„Tegul tikra draugystė ir atradimo džiaugsmas Jus išmoko pačių gražiausių žmogiškų dalykų: išgirsti, suprasti, atjausti, mylėti. Nuoširdžiai linkiu, kad Jūsų bendruomenei pavyktų puoselėti ne tik akademinius pasiekimus, bet ir tarpusavio bendrystę“, – sveikindama susirinkusiuosius linkėjo pirmoji ponia.

Vilniaus lietuvių namuose mokosi moksleiviai iš daugiau nei 40 šalių: tai lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, iš užsienio sugrįžusiųjų ir ne Lietuvoje gyvenančiųjų vaikai.

Moksleiviai čia turi galimybę gyventi šalia esančiame bendrabutyje. Nuo šių metų ši mokymo įstaiga bus atsakinga ir už migrantų vaikų mokymo koordinavimą, pažymima Prezidentūros pranešime.

Šį klausimą artimiausiu metu ketinama svarstyti Vyriausybėje.

Kaip BNS informavo švietimo ministro atstovas Kęstutis Butvydas, siūloma finansuoti bakalauro studijas daugiausia 15-ai jaunų žmonių, kurie būtų įgiję vidurinį išsilavinimą Vilniaus lietuvių namuose. 

Teigiama, kad jeigu pretendentų atsirastų daugiau nei 15, būtų sudaryta konkursinė eilė pagal bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.

Nuo karo nukentėję vaikai iš Ukrainos mokytis Lietuvoje priimami nuo 2014 metų.

Anot ministerijos, kasmet į Vilniaus lietuvių namus atvažiuoja mokytis po 15 mokinių iš Luhansko ir Donecko sričių karo zonos. Lietuva finansuoja šių vaikų mokymo ir apgyvendinimo išlaidas.

Kaip pranešė Vyriausybė, už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje  apdovanota privati Lino Stankaus iniciatyva „Backto.lt“. Jos organizatoriai rengia konferencijas lietuviams užsienio šalyse, skleidžia sėkmingo verslo Lietuvoje idėjas, padeda rasti partnerių ar potencialių darbdavių tėvynėje.

Nominacijoje „Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius“ geriausiai įvertintas Migracijos Informacijos Centro portalas sugrįžtantiems www.renkuosiLietuva.lt. Šio centro specialistai asmeniškai konsultuoja norinčius grįžti į Lietuvą ir teikia visą juos dominančią informaciją apie įsidarbinimą, mokslus ir studijas, integraciją ir kitus klausimus.

Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje pagerbti Vilniaus lietuvių namai. Jau 27-erius metus juose laukiami lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai, atvykę ar grįžę nuolat gyventi Lietuvoje. Čia stengiamasi suvienyti skirtingų tautybių ir religijų žmones, išmokyti juos lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų. 

„Nesvarbu, prieš kiek mėnesių ar metų yra išvykę mūsų tautiečiai ieškoti laimės svetur, bet noras grįžti namo vis tiek yra išlikęs. Ar sugebėsime sužadinti tą jausmą ir kokiais būdais, priklauso nuo mūsų visų. To teigiamo jausmo, teigiamos emocijos labai reikia. Svarbiausia, kad tas impulsas būtų pasiųstas kiekvienam lietuviui, kuri jis begyventų“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad svarbu sukurti tinkamą aplinką grįžusiems įsitvirtinti.

„Svarbiausia, kad lietuviai ne tik sugrįžtų, bet kad kiekvienas čia Lietuvoje turėtų sąlygas dirbti ir sumokėjęs mokesčius galėtų orai išgyventi bei laimingai auginti čia, Lietuvoje, vaikus“, – kalbėjo D. Henke.

Apdovanojimai „Kryptis Lietuva“ sukvietė apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos. Visi jie dvi dienas diskutavo apie užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės ir ryšio su Lietuvą išlaikymą, valstybės ir diasporos bendradarbiavimą, paramą ketinantiems grįžti ir jau sugrįžusiems užsienio lietuviams.

Vaikai mokysis aštuntoje klasėje, su jais atvyko ukrainiečių kalbos mokytoja, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Labiausiai nukentėjusius nuo karo šeimų vaikus atrinko patys ukrainiečiai. Trijų vaikų tėvai yra žuvę, vieno tėvas paimtas į nelaisvę. Jie visi yra karo pabėgėliai, seniai palikę savo gimtąsias vietas ir iki išvykimo į Lietuvą laikinai besiglaudę Dnipre.

