J. Prunskienė bendrovei vadovavo nuo 2020-ųjų lapkričio, kai laimėjo konkursą, jos pasitraukimo priežasčių VASA nenurodė.

Anot bendrovės pranešimo, įmonei laikinai vadovaus Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Robertas Lavinskas, o  artimiausiu metu bus skelbiamas naujo vadovo konkursas.

Savivaldybės jaučiasi situacijos įkaitėmis

Savivaldybės įmonė VASA yra atsakinga už mišrių atliekų tvarkymą Vilniaus mieste, bet jos kontrolieriai, tikrindami šių atliekų išvežimą, užfiksuoja ir pakuočių atliekų konteinerių surinkimo trūkumus. Per du šių metų mėnesius jie nustatė net 1314 perkrautų rūšiavimo konteinerių. Tai sudaro daugiau nei pusę visų pernai užfiksuotų atvejų – 2020-aisiais jų užfiksuota apie 2,5 tūkst.

Už pakuočių atliekų konteinerių tvarką yra atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos, tačiau joms tinkamai nevykdant įsipareigojimų ir kiemams virstant šiukšlynais, gyventojai skundžiasi savivaldybėms ir joms pavaldžioms įstaigoms.

„Vilniaus gyventojai dažnai nė nežino, kur kreiptis dėl neišvežtų pakuočių atliekų. Štai pernai trečdalis mūsų administruojamų skundų buvo susiję būtent su neištuštintais pakuočių atliekų konteineriais. Iš tiesų pakuočių atliekų tvarkymo mes neadministruojame, bet gyventojams vis tiek padedame, informuojame apie gautus skundus šių atliekų vežėjus“, – sako VASA direktorė Justina Prunskienė.

Pernai sostinės savivaldybei pavaldi įmonė sulaukė 1214 skundų dėl netinkamo pakuočių konteinerių tvarkymo. Vien per du šių metų mėnesius nepatenkintų gyventojų kreipimųsi dėl perpildytų pakuočių atliekų konteinerių gauta jau kone pusė tūkstančio.

Nesupranta, kas atsakingi už pakuočių išvežimą

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, kuruojantis atliekų tvarkymo klausimus, aiškina, kad dabartinė sistema paini dėl to, kad gyventojai nemato skirties tarp mišrių atliekų ir rūšiuojamų šiukšlių tvarkymo sistemų. Miestiečiai rinkliavos už mišrių atliekų vežimą pranešimus gauna iš savivaldybei priklausančios įmonės VASA, tad mano, kad už visų atliekų sutvarkymą atsakingas miestas.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tačiau labai menkai žinomas faktas, kad mokestį už pakuočių tvarkymą gyventojai sumoka pirkdami prekę. Tie pinigai atitenka gamintojų ir importuotojų organizacijoms, būtent jos atsako už pakuočių atliekų surinkimą iš konteinerių, šių paslaugų kokybę ir komunikaciją su gyventojais.

„Viešumoje mažai informacijos apie tai, už kokias lėšas tvarkomos pakuočių atliekos, ir kas tuo tvarkymu rūpinasi. Kur problema? Kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, gyventojai turi žinoti, kam priskirti atsakomybę. Kol gamintojų-importuotojų organizacijos nesulaukia tiesioginių gyventojų skundų, tol nėra motyvuotos gerinti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas“, – pažymi V. Benkunskas.

Pasak jo, geriausias sprendimas būtų visų – tiek mišrių komunalinių, tiek pakuočių – atliekų tvarkymo organizavimą atiduoti savivaldybėms, kurios yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai žino, ko reikia, kad miestas būtų švarus.

Prastas pakuočių surinkimas atbaido nuo rūšiavimo

Pakuočių atliekų konteinerių tvarkymas daugiausiai ginčų kelia Vilniuje, tačiau sudėtinga sistema, pasibaigianti netvarka kiemuose, nepasitenkinimą kelia ir kitose savivaldybėse. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pripažįsta, kad sistema ydinga – retai išvežami pakuočių atliekų konteineriai, dėl kurių galiausiai rūšiuojamos šiukšlės išmetamos su mišriomis atliekomis, sukuria neigiamą gyventojų požiūrį į atliekų tvarkymą bei rūšiavimą.

Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad neefektyvi pakuočių surinkimo sistema lemia ir prastus žaliavų perdirbimo rodiklius. Aplinkos ministerijos duomenimis, gaminant naujas pakuotes panaudojama tik iki 5 proc. antrinių žaliavų. „Kol kas pakuočių rūšiavimo, antrinio panaudojimo ir sutvarkymo apimtys netenkina. Ir čia esame atsakingi visi: nuo vartotojo, savivaldybės, gamintojų ir importuotojų iki Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybėje yra pakuočių atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir politika. Nesu linkusi pasitikėti ir sutvarkytų pakuočių ataskaitomis, tuo labiau kad kartkartėmis viešojoje erdvėje tenka skaityti apie atrandamus nelegaliai paslėptus pakuočių sąvartynus“, – sako A. Gedvilienė. 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Siūlo numatyti tvarką pačioms savivaldybėms

Dėl aistras keliančios sistemos Seime užregistruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projektas. Juo siūloma leisti savivaldybėms pačioms savarankiškai nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas.

„Susidaro įspūdis, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos nėra suinteresuotos susitarti. Susidarius pakuočių atliekų krūvoms prie konteinerių, savivaldybė turi dvi galimybes: atliekas išvežti pati, kas reiškia, kad gyventojai turės vėl už tai susimokėti, arba prašyti gamintojų ir importuotojų organizacijų sutvarkyti šiuos konteinerius. Kol nėra sutarčių, nėra galimybės užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Tokia sistema yra ydinga. Gyventojas už pakuočių atliekų tvarkymą priverstas mokėti du kartus. Todėl registravome pasiūlymą, kad savivaldybė pati nustatytų vežimo konkurso taisykles ir galėtų reikalauti iš gamintojų ir importuotojų organizacijų tinkamo įsipareigojimų vykdymo“, – sako viena iš įstatymo pakeitimų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.

Konkursą laimėjusi J. Prunskienė nuo lapkričio 23 dienos pakeis beveik pusmetį laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjusį Arvydą Darulį. Pasak savivaldybės, iš viso antrąkart paskelbtame konkurse dalyvavo 14 kandidatų.

J. Prunskienė anksčiau dirbo sostinės įmonės „Ecso Holding“ valdyboje ir šios grupės įmonėse – vadovavo bendrovei „Granulės“ bei „Ecso“ verslo plėtrai, taip pat dirbo bendrovės „Ekotarnyba“ direktore. Įmonių grupėje ji buvo atsakinga už finansų planavimą bei kontrolę, aplinkos apsaugos ir apskaitos procesų politiką, kokybės valdymą, gamybos apskaitą, teisinių procesų užtikinimą ir personalo valdymą.

J. Prunskienė yra baigusi Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetus, kuriuose studijavo socialinius mokslus ir įgijo teisės krypties bakalauro bei verslo krypties magistro laipsnius.

Vilniaus meras R. Šimašius teigia, kad naujai vadovei keliami lūkesčiai, jog atliekų tvarkymas Vilniuje asocijuotųsi su efektyvumu, ekologija, atsakingumu ir švara. Jis iš vadovės tikisi efektyvių sprendimų kontroliuojant atliekų vežėjus ir pažeidėjus, užtikrinant tvarką mieste, informuojant gyventojus.

VASA direktoriaus atrankos konkursas rugsėjo pabaigoje buvo paskelbtas antrą kartą, po to, kai pirmąjį konkursą laimėjęs sostinės politikas, buvęs meras Artūras Zuokas nusprendė šių pareigų nesiimti.

Jis paskelbtas po to, kai pirmąjį konkursą laimėjęs buvęs sostinės meras, miesto tarybos narys Artūras Zuokas atsisakė eiti pareigas.

Naujas konkursas Valstybės tarnybos portale paskelbtas antradienį. Nurodoma, kad VASA vadovo darbo užmokestis sieks iki 5,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Direktoriaus pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mažiausiai trejų metų vadovavimo įmonei ar įstaigai patirtį.

