Palieka savigydai
Vilma Butkevičienė kančių kelius, bandant mamai gauti reabilitaciją po sunkios COVID-19 ligos, vadina tiesiog absurdiškais. Mama dirbo sveikatos apsaugos įstaigoje, kur ir užsikrėtė koronavirusu. Į ligoninę pernai gruodžio 7-ąją pateko jau labai sunkios būklės, kuriai vis blogėjant, perkelta į reanimaciją. Čia teko praleisti beveik tris savaites, devynias paras buvo intubuota ir prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, dirbtinės komos būklės.
"Vilčių, kad išgyvens, buvo labai mažai. Ačiū Dievui ir gydytojams, mama atsigavo", – dėkoja V.Butkevičienė. Iš karto po Naujųjų metų pacientę perkelė į terapijos skyrių. Tačiau, pasakoja V.Butkevičienė, po dviejų parų nevaikštanti, dūstanti, išsekusi jos mama buvo išrašyta į namus, nes "dukra – slaugytoja, o namų sienos gydo''.
"Po ligoninės praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau mamą "gydo" tik pratęsdami nedarbingumo lapelį. Vis girdime, kad po COVID-19 visiems taip", – neslepia beviltiškumo ligonės dukra.
Jeigu po tokių būklių nepriklauso sanatorinė reabilitacija, tai kam tada priklauso? Tiems, kurie iškeliavo amžiams?
Pasak jos, gydytojai pripažįsta nelabai žinantys, kaip padėti kenčiantiems nuo COVID-19 liekamųjų reiškinių. Sanatorijoje žmogus gal greičiau atsigautų, jos reklamuojasi turinčios naują aparatūrą po COVID-19 pažeistiems plaučiams atstatyti. Tačiau, norint gauti siuntimą į nemokamą reabilitaciją, reikia įnirtingai kovoti.
Tik praėjus beveik metams nuo pirmo Lietuvoje diagnozuoto COVID-19 atvejo, vasario 25 d., sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį pacientai, kuriems COVID-19 liga komplikavosi plaučių uždegimu su liekamaisiais požymiais, gali gauti 20 dienų stacionarinę reabilitaciją, apmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tačiau, pasakoja V.Butkevičienė, ilgai tampantis po gydytojų kabinetus ir pradėjus jau ne gražiai prašyti, o reikalauti mamai skirti sanatorinį gydymą, buvo pareikšta, kad ji pavėlavo, mat reabilitacija sanatorijoje priklauso ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo išrašymo iš ligoninės.
"Laikas bėga, būklė negerėja, bet nuo ko jai gerėti? Išslaugėme tiek, kad pati vaikšto, bet uždūsta, silpna, sunku. Apie galimybę grįžti į darbą nėra nė kalbos", – nerimauja V.Butkevičienė.
Pagaliau nuėjus kryžiaus kelius ir kreipusis į Teritorinę ligonių kasą (TLK) pavyko gauti ambulatorinę reabilitaciją. Bet, piktinasi pacientės duktė, kaip sunkiai vaikštančiam žmogui važinėti kasdien į procedūras iš kaimo į miestą? Pasiūlyta susimokėti 30 eurų per parą už lovą ir maitinimą. "Pinigai nėra svarbiausias dalykas, sveikata – didžiausias turtas. Tačiau ar po tokių sunkių išgyvenimų žmogus, išdirbęs 40 metų ir visą gyvenimą mokėjęs mokesčius, dar turi mokėti tokius pinigus? Jeigu po tokių būklių nepriklauso sanatorinė reabilitacija, tai kam tada priklauso? Tiems, kurie iškeliavo amžiams?" – piktinasi V.Butkevičienė.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kenčia per 45 tūkst.
