Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė džiaugiasi, kad biuras šiais metais pirmą kartą jungiasi prie „Baltic Pride“ savaitės renginių ir birželio 4 d. „persikels“ į visai neseniai šalia Baltojo tilto atsiradusią Tolerancijos gatvę. Anot jos, vertinant LGBTQ+ bendruomenės palaikymą, visuomenėje stebime teigiamų pokyčių,  tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriame pačios bendruomenės narių emocinei sveikatai.

„Siekiame, kad Vilnius taptų sveikiausia Europos sostine, ir rūpinamės be išimties visų vilniečių gerove. Pradėkime nuo meilės sau, nes jei žinosime, kaip padėti sau išlikti sveikiems ir žvaliems, sugebėsime pasirūpinti ir savo artimaisiais. Turėdami tokį tikslą šiais metais jungiamės prie „Baltic Pride“ judėjimo ir organizuojame specialią erdvę prie Baltojo tilto, kurioje LGBTQ+ nariai ir jų artimieji galės apie savo sveikatą pasikalbėti su psichologais bei kineziterapeutais. Skatinsime daugiau sužinoti apie relaksacijos, įtampos atpalaidavimo, gilaus kvėpavimo ir masažo pratimus, pasikonsultuoti su psichologu bei pajusti, kiek daug iš tikrųjų reiškia šilti, nieko nekainuojantys apkabinimai, suteikiantys emocinį palaikymą ir padrąsinimą“, – pasakoja G. Ropaitė-Beigė.

„Vilniaus sveikiau“ vadovė kviečia daugiau dėmesio skirti LGBTQ+ bendruomenės narių emocinei sveikatai ir susimastyti apie tai, kokią įtaką jai daro išgyvenimai, patiriami dėl priešiško visuomenės požiūrio ir atstūmimo: „Stengiamės ugdyti tolerantišką ir kitų iššūkiams jautrią tautą, tačiau dar tikrai turime kur tobulėti. Be visuomenės švietimo, itin svarbu mažinti su LGBTQ+ bendruomene susijusią socialinę stigmą, kuri daro stiprų neigiamą poveikį jos narių psichologinei savijautai ir dažnai atitolina jų sprendimą ieškoti pagalbos, kai jos išties reikia.“

Išgyvenimai – sudėtingi ir priverčiantys susimąstyti

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pasakoja, kad dėl Lietuvoje vis dar vyraujančio neigiamo požiūrio į LGBTQ+ asmenis ir iš to kylančios neapykantos, jam, kaip ir bet kuriam kitam šios bendruomenės nariui, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais emociniais iššūkiais.

„Asmeniškai aš politikoje vis dar susiduriu su dvigubais standartais. Kartais tenka dirbti gana intensyviai, siekiant oponentus įtikinti savo siūlomų iniciatyvų, skirtų apginti žmogaus teises, svarba bei reikšmingumu. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi atvirai, tačiau toks bendruomenės stigmatizavimas sukuria daug papildomų iššūkių žmonėms, kurie to padaryti dar nėra pasirengę“, –sako politikas.

Anot jo, LGBTQ+ nariai bijo sukelti neigiamų emocijų savo artimiesiems, prarasti darbą ar socialinį statusą. T. V. Raskevičius sako, jog baimė yra viena sudėtingiausių žmogaus emocijų, lemiančių itin prastą psichologinę būseną, o dėl visuomenės negebėjimo priimti kitokių žmonių, jiems gali būti sunku priimti ir save. Toks stigmatizavimas gali padidinti psichologinį skausmą, kuris gali sukelti depresiją ar mintis apie savižudybę.

„Aš turiu užsiauginęs ganėtinai storą odą, tačiau man labai liūdna dėl jaunų LGBTQ+ žmonių, matančių, kokių neapykantos žinučių gali susilaukti viešai atsiskleidęs asmuo. Aš pats lankausi pas psichologą. Man tikrai nėra gėda pripažinti, kad tai darau, nes manau, kad tai yra brandaus bei savo problemas suvokiančio žmogaus bruožas. Taip pat labai padeda ir šeima, draugai bei kolegos, tarp kurių jaučiuosi gerbiamas, mylimas ir vertinamas“, – kalba T. V. Raskevičius.

Meditacija – psichinės gerovės išsaugojimui

„Vilnius sveikiau“ psichologė Milda Okaitė patvirtina,  kad vienišumas, diskriminacija ir visuomenėje vyraujanti stigma turi reikšmingos įtakos LGBTQ+ bendruomenės narių psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad, lyginant su heteroseksualiais asmenimis, seksualinėms mažumoms priklausantys žmonės turi didesnį polinkį į psichikos sveikatos sutrikimus, dažniau skundžiasi prasta psichologine būkle ir dažniau bando žudytis, jaučia didesnį polinkį į priklausomybes.

„Siekiant padidinti savo psichologinį atsparumą neigiamai aplinkai, stresui, baimėms ir diskriminacijai, labai svarbu neatsiriboti nuo socialinės aplinkos ir apsupti save žmonėmis, kurie pasižymi panašiomis vertybėmis ar nuostatomis. Artimųjų ir draugų palaikymas iš tiesų turi reikšmingą poveikį: mažėja vienišumo jausmas, lengviau pritapti aplinkoje, susidoroti su kylančiu stresu. Taip pat nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus, kurie palaikytų ir padėtų spręsti iškilusias psichologines problemas. Rūpinantis savo emocine sveikata ne mažiau svarbu pasirūpinti ir fizine sveikata: visaverte subalansuota mityba, aktyvumo palaikymu, kokybiško miego įpročiais, darbo ir poilsio režimo sudarymu“, – sako M. Okaitė.

