Anksčiau net šešiolika kartų už įvairius nusikaltimus teistam asmeniui teismas skyrė griežtą galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuratūra.

Bylos duomenimis, mažametė mergaitė sostinėje nuo nuteistojo nukentėjo praėjusių metų gruodį, prieš Šv. Kalėdas. Mažametę, iš mokyklos einančią namo, išžagino vyras, panaudojęs fizinį smurtą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle.

Apie tai, ką patyrė, mergaitė prabilo tik po mėnesio, tad teisėsaugos pareigūnams teko nelengvas iššūkis surasti nusikaltimą padariusį asmenį.

Sudėtingą, kruopštaus darbo pareikalavusį ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.

Nusikaltimą padaręs asmuo buvo nustatytas pagal DNR duomenų registro duomenis, ekspertams juos gretinant su biologiniais pėdsakais, kurie, net praėjus kuriam laikui po įvykio, buvo rasti ant nukentėjusiosios rūbų.

Kaltinamasis, pripažintas recidyvistas, savo kaltės nepripažino, tačiau teismas konstatavo, kad jo kaltė įrodyta vadovaujantis nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo sprendimu, nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.

Kol įsiteisės teismo nuosprendis, 34 metų Prienų rajono gyventojui skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pasak prokuratūros, baudžiamoji byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje, tad detalesnė informacija, siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens interesus, neviešintina.

2021 m. lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas J. Baroną pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimo. Tąkart teismas asmeniui skyrė septynių su puse metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nutarė iš J. Barono policijai priteisti per 3 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų, 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo merginai, kuriai Vilniaus picerijoje kilusių šaudynių metu buvo sužalota kulkšnis. Kartu nuspręsta, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai vyras turės sumokėti daugiau nei 137 eurus, picerijai – daugiau nei 185 eurus, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šis sprendimas priimtas J. Baronui už akių, kadangi jis tuomet slapstėsi nuo teisėsaugos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nuteistasis J. Baronas apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vyras prašė jį išteisinti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi, anot vyro, panaudodamas šaunamąjį ginklą, jis gynėsi. Taip pat teismo jis prašė pripažinti atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. Barono skundą, antradienį paskelbė jį tenkinantis iš dalies. Teismas nutarė vyrą išteisino dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, lengvinančia aplinkybe byloje pripažino tai, kad J. Baronas prisipažino dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarymo, tai yra dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Galiausiai teismas nutarė sutrumpinti vyrui skirtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynių su puse iki trejų su puse metų nelaisvės.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą.

Šis teismo sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ikiteisminis tyrimas J. Barono atžvilgiu pradėtas po to, kai 2017 m. rugpjūtį Vilniaus Antakalnio rajone esančios picerijos lauko terasoje, susiginčijus dviem kompanijoms, buvo panaudotas šaunamasis ginklas – J. Baronas kelis kartu šovė į link jo besiartinantį asmenį. Viena iš paleistų kulkų atsitiktinai atšoko ir pataikė į tuomet picerijoje vakarieniavusios merginos koją.

Teisėsaugai nerandant J. Barono, buvo paskelbta jo paieška, 2022 m. gruodį vyras sulaikytas Portugalijoje, o šių metų kovą perduotas Lietuvai.

„Jau yra paskirta data, tai – gruodžio 22 diena“, – portalui sakė teismo atstovė.

E. Mildažytė neblaivi prie vairo policijai įkliuvo rugsėjį.

Jai nustatytas 2,36 promilės vidutinis girtumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

Apie tai BNS ketvirtadienį informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Skunde F. Kirkorovas siekia panaikinti sausio 19 dieną Migracijos departamento priimtą sprendimą uždrausti jam į Lietuvą atvykti penkerius metus.

Pirmojo teismo posėdžio data dar nėra paskirta.

Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

Pasak G. Landsbergio, F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Taip trečiadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendęs, kam perduoti šią bylą po to, kai nuo jos nusišalino Kauno apygardos teismas, kuriame N. Venckienė yra dirbusi.

„Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo“, – rašoma Apeliacinio teismo pranešime.

Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuo skundo nagrinėjimo nusišalino, nes N. Venckienė šiame teisme yra dirbusi beveik penkerius metus, todėl su šio teismo teisėjais, kurie turėtų nagrinėti skundą, buvo susijusi darbiniais, o gal ir bičiuliškais santykiais.

Teismai pabrėžia, jog nusišalinti nuspręsta, jog visuomenei ir proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl teismo nešališkumo.

Dviejų mėnesių suėmimas N. Venckienei skirtas praėjusį penktadienį, motyvuojant tuo, kad ji gali bėgti ir slėptis.