Apie panašius išbandymus pasakojasi daug feisbuko grupės "Sergu / sirgau korona" narių. Štai viena jų gulėjusi ligoninėje su abiejų pusių plaučių uždegimu, bet šeimos gydytoja nedavė siuntimo į reabilitaciją pasakiusi: nedūstate – tai nepriklauso. Tiesa, skonio ir kvapo ji lig šiol nejaučia. Kita nuo COVID-19 pasveikusi dar gruodžio pradžioje, bet lig šiol silpna, pykina. Deja, jokios reabilitacijos gydytojai neskiria. Dar kita gydėsi ligoninėje iki sausio 15 d., prieš savaitę su trupučiu pasidarė plaučių rentgeno nuotrauką, diagnozė persirgus koronavirusu – plaučių fibrozė. "Gydytoja patarė po metų pakartotinai rentgenu persišviesti plaučius. Jokios kalbos apie siuntimą pas pulmonologą ar į reabilitaciją. Jei nebūtų problemų dėl kvėpavimo, nesikreipčiau, trečiąkart rentgenu per tris mėnesius nesišviesčiau", – bejėgiškumo neslepia moteris.
Tokias kančias po koronaviruso ligos Lietuvoje patyrė ar tebepatiria beveik 45 tūkst. žmonių, mat, kaip rodo įvairūs tyrimai, liekamieji reiškiniai kelis mėnesius, pusmetį ar net ilgiau kankina kas penktą persirgusį šia liga, o Lietuvoje po COVID-19 išgyveno jau arti 210 tūkst.
200 simptomų
Feisbuko grupės "Sergu / sirgau korona" nariai pasakoja jaučiantys nerimą, baimę, stipriai daužosi širdis, tirpsta galūnės. Kitiems dingo atmintis. Tretiems du mėnesius laikosi aukšta temperatūra, jau po COVID-19 susirgo plaučių uždegimu, paskui – kepenų. Nemažai neužuodžia net stiprių kvapų, nejaučia skonio ar burnoje toks jausmas, lyg voliotųsi druskos kruopa.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius aiškina, kad pokovidiniam sindromui (nuo pernai gruodžio pabaigos Pasaulio sveikatos organizacija tokiai būklei po COVID-19 skyrė du naujus ligų kodus) būdinga tikrai labai marga simptomų puokštė: mokslininkai yra užfiksavę net iki 200 skirtingų negalavimų, o vienas pacientas gali jų patirti net penkiolika ar dar daugiau.
Dažniausias – prasta savijauta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad net 87 proc. žmonių, sergančių pokovidiniu sindromu, jaučia didžiulį sekinantį nuovargį. Apie 70 proc. pacientų, praėjus po ligos ir trims mėnesiams, fizinio krūvio metu, o kartais ir be jo kankina dusulys. Trečias dažniausias simptomas – galvos skausmas.
Bet, vardija R.Kubilius, pacientai skundžiasi ir širdies permušimais, varginančiu kosuliu, migruojančiais sąnarių ir raumenų skausmais, gali išlikti ilgalaikis nedidelis karščiavimas, skonio, uoslės, klausos, pažintinių funkcijų, trumpalaikės atminties susilpnėjimas. Susirgus COVID-19 tarsi aktyvuojasi ankstesnės lėtinės ligos.
Deja, kaip informavo prof. Raimondas Kubilius, Kauno klinikose praėjusią savaitę reabilitologai turėjo vos vieną pacientą, atvykusį į ambulatorinę reabilitaciją. (Kauno klinikų nuotr.)
Pokovidiniai simptomai kankina ne tik sirgusius sunkia COVID-19 forma, bet ir 30–59 metų darbingo amžiaus žmones, kurie šia liga sirgo lengvai ar vidutiniškai sunkiai, gydėsi namuose.
Pagalba juda lėtai
Tokiems pacientams reikalinga reabilitacija, tačiau persirgusieji COVID-19 dažnai informaciją apie galimą pagalbą greičiau gauna vieni iš kitų nei iš medikų, o sužinoję apie tokias galimybes, turi už jas pakovoti. Jei gauna pagalbą, tai tik už pinigus. "Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informacija dalytis neskuba, o sanatorijos pacientų nesulaukia", – "Sergu / sirgau korona" feisbuko grupėje jau iš sanatorijos rašo moteris.
Iki vasario 25 d. sveikatos apsaugos ministro pasirašyto įsakymo dėl galimybės žmonėms, sergantiems pokovidiniu sindromu, gauti 20 dienų stacionarinę ir 14 dienų ambulatorinę reabilitaciją tokie pacientai galėjo tikėtis lygiai kaip ir kiti, persirgę sunkia plaučių uždegimo forma. Tačiau, pabrėžia prof. R.Kubilius, kovidinis plaučių uždegimas daug sunkesnis už paprastą, nes pažeidžia ne tik plaučių audinį, bet ir kitas sistemas. Be to, iki COVID-19 PSDF lėšų, tenkančių reabilitacijai po plaučių audinio ligų, tekdavo labai minimaliai, o dabar tokių pacientų tūkstančiai.