„Įstrigo vieno berniuko, kuris pas mus iš Ukrainos yra atvykęs anksčiau, nusistebėjimas, kad iš pradžių jam buvę keista nebegirdėti šūvių... – ŠMM pranešime cituojamas Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas. – Visi atvykę vaikai čia labai greitai adaptuojasi, nesijaučia vieniši, nes randa ir savo tautiečių – šiuo metu pas mus mokosi 37 mokiniai iš Ukrainos, ir kitų tautybių vaikų, kurie yra iš 30 pasaulio valstybių.“

Vaikai, nukentėję nuo karo Rytų Ukrainoje, mokytis į Lietuvių namus Vilniuje atvyksta jau trečius metus.

Per trejus metus Lietuva priėmė 45 moksleivius iš Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių, kur tęsiasi karas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Septyni vaikai apsisprendė likti Lietuvoje.

Aštuntų klasių moksleiviai pagal specialią su Ukrainos švietimo ministerija derintą programą mokosi vienus metus rusų kalba, mat yra iš rusakalbių mokyklų. Tačiau jie turi kelias savaitines ukrainiečių, lietuvių kalbos pamokas.

Vilniaus lietuvių namuose mokosi lietuviškų šaknų turintys moksleiviai, gimę ir augę užsienyje.

„Kai buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad šie vaikai galėtų dvi savaites vasarą stovyklauti Lietuvoje ir pramokti kalbos, nutarėme jiems sudaryti galimybę visus metus mokytis ir čia gyventi. Esame nedidelė tauta ir mums svarbus kiekvienas, turintis lietuviškos kilmės ir norintis glaudesnių ryšių su Lietuva. Ministerija finansuoja mokyklinio amžiaus vaikų mokymą Vilniaus lietuvių namuose ir skiria stipendijas atvykusiems studijuoti, remia lietuviškas mokyklas ir lituanistinį švietimą užsienyje“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.   

Paaugliai atvyko iš Venesuelos miesto Valensijos. Alejandro yra baigęs 7 klases, o Gabriela – 9. Jų mamos prosenelis gimtąją Lietuvą paliko karo metu ir įsikūrė Urugvajuje. Vaikai turi ir lietuviškų, ir urugvajietiškų šaknų. Dabar Alejandro ir Gabrielos mama kartu su jais lankosi negausioje Venesuelos lietuvių bendruomenėje ir šeštadieniais mokosi lietuvių kalbos. Tokia galimybė atsirado, kai į Venesuelą atvyko lietuvė Jurgita Švogžlytė ir pasisiūlė lietuviškos kilmės turinčius palikuonis mokyti lietuvių kalbos.   

„Norime gerai išmokti lietuviškai, kadangi su Lietuva siejame daugiau galimybių, tikimės čia pasilikti ilgiau, galbūt atsirastų galimybė ir studijuoti“, – sako Alejandro ir Gabriela.

Atvykę paaugliai gyvena mokyklos bendrabutyje, kuriame yra valgykla, aktų salė, darbo, poilsio ir sporto kambariai. Mokslas, gyvenimas bendrabutyje ir maitinimas yra nemokami.  Kelionę į Lietuvą jiems finansavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Šiemet naujus mokslo metus Vilniaus lietuvių namuose pradėjo 340 vaikų iš 34 užsienio šalių. Dar 15 vaikų iš Ukrainos laukiama atvykstant spalio mėn. Šiemet į mokyklą priimti 47 naujokai, daugelis jų – tai į Lietuvą sugrįžtančių emigrantų vaikai. Kaip sakė mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas, šiemet po ilgokos pertraukos vėl suformuotos net dvi išlyginamosios klasės, kuriose nemokantys lietuviškai mokosi lietuvių kalbos.

Šiemet čia mokytis vaikai atvyko iš tokių šalių, iš kurių mokinių dar nebuvo, – ne tik iš Venesuelos, bet ir iš Indijos, Kinijos, Prancūzijos, Estijos. Ne visi jie yra lietuvių kilmės, bet nori išmokti lietuviškai ir galbūt kaip ir jų tėvai, atvykę į mūsų šalį, norėtų likti čia gyventi.

Vilniaus lietuvių namai – tai vidurinė mokykla – gimnazija, kurioje mokosi lietuvių kilmės vaikai iš viso pasaulio. Nemokantys lietuvių kalbos vaikai yra priimami į išlyginamąją klasę, kurioje metus mokosi lietuvių kalbos.