A. Zuokas rugpjūčio pabaigoje teigė naujų pareigų nesiimsiantis, nes ketina įmonę likviduoti. Vėliau jis teigė nepasirašysiantis sutarties, kol asmeniškai neaptars savivaldybės įmonės perspektyvos su meru Remigijumi Šimašiumi. Savo ruožtu R. Šimašius tvirtino, kad su A. Zuoku kalbės tik tuomet, kai šis pasirašys sutartį.

Savivaldybė skelbė, kad A. Zuoko atsisakymas vadovauti yra brangiai kainavęs sprendimas – organizavimas, atranka ir skelbimų sklaida kainavo per 6,1 tūkst. eurų. Tiek pat kainuos ir naujojo konkurso organizavimas.

Rugpjūčio 25 dieną konkurse į VASA vadovo pareigas dalyvavo dešimt kandidatų, jį organizavo savivaldybės pasamdyta personalo atrankos bendrovė.  

VASA įsteigta 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, įgyvendinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, arba vadinamąją atliekų reformą.

Įmonė užsiima atliekų tvarkymo sistemos administravimu Vilniuje, prižiūri komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Pasak savivaldybės, iš naujojo VASA vadovo tikimasi efektyvių sprendimų įgyvendinant miesto atliekų tvarkymo strategiją.

„Savo atrankas visada vykdome skaidriai ir objektyviai, nėra jokių politinių užsakymų, patinka nepatinka. Artūras Zuokas objektyviai buvo geriausias kandidatas iš visų dalyvavusių ir atėjusių į konkursą. Teisės aktus, kurie reguliuoja šią veiklą, jis išmano“, – pranešime teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, meras Remigijus Šimašius šioms pareigoms iškėlęs aukštus lūkesčius bei lauks konkretaus plano, kaip bus įgyvendinta atliekų tvarkymo strategija.

A. Zuokas pareigas pradės eiti jo kandidatūrą patikrinus teisėsaugai ir po to, kai jis pasitrauks iš  tarybos, kadangi šios pareigos nesuderinamos su vadovavimu įmonei.

Konkurse į VASA vadovo pareigas dalyvavo 10 kandidatų, jį organizavo savivaldybės pasamdyta personalo atrankos bendrovė.

Vilniaus vadovų lūpomis buvo žadama, kad įvedus rinkliavą bus kur kas geresnė paslaugų kokybė ir kainos ne tik nedidės, bet ir sumažės, o prie to ženkliai prisidės ir naujai įsteigta įmonė VASA. Tačiau realybė pasirodė kitokia – rinkliavos įvedimas tapo dideliu išbandymu, nes miesto valdžia egzamino neišlaikė bei rinkliavos įvedimui tinkamai nepasirengė ir tame tarpe pirmiausia VASA, todėl klausimas – ką veikė VASA ir jos vadovas tuos 2,5 metų iki rinkliavos įvedimo? Taip, priiminėjo į darbą darbuotojus, pirko kompiuterius, kompiuterines programas, techniką ir pan., bet ar to pakako? Akivaizdu, jog ne.

Startavus rinkliavai buvo žadamas atliekų efektyvus svėrimas, principo „teršėjas moka‘“ realus įgyvendinimas, kokybiškas rūšiavimas, bet tai iki šiol praktiškai neįgyvendinta. Ir kaip galima tikėtis iš gyventojų geresnio rūšiavimo, kai bent pusė vilniečių tokios galimybės dar iki šiol neturi, nes trūksta rūšiavimo konteinerių ir vietoje to, jog atsirastų jų papildomai, tai „gesinant gaisrus“ rūšiavimo konteineriai dažnai iš vienų vietų perkeliami į kitas. Beje, konteineriai VASA net nepriklauso ir dar vis yra atliekų vežėjų nuosavybė. Situacija pastaruoju metu tik prie kai kurių daugiabučių pagerėjo įrengus pusiau požeminius konteinerius už ES skirtas lėšas. Bet tai daro ne VASA, o Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).