N. Venckienės advokatė sprendimą šį pirmadienį apskundė.

Buvusi teisėja į Lietuvą buvo pargabenta praėjusios savaitės trečiadienį, iki tol ji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime.

N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.

Ji įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

„Jis paprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje ir jį sulaikė“, – žurnalistams sakė advokatė po Vilniaus apygardos teismo posėdžio dėl jos ginamojo suėmimo.

V. Vovčiukas Ukrainos teisėsaugos prašymu Vilniuje sulaikytas spalio mėnesį. Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras NABU teigia, kad per korupcinę schemą jis padarė bendrovei daugiau kaip 60 mln. JAV dolerių (54 mln. eurų) žalą.

Advokatės teigimu, P. Vovčiukas Vilniuje gyveno nuo 2016 metų ir tvarkėsi dokumentus dėl Lietuvos pilietybės.

Pasak jos, jis buvo sulaikytas netoli Vilniaus stoties, kai pasitiko žmoną su dukra.

Advokatė patvirtino, kad jos ginamasis suimtas pagal Ukrainos teisėsaugos prašymą.

Kitas P. Vovčiuko advokatas teigė, kad ginamasis kaltės nepripažįsta.

„Pozicija yra vienareikšmiška, kad jis nėra kaltas dėl to, kuo jis yra įtariamas. Ir savaime aišku nėra reikalo jį laikyti kalėjime“, – po posėdžio žurnalistams sakė advokatas Auksanas Čiupaila.

Advokatas teigė, Europolas į Lietuvą dėl P. Vovčiuko suėmimo kreipėsi šių metų balandį.

Įtariamasis laikomas Pravieniškių pataisos namuose.

Advokatų teigimu, jis skundžiasi sveikatos problemomis – padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu.

Spalio 25 dienos nutartimi Vilniaus apylinkės teismas P. Vovčiuką leido suimti dviems mėnesiams. Šią nutartį apskundė suimtasis.

Pozicija yra vienareikšmiška, kad jis nėra kaltas dėl to, kuo jis yra įtariamas.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja įtariamojo skundą dėl suėmimo, sprendimą planuojama skelbti lapkričio 15 dieną.

Lietuvos prokuratūra šio tyrimo nekomentuoja.

Ukrainos teisėsaugos duomenimis, vieno tarptautinio grūdų prekybininko atstovas ir Ukrainos valstybinės maisto ir grūdų korporacijos valdininkai vykdė korupcinę schemą, pagal kurią valstybinei kompanijai priklausę grūdai per kelias bendroves buvo pristatyti į Saudo Arabiją.

Pristatymai buvo atlikti atidėto apmokėjimo sąlygomis, kurios neatitiko nustatytų rinkos taisyklių. Galiausiai Ukrainos valstybinė maisto ir grūdų korporacija negavo lėšų ir patyrė daugiau nei 60 mln. JAV dolerių nuostolių.

NABU tyrimą pradėjo 2016-ųjų liepą.

Du asmenys pagal susitarimą su prokurorais kompensavo korporacijai padarytą žalą. Dar dviejų asmenų – korporacijos valdybos pirmininko patarėjo ir tarptautinio grūdų prekybininko atstovo – atžvilgiu iškeltos bylos perduotos teismui. Dar vieno asmens ieško teisėsauga.

„Šiandien teismas vienam įtariamųjų skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 14-ai parų“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.

Ji vėliau patvirtino, kad turi omenyje R. Kizlaitį.

Pasak R. Stundienės, klausimą dėl kardomųjų priemonių kitiems įtariamiesiems prokurorai spręs penktadienį.

Šiuo metu galimos stambios korupcijos Santaros klinikų byloje yra aštuoni įtariamieji. Tarp jų – nuo pareigų nušalintas ligoninės direktorius, piktnaudžiavimu įtariamas Kęstutis Strupas ir dar trys jos darbuotojai, įskaitant R. Kizlaitį.

Įtarimai dėl papirkimo pateikti keturiems privačių bendrovių atstovams.

Teisėsauga sako turinti duomenų, kad kyšiai Santarų klinikų atstovams galėjo būti mokami užmaskuojant juos kaip paramą. Anot pareigūnų, verslininkai ligoninės darbuotojus galbūt papirkinėjo, kad laimėtų viešuosius pirkimus.

Vykstant šiam tyrimui pareigūnai lankėsi Norvegijos kapitalo informacinių technologijų sprendimų grupei „Atea Baltic“ priklausančioje bendrovėje „Atea“ ir Lietuvos kapitalo IT bendrovėje „Fortevento“.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, suabejojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės tiek protokoliniu sprendimu, tiek nutarimu atleisti J. Milių iš tarnybos ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar minėti ginčijami Vyriausybės sprendimai neprieštarauja tiek Lietuvos Vyriausybės įstatymui, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – žurnalistams sakė teisėjas Arūnas Kaminskas.

