimų antrajam turui reikėtų analizuoti, kas įvyko ir kiek tai yra įstatymų spragų, o kiek tai įstatymų taikymo klausimas, tai tikrai, tas darbas bus daromas“, – situaciją komentavo Seimo pirmininkė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad tai yra „diskreditavimas rinkimų Visagine ir Anykščiuose“.

„Naujasis rinkimų kodeksas ir šitie rinkimai neprisidėjo prie pasitikėjimo rinkimais, kalbant apie mūsų visuomenę, o sukėlė abejonių apie rinkimų objektyvumą ir galimybę dalyvauti laisvuose nepriklausomuose rinkimuose. Tos pamokos turėtų būti daromos, ir VRK turėtų įsivertinti, pažiūrėsime, kuo pasibaigs“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jis pažymėjo, kad rinkimus organizuoja ir už juos atsako VRK, bet taip pat teigė nemanantis, kad reikėtų kelti VRK vadovės atsakomybės klausimą, nes VRK yra kolegiali institucija ir sprendimus priima balsuodama.

Rinkimų kodeksą rengusios darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas sako, kad problemos kyla dėl rinkimuose dalyvaujančių teistų kandidatų, o ne dėl VRK klaidų.

„Mano galva, VRK nariai čia kokių nors didelių pažeidimų ar procedūrinių problemų nepadarė. Didžiausia problema su šiais kandidatais yra tai, kad už korupciją teisti asmenys dalyvauja rinkimuose tuo metu, kai teisminiai procesai dėl jų dar vyksta. Čia klausimas partijoms, kurias juos kelia, ir patiems kandidatams“, – antradienį žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.

Jis taip pat teigė, kad teismų sprendimai dėl abiejų kandidatų buvo neaiškus, tad ir buvo kreiptais dėl nutarčių išaiškinimo, todėl „pirmiausia reikėtų kalbėti apie teismų sprendimų kokybę“.

„Matome du sprendimus, kurių baigiamosios nuostatos yra labai suveltos. Man atrodo, kad čia pirmiausia reikėtų kalbėti apie teismų sprendimų kokybę ir jų išaiškinimą, kad nereikėtų sukti tų procedūrų ir įsivelti į tolesnius teisiniu ginčus“, – kalbėjo konservatorius.

Jis taip pat svarstė, ar šiose dviejose savivaldybėse nereikia rengti naujų rinkimų, „nes nustatyti galutinį rezultatą darosi be galo sudėtinga“.

„Žmonės yra sumišę, kandidatūros pakankamai neaiškios, dar sunku pasakyti, kokie kandidatai dalyvauja rinkimuose. Bet ir D. Štraupaitės atveju, neabejoju, kad politiniai konkurentai teiks teisminį ieškinį, ir gali būti sprendimas kitoks. Galiausiai ta situacija, kai kandidatai negali pasinaudoti debatų teise, negali normaliai agitacijos vykdyti – tai irgi kenkia rinkimams. Dėl to, man atrodo, protingiausia būtų ieškoti kelio, kaip būtų galima surengti naujus rinkimus, nes sumaišties yra gana daug“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

„Bet noriu pabrėžti, kad ta sumaištis yra ne dėl VRK kaltės, o dėl teismų išaiškinimų, kurie atkeliavo šituo laikotarpiu“, – pridūrė konservatorius.

Antradienį prasidėjo balsavimas iš anksto merų rinkimų antrajame ture 34-iose savivaldybėse, kuriose merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Juose rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė D. Štraupaitė, kuri į rinkimus grąžinta išankstinio balsavimo išvakarėse.

K. Tubio skundą dėl pašalinimo iš rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja antradienį.

Parlamento vadovė  antradienį žurnalistams sakė šį kandidatą pasirinkusi dėl jo patirties, taip pat pažymėjo, kad kontrolieriumi skirti žmogų, nedirbusį žvalgybos struktūrose, būtų sudėtinga vien dėl įstatyme kandidatams nustatytų reikalavimų. N. Statkų ji taip pat apibūdino kaip tvirtą ir principingą.

„Pagal tai, kaip suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų sudėtinga rasti žmogų, kuris nebūtų turėjęs tokios (darbo VSD) patirties, kitas dalykas, kad kuriant tokią instituciją patirtis tokiose struktūrose, matyt, kad yra pliusas. O ateityje žiūrėsime, kai bus sukurta institucija, kaip ims funkcionuoti“, – į klausimą, ar kandidatas gebės išlikti nešališku vertindamas savo buvusią darbovietę, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat patvirtino artimiausiu metu teiksianti ir antrą kandidatą į žvalgybos kontrolierius.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė Seimo pirmininkės pasirinktą kandidatą vertinantis teigiamai, sakydamas, kad tai yra „variantas visiškai neblogas“.

Pagal tai, kaip suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų sudėtinga rasti žmogų, kuris nebūtų turėjęs tokios (darbo VSD) patirties.

„Tikrai profesionalus žmogus, dirbant komitete pasirodęs iš gerosios pusės, nebuvo kažkokių politinių angažavimųsi, išmanantis, daug prisidėjęs prie paties įstatymo rengimo, todėl manau, kad variantas visiškai neblogas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį antradienį sakė S. Skvernelis.

N. Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius antradienį teikianti parlamento vadovė sako, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

„Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą neabejotinai daugiausia dėmesio ir šioje sesijoje bus skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai. Dėl suprantamų priežasčių dalį planuojamų teisinio reguliavimo pakeitimų reikės priimti skubiai ir aš tikiu, kad Seimas tam yra pasirengęs“, – penktadienį Seimui pradedant pavasario sesiją sakė parlamento vadovė.

Tarp neatidėliotinų darbų ji minėjo Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų taikomis griežtesnės baudos už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus.

Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą neabejotinai daugiausia dėmesio ir šioje sesijoje bus skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai.

„Labai svarbu, kad agresorės verslas neturėtų nė menkiausios galimybės apeiti nustatytų sankcijų“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Ji taip pat teigė, kad su nacionaliniu saugumu tiesiogiai siejasi ir žmogaus teisių klausimai.

„Teisinis partnerystės arba civilinės sąjungos sureguliavimas, priimtas Tautinių mažumų įstatymas ar lengvųjų narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimas ir toliau išliks mūsų akiratyje, ieškosime būdų šiems klausimams spręsti, kad ir kokių aštrių diskusijų tam reikėtų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas penktadienį pradėjo pavasario sesiją, kuri tęsis iki birželio 30 dienos.

Pavasario sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 460 teisės aktų projektų be lydimųjų.

Vyriausybė į sesijos darbų programą siūlo įrašyti 92, prezidentas Gitanas Nausėda – 23, Seimo nariai – 254 teisės aktų projektus.