„Sudėtingiausia buvo neparodyti to gailesčio. Žinote, kiekvienai moteriai iš karto norisi pult glostyti, apglėbti, bet tada mes negalėsime nei mokytis, nei kažko siekti, nei kažko norėti, tiktai sėdėsime ir raudosime kartu“, - žurnalistams oro uoste sakė Vilniaus lietuvių namų bendrabučio auklėtoja metodininkė Viktorija Barkauskienė.

Jos teigimu, pagal Lietuvos vyriausybės finansuojamą programą metams į Vilnių atvykusiems vaikams pirmiausia buvo bandoma sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų pailsėti nuo sunkumų, matytų karo zonose Rytų Ukrainoje.

„Mūsų pagrindinė užduotis buvo sukurti vaikams tokią aplinką, kad jie kuo mažiau galvotų apie tai, ką paliko namie. Mes sąmoningai niekada nekalbėjome nei apie karą, nei apie sunkumus, kurie iškilo Ukrainoje. Mūsų, pedagogių, užduotis buvo sukurti vaikams saugų gyvenimą. Labai stengėmės juos supažindinti su mūsų kultūra, mūsų tradicijomis, mūsų šalimi, jie labai daug kur buvo, labai daug ką matė, susipažino su labai įdomiais žmonėmis. Ir šeši vaikai iš jų atvažiuos kitais mokslo metais ir tęs mokslus mūsų mokyklose. Aš manau, kad jeigu vaikams kyla noras likti pas mus, vadinasi, mes savo darbą atlikome“, - pasakojo pedagogė.

Antradienį iš Vilniaus į Ukrainą išskrido 14 ukrainiečių vaikų iš Luhansko ir Donecko sričių, jie 2015–2016 mokslo metais mokėsi Vilniaus lietuvių namuose. Dalis jų per karą neteko namų, kai kurie vaikai tebesitęsiančiame konflikte yra netekę tėvų. Vilniuje baigę aštuntą klasę, dauguma jų devintą klasę lankys Ukrainoje, o keletą šeimų planuoja toliau siųsti vaikus mokslams į Vilnių.

„Bus sunku, bet aš stengsiuosi mokytis“, - BNS sakė Aleksandras, kuris ketina rudenį grįžti mokytis į Vilnių. Jis nesibaimina, kad tektų daugiau nei per projektą mokytis lietuviškai.

Anksčiau Donecke gyvenusi vaikino šeima dabar persikėlusi į Dnepropetrovską.

„Aš jau į karo zoną negrįšiu, aš dabar Dnepropetrovske gyvensiu, tėvai, draugai, visi laukia, bus labai malonu pamatyti savo šeimą. Pas mane tėvai nebuvo atvykę, bet bendravom per „Skype“, - pasakojo Aleksandras, ateityje svajojantis tapti futbolininku.

Vaikų išlydėti į oro uostą atvykęs užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sakė, kad programa greičiausiai bus tęsiama ir ateity.

„Tikimės, ateityje darysime šį projektą, mes jau kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašėme ir toliau nenutraukti gražios tradicijos ir tą tęsti“, - teigė jis.

Tai jau antra vaikų iš karo veiksmų apimtų Luhansko ir Donecko sričių grupė, kuri visus mokslo metus mokėsi Lietuvoje. 2014–2015 mokslo metais į Lietuvą buvo atvykę 16 vaikų ir dvi mokytojos iš Ukrainos. Ukrainos vaikų mokymą ir apgyvendinimą Lietuvoje finansuoja Lietuvos Vyriausybė.

Vaikai iš Rytų Ukrainos į Lietuvą atvyksta ir pagal kitą projektą - kelių savaičių programai.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos institucijos jau yra skyrusios Ukrainai paramos už daugiau kaip 4,5 mln. eurų.

Į Vilniaus lietuvių namus lydimi mokytojo ketvirtadienį atvyko penkiolika nuo karo nukentėjusių ukrainiečių vaikų iš Luhansko ir Donecko sričių.

Jų pragyvenimui ir mokymuisi Lietuvoje paskirti apie 25 tūkst. eurų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus lietuvių namuose vaikai mokysis atskiroje klasėje. Visus vaikus, kurie mokysis ir gyvens Lietuvoje, atrenka patys ukrainiečiai.

Pernai spalio mėnesį į Lietuvą taip pat atvyko 16 vaikų ir du mokytojai iš Ukrainos. Visi vaikai buvo iš daugiavaikių šeimų, kurios per karą neteko namų. Iš 16 vaikų keturi šiais mokslo metais pasiliko Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos.

Iš viso Vilniaus lietuvių namuose šiuo metu mokosi 22 ukrainiečių vaikai. Dauguma jų atvyko su tėvais, dėl karo pasitraukusiais iš Ukrainos.