Tad pagalba buvo prieinama beveik tik komerciniais pagrindais. Birštono "Versmės" sanatorija pirmoji nuo sausio 11 d. pristatė komercinę reabilitacijos programą, padedančią atgauti jėgas po COVID-19. Vienos dienos kaina – 48 eurai, bet jėgoms atgauti reikėtų bent jau dešimties dienų.
"Kai pamatėme, kokia situacija, sudarėme gydymo planą. Be specialisto pagalbos tokiems žmonėms sunku grįžti į normalų gyvenimą, atkurti sutrikusias funkcijas", – sako sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai Antanas Danys.
Jis džiaugiasi, kad SAM išgirdo Reabilitologų bei Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijų kreipimąsi dėl reabilitacijos tokiems pacientams. A.Danys pasakoja, kad ministro įsakymą dėl pokovidinių pacientų reabilitacijos jie atšvietė ir išsiuntinėjo net 700 Lietuvos gydymo įstaigų visoje Lietuvoje, kad visi atkreiptų dėmesį į tokią galimybę.
"Stacionarinėje reabilitacijoje būdavo vienas du, kiek daugiau – ambulatorinėje, dažniausiai – kvėpavimo ir nervų ligų profilio. Dabar pacientų daugėja, bet vis dar nedaug. Praėjusios savaitės pabaigoje jų buvo septyniolika, nors turime galimybių priimti neribotą skaičių", – skaičiuoja A.Danys.
Vis dėlto šiokių tokių prošvaisčių matyti: keli "Sergu / sirgau korona" feisbuko grupės nariai pasidalijo, kad po sunkios COVID-19 formos gydymo ligoninėje gavo siuntimą tiesiai vykti 20 dienų į sanatoriją.
Tačiau jei kas iš jų grįžo namo, procesas užsitęsia. Kaip skelbė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, dėl juntamų COVID-19 ligos padarinių pacientai pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į žmogaus sveikatos būklę, jis prireikus skiria papildomų tyrimų, o jei nustato, kad gali būti reikalinga ir reabilitacija, išrašo siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Šis, įvertinęs koronavirusu persirgusio paciento būklę, gali skirti sanatorinį gydymą Tačiau šis kelias iki pagalbos suteikimo užtrunka: pas šeimos gydytoją užsiregistruoti vidutiniškai reikia savaitės, dar mažiausiai kelios dienos praeina, jei paskiriami papildomi tyrimai ir sulaukiama jų atsakymų, paskui reikia patekti pas reabilitologą; jei jis pritaria reabilitacijos poreikiui, paraiška dėl jos registruojama ligonių kasose, kol galų gale žmogus jau gali vykti į sanatoriją.
Be specialisto pagalbos tokiems žmonėms sunku grįžti į normalų gyvenimą, atkurti sutrikusias funkcijas.
Sanatorijose – saujelė
Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, procesas dar tik įsibėgėja: nuo sveikatos apsaugos ministro vasario 25 d. įsakymo dėl reabilitacijos po COVID-19 ligos liekamųjų reiškinių įsigaliojimo iki praėjusios savaitės vidurio pagal tokios būklės įrašą suteiktos 106 ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos ir 312 stacionarinės. Tačiau, pažymi VLK, atskiros statistikos šiuo klausimu ligonių kasos nerenka, ji išskaidyta, nes asmenys medicininę reabilitaciją COVID-19 ligos liekamiesiems reiškiniams sušvelninti gali gauti turėdami labai įvairias diagnozes, nebūtinai tai bus ligos po COVID-19 kodas.
Skaičiuojant ne paslaugas, o pacientus (nes, pavyzdžiui, į dešimties dienų komercinės reabilitacijos programą sanatorijoje įeina per 70 procedūrų) akivaizdu, kad tokių kol kas labai nedaug.
