Kaip rašė ELTA, šio projekto iniciatorė - UAB „Orkela“. Dėl planuojamų statybų šalia bažnyčios ir vienuolyno ne kartą piketavo visuomeninės organizacijos, savo nuomonę dėl Šv. Pilypo ir Jokūbo „kišimo į stiklainį“ išsakė paveldosaugininkai, architektai, visuomenės veikėjai.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko paminklas. Ir nors šventovė projektuota ne garsiojo architekto Jono Kristupo Glaubico, yra baroko - didžiausio Lietuvos diplomato, iš kurio pasaulis atskiria, kad esame Europos šalis, - pavyzdys.

„Kaip pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Danijos karalienė Vilniuje tikėjosi išvysti cerkvių „svogūnus“, o pamatė Vilniaus baroką, suprato, kad Lietuva - Vakarų Europa”, - sakė A. Bumblauskas.

Kad ir kokie būtų šalių sprendimai dėl šio projekto, dominikonai tvirtai įsitikinę - istorinio Dominikonų vienuolyno ansamblio apsauga turi būti užtikrinta.

„Visiems yra suprantama ir žinoma, kad kultūros paveldas įpareigoja tiek valstybę, tiek jo savininkus, tiek visuomenę. Todėl mes, Vilniaus broliai dominikonai, tikimės ir tikime, kad valstybės bei savivaldos institucijos ir visos suinteresuotos šalys savo pareigas vykdys teisėtai, teisingai ir tinkamai“, - sako Lietuvos dominikonų vienuolyno subprioras, brolis Mindaugas Slapšinskas OP.

Broliai dominikonai atidžiai stebi projekto derinimo procesus, kuriuose matoma ir pozityvių aspektų. Projektas vis dėlto buvo viešinamas, visuomenė - gana plačiai supažindinta su juo, o vėliau, išgirdus žmonių pastabas, kiek koreguotas ir projekto iniciatorės vėl plačiai pristatytas visuomenei.

„Lords LB Asset Management“ nuotr.

Tačiau vienuolija apgailestauja, kad neapsieinama ir be negatyvių aspektų. Susipriešinimas tarp visuomenės ir privataus intereso tampa vis gilesnis. Teisinė aplinka, kurioje turėtų vykti visuomenės ir privataus intereso dialogas, nėra išbaigta (neratifikuota Faro konvencija ir pan.), tai neišvengiamai veda šias dialogo puses į iš esmės nereikalingus ginčus.

Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku.

„Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku. Tęsdami kelių šimtų metų tradiciją Lietuvoje, mes vykdome tikinčiųjų pastoraciją, išdidžiai ir džiaugsmingai kviečiame miestiečius į tarptautinius kariliono ir chorų muzikos festivalius. O kalbant apie žemiškus dalykus galbūt nustebsite, bet buitis ir remontai - irgi mums įprasta darbotvarkė: šiuo metu renovuojame vienuolyną“, - sako brolis Mindaugas.

Dominikonai - tai Katalikų Bažnyčios vienuoliai ir pasauliečiai. Oficialus ordino pavadinimas yra Ordo Praedicatorum (Pamokslininkų ordinas). Jo užduotis ir tikslas - skelbti Evangeliją ir pamokslaujant Dievo Žodį, vesti žmones į išganymą.

800 metų gyvuojantis ordinas vienija per 6 tūkstančius brolių, gyvenančių beveik visose pasaulio šalyse, apie 3 tūkstančius kontempliatyviųjų seserų, apie 27 tūkstančius apaštalinių seserų ir apie 144 tūkstančių dominikonų pasauliečių.

Lukiškių dominikonų vienuolynas nuo 2016 m. priklauso Prancūzų provincijai. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t. y. gegužės 1-ąją.

Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 tūkst. auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti laidoti neturtinguosius ir nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių.

XVII a. antroje pusėje mediniai statiniai degė (1655 ir 1684 m.), todėl 1690 m. toje vietoje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais (1711, 1738 ir 1739), kuriems suteikti Jokūbo, Dominyko, Pilypo vardai. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. atvežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis.

1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1948 m. ji buvo uždaryta, čia įrengtas vaisių ir daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėliai.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – karilionas. Vilniaus karilionas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg. Kariliono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktą tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį.

Varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Birželio pabaigoje vilniečiai ir iškilūs bažnyčios bei miesto valdžios atstovai rinkosi į iškilmingas mišias, kurių metu Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pašventino šešiasdešimt vieną kariliono varpą, linkėdamas žmonėms harmonijos ir susitelkimo.

Modernus karilionas įrengiamas įgyvendinant Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pritaikymo turizmui projektą „Kariliono įrengimas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte I etapas“ (projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-03-004), finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, pagal priemonę „VP3-1.3-ŪM-02-V Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms”. Įgyvendinant projektą taip pat pilnai sutvarkytas pietinis bažnyčios bokštas, Šv. Jackaus koplyčioje įrengta ekspozicija, pristatanti kariliono instrumentą, Lukiškių aikštę bei dominikonų ordiną, sutvarkyta centrinė rytinio fasado dalis, tvarkoma šiaurinio bokšto išorė. Tvarkant bažnyčios fasadus atstatoma jų originali barokinė spalva. Bendra projekto vertė – 1,709 mln. Eur.