Taigi, ką apskritai daro VASA ir kokia iš šios įmonės nauda? Manau, praktiškai jokios, o jos buvimas gana ženkliai išbranginą visą atliekų tvarkymo grandinę. Mano vertinimu, šiai įmonei reikėtų ne naujo direktoriaus, bet likvidatoriaus perduodant būtinas funkcijas VAATC. Jeigu vertinti VASA funkcijas, tai ji atsakinga už atliekų vežėjų kontrolę, sąskaitų už atliekų tvarkymą pateikimą gyventojams bei gyventojų skundų nagrinėjimą, skolų už atliekų tvarkymą administravimą. Ir praktiškai viskas, neskaitant dar kelių smulkesnių aprašytų funkcijų, kaip pavyzdžiui, konteinerių vietų parinkimas, kuri taip pat labai prastai įgyvendinama ir dažnai su gyventojais konteinerių vietos tinkamai nederinamos, nors mūsų frakcijos siūlymu keičiant atliekų tvarkymo taisykles ši prievolė prieš beveik metus atsirado.

Pabandykime trumpai apžvelgti kaip minėtos funkcijos vykdomos:

Atliekų išvežimo kontrolė. Prieš įvedant rinkliavą Vilniuje buvo penki atliekų vežėjai, po pirmo konkurso pasiūlius mažesnes kainas ir taip atsikračius konkurentų liko trys, o po pakartotinio konkurso, kurio metu su Vilniaus valdžios akivaizdžia pagalba pamalonintoms verslo įmonėms buvo sudarytos sąlygos gyventojų sąskaita padidinti įkainius net 2,5 karto, liko tik dvi, kurios pasidalijo monopolizuotą rinką ir užsitikrino sutartis septyneriems metams maksimaliai galimais tarifais. Tokiu būdu Vilniuje įsitvirtino atliekų vežimo monopolis, o sudarytų su vežėjais sutarčių apimtis iki 71 milijono eurų, kuriuos per tuos 7 metus sumokės vilniečiai.

Buvo kalbama, kad buvusių įkainių neužtekdavo tvarkingam atliekų išvežimui, todėl Vilnius skendo šiukšlėse ir taip pat žadama, kad prie šių gerokai didesnių tarifų miestas blizgės. Ar blizga? Deja, toli gražu ne. Pinigai atliekų vežėjams mokami gerokai didesni, o atliekų išvežimo kokybė tik kai kur truputį pagerėjo, bet tikrai ne 2,5 karto. Kai matome rezultatą, akivaizdu, jog atliekų vežėjų kontrolė nevyksta efektyviai, o retkarčiais taikomos baudos yra juokingos lyginant su iš šio verslo gaunamomis pajamomis. Pagaliau, o ką gali VASA išskyrus tai, kas sutartyse apibrėžta? Čia VASA bei jos vadovo galimybės ribotos ir, kad ir koks iniciatyvus vadovas būtų, daugiau, nei leidžia sutartys, nepadarysi. Be abejo, yra abejonių ir ar dabartinių sutarčių apimtyje atliekų vežėjai visais atvejais sąžiningai kontroliuojami.

Sąskaitų išrašymas. Tam buvo būtina įdiegti programą ir pagal registro centro duomenis parengti mokestinius pranešimus bei juos išsiuntinėti gyventojams vieną kartą metuose. Įvedus dvinarę rinkliavą, skaičiavimas tapo šiek tiek sudėtingesnis, bet viską daro įdiegta kompiuterinė programa ir tai įmonei VASA nėra labai sudėtingas uždavinys ir kaip tai daro VASA, taip galėtų daryti ir bet kas, kam tokia funkcija būtų pavesta, juo labiau, jog kintama dalis pagal svorį, kaip buvo žadėta gyventojams dar prieš rinkliavos įvedimą, iki šiol tinkamai neskaičiuojama. Visi moka ir toliau priklausomai nuo gyvenamo ar verslo valdomo ploto, kas apskritai, mano nuomone, yra neteisinga, bet taip paprasčiau skaičiuojantiems, nors įstatymai leidžia skaičiuoti ir kitaip, kai kuriuose miestuose ir skaičiuojama kitaip. Taigi, darbo VASA vadovui tokiomis aplinkybėmis čia irgi ne kažkiek.