Teismui kilo abejonių dėl to, kad sprendimas dėl atleidimo priimtas „nesant Vyriausybės posėdyje visų Vyriausybės narių daugumos priimto ir oficialiai paskelbto nutarimo dėl nepritarimo Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai“, rašoma pranešime spaudai.

Teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra neskundžiamas. Kol savo išaiškinimo nepateiks Konstitucinis Teismas, J. Miliaus byla nebus nagrinėjama, ji bus laikinai sustabdyta. Kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo prašęs pats J. Milius.

„Tam tikrus klausimus spendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kiek tai susiję su Vyriausybės priimtais sprendimais. Todėl teismas šitoje situacijoje nusprendė, kad  teisingiausia būtų gauti išaiškinimą iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo“, – paaiškino teisėjas A. Kaminskas. Jis mano, kad jo sprendimas šioje situacijoje yra „tikslingiausias ir teisingiausias“. Teisėjas nedetalizavo, kuo konkrečiai suabejojo nagrinėdamas bylą.

Logiškas ir teisingas sprendimas

Nei J. Milius, nei Vyriausybės atstovas į sprendimo paskelbimą ketvirtadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme neatvyko.

J. Miliaus advokatas Paulius Čelkis telefonu BNS sakė, kad teismas priėmė „logišką ir teisingą“ sprendimą.

„Mes jau skunde buvom nurodę prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat ir posėdžio metu buvom išreiškę prašymą kreiptis, palaikėme šį prašymą, ir teismas kreipėsi. Mes manome, kad tai – natūralus sprendimas, tokia yra situacija keista“, – BNS sakė advokatas P. Čelkis.

Jis nevertino galimo bylos užsitęsimo laukiant išaiškinimo, nes jis su klientu siekia teisingo ir greitesnio bylos išnagrinėjimo.

„Kiek užtruks, tiek užtruks, ne man vertinti. Deja, šitoje situacijoje, manome, be Konstitucinio Teismo neįmanoma išspręsti. Vis dėl to kilę daug klausimų dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, aktų. Šiais klausimais gali pasisakyti tik Konstitucinis Teismas“, – teigė advokatas. 

Vyriausybė J. Milių atleido pernai spalio pradžioje. Vyriausybės atstovai teigia, kad atleidimo pagrindas buvo nepritarimas veiklos ataskaitai. J. Milius teigia, kad ataskaita Vyriausybėje net nebuvo svarstyta, o atleidimą lėmė politiniai motyvai.

Kaltę neigia

Teismas byloje liudytojais apklausė buvusį vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską ir buvusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.

„Aš tam juos ir pasikviečiau, kad objektyviai ir visapusiškai išsiaškinti visas bylos aplinkybes“ , – sakė teisėjas A. Kaminskas.

Teisėsauga J. Miliui yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti Maisto ir veterinarijos tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. P. Gražulis apklaustas specialiuoju liudytoju.

J. Milius savo kaltę kategoriškai neigia.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui skirti naująjį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Juo ketveriems metams paskirtas žemės ūkio viceministras Darius Remeika. Jis naujas pareigas pradės eiti nuo balandžio 27 dienos.

Prokurorų prašymas priteisti iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio daugiau nei 200 tūkst. litų nuostolių dėl neteisėto Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimo bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Taip pirmadienį nusprendė  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs liepos pabaigoje gautą Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą perduoti bylą Vilniui.

Tai jau antrasis teismas, atsisakęs nagrinėti bylą - Generalinė prokuratūra ieškinį dar 2013-ųjų gruodžio 30-ąją buvo perdavusi Klaipėdos apygardos teismui, tačiau jis šių metų balandį kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Ši gegužės pradžioje nutarė bylą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Kaip nurodo LVAT, šio teismo pirmininko pirmadienį priimta nutartimi nuspręsta administracinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas sprendimą argumentuoja, kad įstatyme numatyta, jog tarnybinius ginčus, „kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas“, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas.

Nuo 2002 metų Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas. Pirmąją darbo dieną 2011 metų rugsėjį O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Už priverstines pravaikštas jam priteista 130 tūkst. litų.

Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei 2013-ųjų sausį O.Šarmavičius vėl paskirtas departamento direktoriumi.

Po beveik penkerius metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl žmogžudysčių, banditizmo ir kitų sunkių nusikaltimų.

Trys asmenys už itin sunkius nusikaltimus kalės iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui.

Nuosprendį skelbusi teisėja Audronė Kartanienė pažymėjo, kad šių asmenų įvykdyti nusikaltimai rodo jų cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis nuosprendį įvertino labai palankiai.

