2022 metais Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ antradienį pristatytas tyrimas rodo, kad 2018 metais jas rūkė 1 proc. vilniečių, o pernai kasdien tą darė kas dešimtas sostinės gyventojas.

Lietuvoje per pastaruosius dvylika mėnesių elektronines cigaretes rūkė perpus mažesnė dalis gyventojų nei Vilniuje – 4,9 procentai.

Tabaką per pastaruosius metus kasdien vartojo ketvirtadalis (24,6 proc.) suaugusių vilniečių, o alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę ar dažniau – 18 proc. vilniečių. Panaši alkoholinių gėrimų vartojimo tendencija fiksuojama visoje Lietuvoje (18,3 proc.).

Anot „Vilnius sveikiau“ koordinatorės Emilijos Gaidytės, išaugęs elektroninių cigarečių vartojimas gali būti susijęs su vis dar vyraujančia nuomone, kad elektroninės cigaretės sveikatai kenkia mažiau.

„Ilgalaikės elektroninių cigarečių pasekmės nėra iki galo išaiškintos, tačiau jau žinoma, kad šiose cigaretėse naudojamus skysčius sudarančios toksinės medžiagos yra susijusios su kraujospūdžio reguliacijos sutrikimais, padidėjusiu krešumu ir aterosklerotiniais pažeidimais“, – pranešime cituojama E. Gaidytė.

Mažėja sportuojančių

Tyrimas rodo, kad per ketverius metus beveik tris kartus sumažėjo aktyviai sportuojančių sostinės gyventojų.

2018-aisiais vilniečių, kurie bent pusvalandį užsiima energinga fizine veikla penkias dienas ir daugiau per savaitę, buvo 29,8 proc., o pernai – 11,9 procentai.

„Suaugusiems žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai. Bet štai net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę. Šie rodikliai išties kelia nerimą“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas Armenas Šaginianas.

Net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę. Šie rodikliai išties kelia nerimą.

Laimingais jaučiasi jaunesni

Anot tyrimo, šiuo metu laimingais jaučiasi du trečdaliai vilniečių, tačiau laimės pojūtis skiriasi pagal amžiaus grupes.

Didžiausia laimingais ir labai laimingais besijaučiančių dalis yra tarp jaunesnio (18–34 metų) ir vidutinio amžiaus (35–49 metų) sostinės gyventojų – atitinkamai 83,3 proc. ir 77,7 procentai.

Vilniečių, esančių 50–64 metų amžiaus grupėje, laimingais ir labai laimingais jaučiasi mažiau nei pusė (49,5 proc.), o 65 metų ir vyresnių – 46,9 procentai.

Pasak „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistės Indrės Krivickaitės, laimės pojūtis apima pozityvių būsenų ir emocijų patyrimą, pasitenkinimą gyvenimu, įkyrių, nuolatinių neigiamų būsenų ir savižudiškų minčių nebuvimą.

Tyrimas taip pat rodo, kad su amžiumi daugėja nė vieno artimo žmogaus neturinčių suaugusiųjų, kuriuo būtų galima pasitikėti susidūrus su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Šiuo metu tokio žmogaus šalia neturi 8,4 proc. sostinės gyventojų.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Beveik pusė vilniečių vaisius valgo kasdien

Anot pranešimo, šiuo metu savo sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą vertina 63,4 proc. vilniečių.

Pasak tyrimo, beveik pusė (47,8 proc.) Vilniaus gyventojų valgo vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną. Tuo metu 2018 metais vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną valgė 54,1 proc. vilniečių.

Daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną valgo 58,9 proc. sostinės gyventojų, o saldumynų bent kartą per dieną neatsisako 19,6 procentai.

Važiuodami dviračiu šalmus dėvi bei tamsiu paros metu būdami lauke atšvaitus nešioja per trečdalį (35,1 proc.) suaugusių vilniečių. Tyrimas taip pat rodo, kad dauguma (96,1 proc.) Vilniaus gyventojų visada segi saugos diržus važiuodami automobiliu.

Rugpjūčio 22-28 dienomis „Vilniaus sveikiau“ organizuoja nemokamus renginius Vingio parke. Jie skirti stiprinti fizinę ir emocinę vilniečių sveikatą, edukuoti apie sveiką mitybą, traumų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Šie renginiai taip pat yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.