Deja, be pagalbos ir toliau lieka tie, kurie išėjo iš ligoninės ir nesikreipė per tris mėnesius po to. "O tiems, kas sirgo iki Naujųjų, reabilitacijos nereikia? Tiek laiko patys kapstėtės, tad kapstykitės ir toliau patys?" – piktinasi "Sergu / sirgau korona" feisbuko grupės nariai.
Pasak A.Danio, Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija dėjo daug pastangų, kad reabilitacijos galimybę pacientai turėtų ne tris, o šešis mėnesius, kreipėsi ir į SAM, ir į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta. Bet, tikisi A.Danys, gal, esant reikalui, bus ieškoma galimybių tokius pacientus siųsti į reabilitaciją pagal kvėpavimo takų ar nervų ligų reabilitacijai skirtas programas.
Nuo šių metų padidėjo galimybė tokiems pacientams gauti nemokamą ambulatorinę pagalbą. Iki šių metų sausio jiems tegalėjo būti skirta vienos rūšies priemonė – masažas, kineziterapija, ergoterapija ar fizioterapija, be to, iš PSDF apmokama suma leido skirti tik, pavyzdžiui, tris masažus, o už kitus pacientui reikėjo susimokėti pačiam. Nuo šių metų jie jau galėjo gauti iki 25 ambulatorinių medicininės reabilitacijos priemonių kompleksą.
Deja, kaip informavo prof. R.Kubilius, Kauno klinikose praėjusią savaitę reabilitologai turėjo vos vieną pacientą, atvykusį į ambulatorinę reabilitaciją, ir keletą pacientų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.
"Poliklinikoje šiuo metu priimame vidutiniškai iki penkių pacientų per savaitę. Lyginant su atvykstančiais dėl kitokių patologijų, tai labai mažas srautas. Jeigu būtų galimybė į reabilitaciją siųsti namuose besigydžiusius pacientus, šia galimybe, tikėtina, pasinaudotų daugiau jų", – pabrėžia R.Kubilius.
Vasario 25 d. sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį pokovidiniu sindromu sergantys asmenys gali gauti nemokamą ambulatorinę ar stacionarinę reabilitaciją. (I. Gelūno / Fotobanko nuotr.)
Unikalios priemonės
O padėti reabilitologai tikrai gali. R.Kubilius pasakoja, kad visa komanda – kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, fizinės reabilitacijos slaugytojas sudaro priemonių planą, atsižvelgdamas į paciento simptomus. Jei vyraujantis simptomas – dusulys, stiprinamas fizinis pajėgumas, mokoma elgsenos, kaip sumažinti krūvį. Jei jaučiamas nuovargis, reikia psichologų pagalbos. Jei kyla klausimų dėl pažintinių funkcijų, padeda ergoterapija – skiriamos fizinės ir protinės užduotys. Kai susilpnėjusi uoslė – tokį simptomą patiria apie 30 proc. pacientų, Kauno klinikos taiko unikalų kvapų suvokimo testą. Jį sudaro šešiolika būdingų kvapų – pušų, mėtų, kadagių, anyžių, gvazdikėlių, levandų, amoniako ir kt. Kaitaliojant jų derinius, bandoma aktyvinti ir grąžinti receptorių funkcijas. Tyrimai rodo, kad, atsigavus uoslei, sugrįžta ir pažintinės funkcijos.
Kauno klinikos turi ir išskirtinių fizikinių poveikio priemonių. Pavyzdžiui, didelės galios magnetinė terapija ypač naudinga, kai sutrikusi kvėpavimo funkcija, vargina dusulys. Kita fizikinė priemonė – aukšto intensyvumo lazeris, mažinantis alerginio komponento įtaką pažeistiems plaučiams.
R.Kubilius pabrėžia, kad reabilitacija būtina ne tik persirgusiems sunkia COVID-19 forma. Labai svarbi visuomenės grupė – darbingo amžiaus žmonės, kurie gal persirgo koronavirusu ir be plaučių uždegimo, tačiau dėl liekamųjų simptomų negali visavertiškai grįžti į įprastą gyvenimą, darbą ar studijas. "Jiems turėtų būti prieinama reabilitologo pagalba", – pabrėžia R.Kubilius.
Deja, kaip skundžiamasi "Sergu / sirgau korona" feisbuko grupėje, ne vienam "nieko niekas net neužsiminė".
