Vienas iš vadovaujančių „BaltCap“ partnerių Simonas Gustainis pranešime pažymėjo, kad nepaisant to, jog statybos šiuo metu pristabdytos, projektas nestovi vietoje, o pauzė išnaudojama specialių projekto dalių subrangovų konkursams parengti.

„Jei sausį bus užbaigta diskusija dėl statybos kainų indeksavimo, tikimės kiek įmanoma greičiau atnaujinti aktyviąją statybos fazę“, – tvirtino S. Gustainis.

Tuo tarpu A. Grendelė aiškino, kad projekto infrastruktūra turės būti pritaikyta ne tik sporto varžyboms.

„Planuojama infrastruktūra sukuria sąlygas ne tik sporto varžyboms, bet ir koncertams, korporatyviniams renginiams, parodoms, konferencijoms, pramogoms ir kitoms papildomoms paslaugoms. Treniruotės ir varžybos išlieka šio komplekso stuburu, tačiau didžiausią vertę miestui kuria intensyvus ir lankstus infrastruktūros įveiklinimas – tokios panašių projektų plėtros tendencijos fiksuojamos daugelyje išsivysčiusių rinkų“, – tvirtino vadovė.

Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ lapkričio mėnesį nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai fondo finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.

Vadovavimą fondui perėmė vienas iš keturių „BaltCap“ vadovaujančių partnerių S. Gustainis. Jis taip pat paskirtas atsakingu už „BaltCap“ investicijų į infrastruktūrą strategiją.

ELTA jau skelbė, kad vykstant deryboms dėl kainų indeksavimo, Nacionalinio stadiono statybų apimtys yra sumažintos iki minimumo. Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektui šiemet gegužės pabaigoje buvo išduotas statybos leidimas. Nacionalinio stadiono statybos darbai – kartu su visu daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m.

Trečiadienį politikai patvirtino, kad beveik 23 hektarų sklypas Ozo g. 27 būtų be konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 metų spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą.

Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų.

Savivaldybės taryba taip pat atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio iki 2025-ųjų balandžio pradžios, t. y. stadiono statybų laikotarpiu. Bendra nuomos suma siektų beveik 130 tūkst. eurų.

Kaip BNS informavo savivaldybė, tokia nuostata įtraukta į spalio 8-ąją savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei „BaltCap“ pasirašytą koncesijos sutartį – čia sutariama, kad nuo žemės nuomos koncesijos vykdytojas būtų atleistas visą sutarties laikotarpį arba savivaldybė įsipareigotų kompensuoti išlaidas. Kartu numatytas saugiklis, kad sklypas negali būti naudojamas kitiems tikslams, nei numatyta sutartyje.

Prieš tris savaites pasirašyta apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis numato, kad iki 2024-ųjų pabaigos būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos Vilniuje turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas. Jį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, šešios krepšinio salės, trys futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

Statybų ir valdymo sutartį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – investicijų fondo „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. „BaltCap“ užėmė iš projekto rugpjūtį pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą.

Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos, nors pagal ligšiolinius planus jame projektuotos 15 tūkst. vietų, siekiama, kad jame būtų įrengta 18 tūkst. vietų.

Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Be minėtų 160 mln. eurų investicijų į patį daugiafunkcį centrą su stadionu, savivaldybė planuoja skirti dar apie 35 mln. eurų aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.

Savivaldybė planuoja, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos – jos, planuojama, galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.

Mokėjimus koncesininkui numatyta išdėstyti per 22 metus pasibaigus statyboms.

Dėl rangos sutarties su statybininkais fondas tikisi susitarti iki kitų metų pirmojo ketvirčio.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.

Vietoj nacionalinio stadiono griaučių Vilniaus Šeškinės rajone planuojamomis daugiafunkcio komplekso statybomis jau domisi verslininkai - skaičiuojama, kad bendra investicinių veiklų kaina sieks apie 103 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšos sudarys apie 67 mln. eurų, valstybės investicijos siektų apie 24 mln. eurų, savivaldybės dalis - 7,8 mln. eurų ir dar 4 mln. eurų - kitų lėšų.

"Be abejo, konkurse dalyvautume, bet tik konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbams. Turime būtinos patirties - Švedijoje esame pastatę tris stadionus - visas paslaugas nuo projektavimo iki statybos atlikome patys", - "Verslo žinioms" teigė bendrovės "Markučiai" generalinis direktorius Audrius Tulaba, pabrėžęs, kad "Markučiai" imtųsi projekto, jei jis būtų įgyvendinamas naudojant skaitmeninės statybos principus, nes bendrovė jau ketverius metus vykdydami projektus BIM modelio duomenis naudoja visoje įmonės tiekimo grandinėje.

Norvegų kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Selvaag LT" taip pat neatmeta galimybės dalyvauti konkurse, tačiau įmonės vadovas Egidijus Damulis, teigia, kad verslui projekto patrauklumą sunku įvertinti, kol nėra atsakyta į keletą svarbių klausimų - pasak jo, privačiam investuotojui labai svarbus garantijų klausimas, nes nuo jų priklauso galimybės gauti finansavimą objekto statybai.