„Rieda džiaugsmo ašaros... kad turim tėtę“

„Mano tėvelis... šiandien techninės apžiūros centre sukniubo. Pabudinti širdį reikėjo dvejų medikų brigadų, tėtė atsigavo...“ – pirmadienį feisbuke rašė žinoma moteris.

I. Jurgelevičiūtė įraše dėkojo Kauno techninės apžiūros centro kolektyvui,  Egidijui Mauručiui ir Vilmantui Pietariui, greitosios pagalbos darbuotojams, Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus medikams.

„Jei ne profesionaliai suteikta pagalba, šventės būtų be tėčio. Labai, labai, iš visos širdies visiems dėkoja visa mūsų šeima, rieda džiaugsmo ašaros... kad turim tėtę“, – rašė Irma. 

I. Jurgelevičiūtės feisbuko ekrano nuotr. 

Antradienį kauno.diena.lt susisiekė su žinoma atlikėja. „Tėvelis jau vežamas į operacinę, viskas gerai. Vakar buvau pas tėtį. Jis man sakė: „Vaikeli, tu tik sužinok, kas ten buvo, kokie tų žmonių, kurie man padėjo, vardai. Kai išeisiu iš ligoninės, mes turėsime nuvažiuoti, aš noriu juos apkabinti.“ Pažadėjau, kad nuvažiuosim. Medikai sakė, kad dar trys minutės ir galėjo viskas būti kitaip... Tėtį gaivino septynias minutes. Jei tėvelis per šventes dar nebus išleistas iš ligoninės, mano šventės bus šalia jo, ligoninėje valgysime silkutę ir abu melsimės. O tuos vyrus, kurie padėjo mano tėčiui, norisi apgaubti gerumo ir padėkos skraiste“, – jausmų neslėpė I. Jurgelevičiūtė.

I. Jurgelevičiūtės asmeninio archyvo nuotr. 

„Svarbu, kad mūsų žmonės tokiose situacijose nepasimestų“

Bendrovės „Kauno techninės apžiūros centras“ direktorius Gintaras Ciegis papasakojo, kas nutiko pirmadienį jo vadovaujamoje įmonėje.

„Klientas atvažiavo į transporto priemonės techninę apžiūrą. Specialistas pakvietė klientą tam, kad galėtų parodyti nustatytą trūkumą. Pakviestas vyras sukniubo“, – pasakojimą pradėjo G. Ciegis.

Šalia buvę darbuotojai nedelsiant į tai sureagavo: žmogus buvo įneštas į uždaresnę patalpą ir buvo pradėti gaivinimo veiksmai. „Vieni darbuotojai gaivino, kitas skambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus atsiliepę medikai pradėjo teikti nurodymus, ką daryti. Medikės sakomus paliepimus vyrai, gaivinantys žmogų, girdėjo per telefono garsiakalbį, ir darė tai, kas buvo liepiama: širdies masažą pagal telefonu mediko diktuojamą tempą. Maždaug po penkių minučių atvyko greitoji pagalba. Jie perėmė gelbėjimo operaciją. Atvykę medikai pabrėžė, kad vyrai, suteikę pirmąją pagalbą, labai daug prisidėjo prie šio žmogaus gelbėjimo. Kad visi gelbėjimo veiksmai buvo savalaikiai ir tikslūs ir žmogus, kaip supratau, liko gyvas“, –  pasakojo įmonės vadovas.

Paaiškėjo, kad labiausiai prie žmogaus gyvybės gelbėjimo prisidėjo trys darbuotojai: Egidijus Maurutis ir Vilmantas Pietaris. Bendruoju pagalbos telefonu skambino ir  kolegoms bei medikams tarpininkavo Simonas Velža.

Akivaizdu, kad žmogų gelbėję vyrai buvo vieningi, pirmąją pagalbą suteikė profesionaliai. Įmonės vadovo teiravomės, kur jie to išmoko?

„Kasmet akcentuojame, jog taip gali nutikti: juk pas mus atvyksta ir vyresnio amžiaus žmonių (šis pavyzdys buvo vienas iš tų). Todėl mums svarbu, kad mūsų žmonės tokiose situacijose nepasimestų, reaguotų iš karto. Mūsų darbuotojai  kaip tik taip ir elgėsi. Džiaugiuosi, kad viskas taip šauniai pavyko. Šie trys darbuotojai patys yra vairuotojai, jie yra baigę Pirmosios pagalbos kursus. Šįkart buvo ta akimirka, kai teorines žinias pavyko pritaikyti praktiškai“, – sakė G. Ciegis

Po šio įvykio galima sakyti, jog esate pasiruošę bet kokioms situacijoms?  „Mes tikime savo komanda. Svarbiausia – nepasimetėme, darėme viską, ką galėjome nelaukdami, kol atvyks medikai“, – sakė pašnekovas. 

„Šįkart žmogų gelbėję vyrai – pagrindinis faktorius, lėmęs tai, kad jis išgyveno“

„Pradžioje buvo žmonės, kurie gelbėjo vyrą, o tik paskui prisijungė medikai“,–  sakė GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė. Ji tikino, kad kai žmogui nutinka nelaimė, labai dažnai nuo šalia esančių priklauso, kokia tikimybė atgaivinti pacientą. Su kiekviena uždelsta minute tokiose situacijose nepradėjus gaivinimo (krūtinės ląstos paspaudimų) tikimybė mažėja 8-10 proc. Juk smegenys, negaunančios deguonies, apmiršta. Jei bent 10 min. niekas neatlieka gaivinimo veiksmų, tikimybė atgaivinti žmogų be neurologinės pažaidos (kalba, atmintis, vaikščiojimas) smarkiai mažėja. Todėl krūtinės ląstos paspaudimus būtina pradėti kaip įmanoma greičiau.

„Medikai pagalbos skambučio sulaukė 11.01 val. Pirmoji brigada į nelaimės vietą atvyko 11.07 val. Antroji medikų brigada (reanimobilis) atvyko 11.12 val. Apie 70 metų vyras buvo nesąmoningas, nekvėpavo, fiksuotas širdies ir kvėpavimo sustojimas. Gaivinimas buvo pradėtas po minutės. O tai rodo, kad šalia buvę vyrai susiėmė iš karto. Labai svarbu yra tai, kad jie klausė to, ką telefonu  sako operatorė, nesiginčijo ir viską darė maksimaliai greitai. Galima daryti prielaidą, kad šįkart žmogų gelbėję vyrai – pagrindinis faktorius, lėmęs tai, kad  šis  žmogus išgyveno. Vyras į ligoninę buvo nuvežtas sąmoningas“, – pirmadienio įvykius pasakojo I. Kajokaitė.