"Šis teismas parodė, kad įstatymai yra ir jie taikomi, kad už apgalvotus ir šaltakraujiškus nusikaltimus taikomos griežtos bausmės. Tai žinios visuomenei", - po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė prokuroras. Jis pridūrė, kad mažamečio vaiko akivaizdoje įvykdytą tėvo nužudymą teismas pripažino kvalifikuojančia aplinkybe ir būtent už tai skyrė griežčiausią bausmę.

"Dvi žinios visuomenei - kad artimųjų akivaizdoje įvykdomas nužudymas pripažįstamas itin pavojingu", - sakė A.Urbelis.

Tarp bylos kaltinamųjų - vienas iš Palangos verslininkų Gediminas Jacka, su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami Arikas Pastuškovas ir Jonas Bielskis. Pastarasis dabar bendradarbiauja su teisėsauga ir yra saugomas valstybės. J.Bielskiui teismas skyrė penkerius metus nelaisvės, pataisos namuose.

Teismas jam šią bausmę skyrė atsižvelgęs, kad jis padėjo išaiškinti sunkių nusikaltimų aplinkybes, pagalbą pareigūnams, o tai rodo jo norą keisti gyvenimo būdą. Tačiau J.Bielskiui teks atlyginti Policijos departamentui jo pargabenimo iš Rusijos išlaidas - teismas priteisė 12,5 tūkst. litų.

Prokuroras A.Urbelis šį nuosprendį išskyrė ir kaip parodžiusį, kad asmenims, bendradarbiaujantiems su teisėsauga, gali būti skiriama švelnesnė bausmė.

"Niekas kitas negali paaiškinti tų dalykų iš vidaus, kaip tas, buvęs nusikalstamame susivienijime", - sakė A.Urbelis.

G.Jackos atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui. Jam grąžinamas piniginis užstatas. Žurnalistai prokuroro teiravosi, kodėl kiti asmenys, priešingai nei G.Jacka, bausmės neišvengė suėjus senaties terminui, nors nusikaltimai buvo vykdyti tuo pačiu metu. Prokuroras atsakė, kad kiti kaltinamieji ir po šių nusikaltimų padarymo vykdė kitus nusikaltimus, už tai buvo nuteisti. Skaitydama nuosprendį, teisėja vardijo ilgą sąrašą bausmių, kurias kaltinamiesiems įvairiais metais skyrė kiti teismai už kitus nusikaltimus. Įvykdžius naują nusikaltimą, kito nusikaltimo senatis nutrūksta.

"Teismas nekomentuoja kaltumo nutraukdamas dėl senaties, nes svarbi nekaltumo prezumpcija. Todėl teismas nekomentavo jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo", - sakė A.Urbelis.

A.Pastuškovas kalės 14 metų ir šešis mėnesius, Gintautas Žukauskas - 10  metų ir 6 mėnesius.

Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2009 vasarį. Byla ilgai nagrinėjima dėl savo sudėtingumo ir teisėjų kolegijos kaitos. Pirmąjį jos nagrinėjimą sužlugdė dėl girtumo teisme darbo netekęs teisėjas Zenonas Birštonas. Kitą kartą procesas sugriuvo, kai kaltinimų paėmus kyšį sulaukė tuometinei teisėjų kolegijai vadovavęs Ryšardas Skirtunas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir kriminalinės policijos ištirtoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinami buvę ginkluotos banditų gaujos nariai.

Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie - daug kartų. Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.

"Jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai - tai gyvenimo būdo rezultatas. Nusikaltimai buvo gerai organizuoti, įvykdyti dėl žemų paskatų, keršto", - sakė teisėja A.Kartanienė.

Kaltinamajame akte buvo rašoma, kad G.Jacka ir J.Bielskis dar 1993-aisiais organizavo I.Žukovskio Zilberio pagrobimą, o vėliau už verslo partnerio išlaisvinimą iš Ekspres" banko prezidento Vladimiro Naidūno reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, bankininkui šią sumą pavyko sumažinti iki 150 tūkst. JAV dolerių.

G.Jacka taip pat buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hiliarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą.

Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109. Vienas  užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.

Po kelių valandų H.Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių, nes jau buvo tamsu.

2000-ųjų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos, buvo nušautas Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo mažam vaikui. Buvo teigiama, kad vyras nužudytas dėl skolų nusikalstamo pasaulio autoritetams.

Tų pačių metų balandžio 11 dieną namuose Šiauliuose buvo nužudyta verslininko Sigito Bielskio žmona  Snieguolė Bielskienė. Užpuolikams nesipriešinusi moteris buvo surišta ir uždusinta paklode. Nusikaltėliai išnešė auksą, pinigus ir kitus daiktus.

Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausantys policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus.

Per tyrimą konfiskuotas didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.