Pasak „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovo Egidijaus Steponavičiaus, dabartinės patalpos nebeatitinka reikalavimų, žiemą jose per šalta. Paskutinį kartą pastatai remontuoti prieš 20 metų.

„Patalpų šildymui tenka naudoti elektrinius šildymo prietaisus, kurie smarkiai padidina pastato išlaikymo sąnaudas“, – BNS teigė E. Steponavičius.

Pasak jo, šiuo metu gyvūnų globos namuose yra 40 katėms ir 38 šunims skirtų vietų, tačiau poreikis yra didesnis – o remoto vietų skaičių padidės atitinkamai iki 60 ir 67, o jauniems kačiukams ir šuniukams, kurių imuninė sistema dar nesusiformavusi, bus įrengta atskira patalpa.

Taip pat planuojama išplėsti gydymo patalpas, įrengti procedūrinį kabinetą ir atnaujinti operacinę, taip pat patalpas darbuotojams ir specialiųjų paslaugų sanitarams, dirbantiems visą parą, įrengti modernią mokymų klasę.

Darbus numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos. Anksčiau rekonstrukciją planuota pradėti 2020 metų rudenį, o baigti – šių metų trečiąjį ketvirtį.

Skelbta, jog darbai kainuos 700 tūkst. eurų, tačiau „Grindos“ teigimu, kaina dar gali kisti.

Vilniaus gyvūnų globos namai teikia gyvūnų kontrolės, beglobių gyvūnų priežiūros ir karantinavimo bei sanitarines paslaugas, iš Vilniaus gatvių ir viešųjų erdvių surenka kritusius gyvūnus bei juos utilizuoja.

Tai, kas tinka žmonėms, ne visada tinka gyvūnams  – baimindamiesi koronaviruso plitimo žmonės dezinfekuoja ne tik rankas ir dažniau liečiamus paviršius, bet ir augintinių pėdas.

Viešojoje erdvėje plintant nuotraukoms, kuriose pavaizduotos gyvūnų letenos su cheminiais nudegimais nuo dezinfekcinių priemonių, Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė ir veterinarijos gydytoja Agnė Žėbienė perspėja, kad gyvūnų letenų dezinfekcijai griežtai draudžiama naudoti priemones, kurių sudėtyje yra alkoholio, o juo labiau – baliklio, nes jos gali greitai ir labai sunkiai pažeisti keturkojų odą. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad gyvūnai švarinasi išsilaižydami kailį ir letenas, todėl dezinfekcinių priemonių likučiai gali patekti į virškinamąjį traktą ir sukelti apsinuodijimą.

Tai, kas tinka žmonėms, ne visada tinka gyvūnams.

„Tai, kas tinka žmonėms, ne visada tinka gyvūnams. Bijodami infekcijos plitimo, žmonės priima neapgalvotus sprendimus – dezinfekciniais tirpalais valo ne tik durų rankenas ar dažniau liečiamus paviršius, bet ir iš lauko grįžusių šunų letenas. Reikia prisiminti, kad 60–80 proc. etilo alkoholis ar net stipriai atskiestas baliklis nudegina jautrią gyvūnų odą, ant letenų net gali atsiverti ilgai negyjančios žaizdos“, – sako A. Žėbienė.

Anot veterinarijos gydytojos, šunų letenas po kiekvieno pasivaikščiojimo gatvėmis reikia kruopščiai nuplauti šiltu muiluotu vandeniu. Jei gyvūnas yra ilgaplaukis, atkreipia dėmesį specialistė, būtina nuplauti papilvę ir uodegą, t. y. vietas, kurios dažnai liečia galimai užterštas dangas.  Po kiekvienų maudynių gyvūnų kailį gerai perplaukite tekančiu vandeniu.

Kad letenų oda neišsausėtų ir joje neatsirastų skausmingų įtrūkimų, po vonios procedūrų augintinių pėdutes galima palepinti natūraliais, tik gyvūnams skirtais  kremais su bičių produktais.

Specialistai sutaria, kad pasaulyje siaučiant pandemijai – gyvūnų vedžiojimui rinktis reikėtų ne urbanizuotas teritorijas, bet atokesnius parkus, miško takelius. Svarbu paminėti, kad šiuo metu erkės jau aktyvios, todėl būkite atsargūs ir nepamirškite naudoti apsaugos priemonių.

„Siaučiantis virusas vienaip ar kitaip pakoregavo visų žmonių darbotvarkes ir privertė perdėlioti prioritetus. Jei turite daugiau laisvo laiko, galite jį išnaudoti geresniam savo augintinių pažinimui. Svarbiausia – rūpintis ne tik savo, bet ir keturkojų higiena. Jei iš pradžių šunelis gali spyriotis, tai su laiku, patikėkite, pėdučių plovimas taps įprastu ritualu. Rūpinkimės vieni kitais“, – sako A. Žėbienė.