Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 diena. Būtent šią dieną 1323 metais Lietuvos sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų, taip prisidedant prie Lietuvos sostinės klestėjimo.

Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro arti 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojanti tautinė ir religinė vilniečių grupė buvo žydai.

Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu čia paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.

Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis virš 626 tūkst. gyventojų ir laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų.

Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė, yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš atliktų apklausų parodė, kad net 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų pasakė, kad yra patenkinti gyvenimu savo mieste.

Norėdami įamžinti svarbią miesto sukaktį, bendrovė „Monetų namai“ pranešė sukūrusi proginį medalį „Vilniui – 700 metų“. Numizmatinį gaminį nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Proginio medalio averso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, rankoje laikantis savo garsiuosius laiškus.

Apačioje palei briauną matosi užrašas lotynų kalba: „Gedeminne Letwinorum et Multorum Ruthenorum Rex“ (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusėnų karalius). Viršuje palei briauną nurodyti Vilniaus įkūrimo metai.

Reverse matyti Vilniaus miesto panorama iš paukščio skrydžio – vaizduojamas dabartinis Gedimino bokštas, fone driekiasi sostinės panorama, Neries vingiai jungia senąjį ir naująjį Vilnių. Viršuje iškaldintas užrašas „Vilnius 700“.

Kaip skelbiama pranešime, kaldintas iš bronzos medalis išleistas 25 tūkst. vienetų tiražu. Tokia pat auksu padengto bronzinio medalio versija išleidžiama 5 tūkst. vienetų tiražu.