Gyventojų skundų nagrinėjimas. Čia jau įmonės VASA teisininkų darbo baras, nes vadovas pats per visą įmonės gyvavimo laikotarpį pats nepasirašė nei vieno atsakymo į klausimus, kuriuos jam, kaip įmonės vadovui, buvau adresavęs, o tokių raštų buvo daug. Taigi ir šiame darbo bare vadovui veiklos ne kažkiek, o atsakymus galėtų rengti ir VAATC teisininkai, kaip daroma kituose Lietuvos miestuose.

Darbas su skolininkais. Tai vėlgi daro samdyta verslo kompanija užsiimanti skolų išieškojimu ir jokio skirtumo, ar ją samdo VASA ar samdytų VAATC, ar samdytų pati savivaldybė, nes rinkliava pirmiausia patenka į savivaldybės biudžeto sąskaitą.

Na, ko gero, pagrinde tiek tos veiklos, o darbuotojų įmonėje apie 55. Ar tikrai tiek reikalinga, nesiimu spręsti, bet akivaizdu, jog VASA veikla neefektyvi buvo, yra, ir, manau, bus, kadangi tokia papildoma įmonė tiesiog nėra reikalinga. Kažkam gal reikalingi etatai savų žmonių įdarbinimui, bet vilniečiams tai tik papildomos išlaidos. Beje, tokių įmonių kiti Lietuvos miestai neturi ir su šiomis funkcijomis tvarkosi regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Vilniuje šias funkcijas puikiausiai galėtų atlikti VAATC ir tokiu atveju vilniečiams nereikėtų už kiekvieną toną atliekų sutvarkymo mokėti papildomai po 20 eurų. Kažkiek papildomų etatų galimai reikėtų, bet praktiškai brangiausiai Vilniuje apmokamo direktoriaus bei tiek darbuotojų su visa nepigiai kainuojančia baze tikrai nereikėtų.

Po gausybės pastabų bei raginimų Vilniaus valdžia galimai suprato, kad buvęs vadovas nelabai sėkmingai dirbo, bet greičiau suprato, jog už nesėkmes šioje srityje laikas rasti „atpirkimo ožį“, kad dėmė ant pačių šį sektorių nesėkmingai kuruojančių politikų nekristų, todėl nusprendė buvusį vadovą atleisti, nors iki tol gynė kaip labai gerą specialistą bei darbą išmanantį vadovą. Panašu, kad toks vadžios akyse jis ir buvo, nes atleistas šalių susitarimu, kaip premiją sumokėjus ir solidžią išeitinę.

Po to paskelbtas naujas „konkursas“, kurio konkursu vadinti liežuvis neapsiverčia, nes kvalifikacinių reikalavimų praktiškai jokių, išskyrus tik būtinybę turėti bakalauro diplomą ir minimalią bet kokio vadovaujamo darbo patirtį. Na, taip daryti yra prasmės tam, jog pateikti dokumentus galėtų daug pretendentų taip, neva, parodant, jog kandidatas atrinktas iš didelio būrio, todėl pats geriausias. Pats konkursas – tik pusvalandžio pokalbis ir laimėtojas priklausys nuo, to ar komisijai tas pokalbis patiks... O va atlyginimas būsimam vadovui dvigubai didesnis, nei buvusiam – net 5800 eurų be galimų priedų. Pagrindinis klausimas – kodėl tiek ir už kokius sudėtingus darbus? Iš visų savivaldybei priklausančių įmonių tik vienos vadovas gauna keliais šimtais eurų daugiau, bet ten darbų bei atsakomybės apimtys nepalyginamai didesnės, o čia naujam žmogui su ribotomis funkcijomis iš karto tiek. Natūralus klausimas – už ką tiek? Suprasčiau, jei vadovas būtų priimtas buvusiomis sąlygomis, jam būtų suformuotos užduotys ir jas sėkmingai įgyvendinus, proporcingai pasiektiems rezultatams pakeltas atlyginimas.