Sekmadienio vakarą Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia buvo sausakimša. Vilniečiai ir iškilūs bažnyčios bei miesto valdžios atstovai rinkosi į iškilmingas mišias, kurių metu Jo Ekscelencija Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas šventino vieną rečiausių pasaulyje muzikos instrumentų – iš šešiasdešimt vieno varpo sudarytą kariljoną. Po ceremonijos Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertavo valstybinis choras „Vilnius“.

„Bažnytiniai varpai suteikia pašaukimą – jie kviečia žmones susiburti ir išgirsti. Tai tarsi priminimas, kad Dievas yra mūsų namuose. Kariljonas taip pat kuria harmoniją. Šešiasdešimt vienas varpas, nors ir skirtingų dydžių bei tūrių, muziko rankose virsta į harmoningą, gražią melodiją, atgimstančią Dievo rankų prisilietimu“, – sakė Jo Ekscelencija Vilniaus vyskupas G. Grušas.

Įspūdingi varpai, pavadinti šventųjų vardais, atkeliavo į sostinę prieš savaitę. Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje ir moderniausias bei vienas įspūdingiausių visame regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg, rašoma pranešime spaudai.

„Kuriame europietišką miestą ir, manau, kariljonas prie to tikrai prisidės ir suteiks vilniečiams daug džiaugsmo, tiek žinant, kad bus grojama unikali muzika labai ypatingu instrumentu, tiek ir verslo prasme, nes tai bus išties įdomus traukos objektas. Per miesto šventes kariljono skambesys bus labai didelė miesto puošmena“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Visi varpai kariljone turi skirtingą tūrį, svorį, derėjimą. Kariljone gali būti nuo 23 iki 80 varpų. Nuo jų skaičiaus priklauso instrumento muzikinis diapazonas. Kiekviena atskira nata išgaunama vieno varpo skambėjimu. Įprastai mažiausias kariljonas – sudarytas iš dviejų oktavų – turi nuo 23 iki 27 varpų, o didžiausias, koks bus ir Vilniuje, iš penkių oktavų – turi 61 ir daugiau varpų. Manoma, kad Vilniaus kariljono skambėjimas bus girdimas iki penkių kilometrų spinduliu.

Visuose pasaulio žemynuose yra virš 600 kariljonų – daugiausia Belgijoje, Nyderlanduose, šiaurės Prancūzijoje ir šiaurės vakarų Vokietijoje. Iš šių šalių kariljono menas išplito visame pasaulyje, ir dabar daugelis pasaulio valstybių sostinių ir didžiųjų miestų turi kariljonus, tarp jų ir Vilnius.

Nuo pirmadienio Vilniuje vieši kariljono meistrai iš Olandijos, kurie kelias savaites dirbs keldami varpus į 50 m aukščio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštą bei derindami instrumentą. Koncertinis kariljono debiutas įvyks rugsėjo 6 dieną, penktojo tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalio atidarymo metu.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas. Lietuvoje iki šiol buvo du kariljonai – Kaune ir Klaipėdoje. Numatyta, kad Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg.

Nuo birželio 23 iki 27 dienos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus, o birželio 28 dieną vyks iškilminga jų šventinimo ceremonija.

“Šventojo Jokūbo kariljono įrengimo bažnyčios bokšte idėją Vilniaus dominikonai puoselėjo jau seniai ir štai jau ruošiamės jaudinančiam istoriniam instrumento debiutui. Varpų skambėjimas mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti, laikytis drauge. Kariljono įrengimas – tai ne vien bažnyčios, bet miesto kultūros įvykis, nauja traukos vieta miesto gyventojams ir svečiams. Jo skambėjimas taip pat pagyvins iki šiol kultūrinių įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę”, – teigia Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius, dominikonas, br. Pijus.

Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Planuojama, kad galingas kariljono skambesys, aidintis Lukiškių aikštėje, per tris metus pritrauks apie naujų 10 000 turistų.

Kariljono varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Kompanijos viceprezidento Joep van Brussell, apsilankiusio ir apžiūrėjusio bažnyčią, nuomone, strateginė jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.

Kariljonas – ypatingas instrumentas, viena ryškiausių jo savybių – individualumas, nes dviejų vienodų instrumentų pasaulyje nėra. Išlieti varpai į Lietuvą atvyks prieš pat Jonines ir visi norintys nuo birželio 23 iki 27 dienos galės juos pamatyti eksponuojamus Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 10), atidarytoje kasdien nuo 9 iki 19 val.

Birželio 28 d. 18 val., iškilmingų vakarinių mišių metų, varpai bus pašventinti – kariljoną šventins Jo Ekselencija Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas. Po ceremonijos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertuos valstybinis choras „Vilnius“, kuris atliks kompozitorių A. Pärt, V. Pūce, E. Ešenvalds, H. Nyberg, M. Archer kūrinius. Jau kitą dieną po pašventinimo atvykstantys meistrai iš Olandijos pradės varpų kėlimo į bokštą, montavimo ir derinimo darbus, truksiančius kelias savaites. Kariljono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktą tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį.

Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai.

Modernus kariljonas bažnyčioje įrengiamas įgyvendinant projektą „Kariliono įrengimas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte I etapas“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, bendra projekto vertė – 1,709 mln. eur.