Paaiškinti, manau, galima taip: laikinai iki naujo konkurso pabaigos eiti VASA direktoriaus pareigas paskirtas „Vilniaus šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas, kai įprastai laikinu vadovu skiriamas žmogus iš tos pačios įmonės ir, manau, jis po „konkurso“ taps pastoviu VASA direktoriumi, bet užimti naujas pareigas norėtų su dar didesniu atlyginimu, negu gaudavo iki šiol. Neteigiu, jog jis nepakankamai kompetentingas, bet tokio dydžio atlygis šiomis aplinkybėmis yra nesąžiningas. Visos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas kur kas mažesnis, o VASA kuruojančio savivaldybės departamento vadovo atlyginimas apie 2300 eurų ir jis kuruos VASA vadovą, kurio atlyginimas viršija jo net 2,5 karto.

Kur logika? Taigi, vienintelis paaiškinimas – taip reikia, nes taip nori šią sritį kuruojantys savivaldybės politikai. Bandžiau kalbėti su kuruojančiais, kad nesityčiotų iš vilniečių ir sustabdytų šią parodiją, parengtų tikram konkursui rimtus kvalifikacinius reikalavimus, numatytų darbo specifiką bei atsakomybes atitinkantį proporcingą atlyginimą, tačiau buldozeris važiuoja... Deja, bet meras irgi tyli ir arba su juo suderinta, arba jis nežino kas darosi jo pašonėje.

Padaviau ir aš dokumentus į šį konkursą, bet tik todėl, jog tokia forma atkreipčiau dėmesį į šį absurdą pirmiausia lyginant kvalifikacinius reikalavimus ir numatytą atlyginimo dydį, bet pačiame „spektaklyje“, taip vadinamame pokalbyje, nedalyvausiu, nes visa ši organizuota kompanija pavadinta konkursu – gėdinga. Be to, ši veikla nebūtų suderinama ir su mano, kaip Vilniaus miesto tarybos nario, mandatu, o gyventojų gautas pasitikėjimas man svarbesnis. Taip pat turiu kitų darbinių planų šiam laikotarpiui. Taigi, matysime ką išrinks nauju VASA vadovu už 5800 eurų atlyginimą per mėnesį. Gal klystu numanydamas naują direktorių iš anksto, bet tai greitai paaiškės.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, įgyvendinant atliekų sistemos pertvarką Vilniuje iššūkių buvo tikrai nemažai, vertinamas dabartinio vadovo indėlis, kad su dalimi jų pavyko tikrai gerai susitvarkyti, tačiau tenka pripažinti, kad įmonei iškelti tikslai, kad VASA užtikrintų kokybiškos paslaugos teikimą gyventojams, pasiruoštų ir be trikdžių persiorientuotų prie vežėjų zonų sistemos, atliktų įmonei deleguotą pažeidėjų kontrolę ir užtikrintų tvarką mieste, užsiimtų ir gyventojų informavimu bei švietimu atliekų tvarkymo srityje, nebuvo įgyvendinti, šiose srityse nesulaukta proveržio.

„Artimiausiu metu įmonei bus ieškomas naujas nuolatinis vadovas. Tikiu, kad įmonė tikrai gali dirbti geriau – veržliau, atsakingiau užtikrinti švarą ir tvarką mieste, taip pat nepamirštant atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, žmonių savalaikį informavimą, edukaciją atliekų tvarkymo srityje“, – teigia Administracijos direktorius P. Poderskis.

SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ buvo įsteigta 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu, įgyvendinant atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, arba vadinamąją atliekų reformą, ir siekiant užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos administravimą savivaldybėse.

„Pradėtos visos reikiamos procedūros, rengiamos sąlygos, kad kuo greičiau būtų paskelbtas konkursas nuolatiniam vadovui atrinkti. Be abejonės, lūkesčiai naujajam vadovui iš miesto pusės bus nemaži, bet tikimės, kad tikrai atsiras stiprių, drąsių, kompetentingų ir iššūkių nebijančių kandidatų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius P. Poderskis.

Laikinai VASA vadovo pareigas eiti, kol bus rastas nuolatinis vadovas, paskirtas Arvydas Darulis, einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas SĮ „Vilniaus šilumos tinklai“.