Psichologė įvardija, kad vienas iš būdų pasirūpinti savimi ir pagerinti savo psichologinę būseną yra meditacija. Šis užsiėmimas gerina koncentraciją ir dėmesį, padeda geriau suprasti save ir teigiamai veikia savivertę, mažina streso bei nerimo lygį, nuovargį. Šalia meditacijos galima išbandyti ir kitus nusiraminimo būdus: kvėpavimo pratimus, dėmesingo įsisąmoninimo praktikas, mėgstamą fizinę veiklą ar hobius, bendravimą su artimais žmonėmis, skirti laiko sau.

Įtampa sukuria ir fizinius negalavimus

Anot „Vilnius sveikiau“ biuro kineziterapeutės Gretos Vasiliauskaitės, emocijos nėra atsiejamos nuo fizinio kūno, nes mintys tiesiogiai jį paveikia. Jaučiant nerimą, baimę ir panašius neigiamus jausmus, kūnas reaguoja į tai susigūždamas, įtempdamas raumenis, užlaikydamas kvėpavimą arba kvėpuodamas trumpais ir negiliais įkvėpimais, tarsi kovos ar bėgimo parengtyje.

„Patiriant nuolatinį nerimą ar stresą, žmogus dažniausiai pripranta prie tokių kūno reakcijų, tačiau įtampa kaupiasi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Užsitęsus streso būsenai vystosi lėtiniai nugaros, kaklo, galvos skausmai, gali atsirasti raumenų disbalansas, kankinti nuolatinis pykinimas, galvos svaigimas, kūno pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, padidėja traumų rizikos tikimybė. Taip pat stresas  gali prisidėti prie įvairių lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo“, – sako kineziterapeutė.

G. Vasiliauskaitė pažymi, kad veiksmingiausiai kūną ir protą atpalaiduoja gilus kvėpavimas, kuriam nereikia specialaus pasiruošimo ar vietos. Gilūs, ilgi, pilvą pripildantys ir pečių į viršų nekeliantys įkvėpimai pro nosį bei dar ilgesni iškvėpimai pro burną – taip kvėpuojant bent kelias minutes, atpalaiduojama nervų sistema, kuri atsakinga už kūno raumenų įtampą, todėl kartu atsipalaiduoja ir kūnas. Taip pat veiksminga kvėpavimo pratimus derinti su švelniais tempimo pratimais, tempiant kaklo, krūtinės, nugaros raumenis, lengvai pirštais pamasažuojant galvos raumenis aplink smilkinius, žandikaulį ir pakauškaulį.

„Vilnius sveikiau“ sveikatingumo erdvės (mėlyna palapinė) nuo 18 val. ieškokite šį šeštadienį, birželio 4 d., „Baltic Pride“ renginių zonoje prie Baltojo tilto, sostinės Tolerancijos gatvėje.

Biuro duomenimis, mobiliajame punkte antradienį popiet jau buvo užpildytos visos 840 vietų šios dienos PGR testams, trečiadienį testams dar yra per 260 laisvų vietų iš numatytų 420, bet iki dienos pabaigos jų turėtų atsirasti ir daugiau.

Iš 520 laisvų vietų antigenų testams trečiadienį likusios dvi, ketvirtadienį – 200. Tuo metu Serologinių testų eilėje per 70 vietų yra tik penktadienį. Tačiau biuras neatmeta, kad laisvų laikų atsiras jau trečiadienį.

Mobiliajame punkte iš viso per parą atliekama apie 1400 visų rūšių testų.

Į bendrą statistiką neskaičiuojami kaupinių testai, nes jie planuojami iš anksto, per parą jų atliekama per 500, t.y. patikrinami 3 tūkst. asmenų.

„Bet valandos bėgyje mes atnaujinsime informaciją ir turėsime laisvų laikų rytojui, tad tai nėra faktas, kad Vilniuje vietų nėra“, – BNS sakė biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

„Atliekame stebėseną, jei matome, kad vietų neturime, užsisakysime papildomai laikų, atsiras viena ar dvi pamainos. Dažnu atveju, taip yra su visomis testų rūšimis – nenorime prikurti tų laikų, kad jie tiesiog būtų ir neturėtumėme besitestuojančių, nes dažnai turėdavome prastovas“, – aiškino ji. 

Anot jos, eilės susidaro ir dėl išaugusių apkrovų specialistams testuojant atsiveriančių mokyklų pradinukus ir mokytojus – tikimasi, kad atlaisvinti rankas darbuotojams mobiliajame punkte galės šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija derinami pakeitimai, kad kaupinių testavime mėginius galėtų paimti pati mokyklos bendruomenė, be slaugytojų.

Biure dirba apie 180 visuomenės sveikatos specialistų, apie 70 – vien mobiliajame punkte Gerulaičio gatvėje, bendrai darbuotojų, dirbančių su testavimu, informavimu apie vakcinavimą ir pan. yra per 260.

„Apytiksliai mobiliajame punkte yra apie 70 paruoštų, apmokytų, kompetentingų žmonių, kurie dirba visos pandemijos metu. Bet mes priimame naujus darbuotojus – praėjusią savaitę apmokyta dar dešimt specialistų, jų daugės“, – teigė G. Ropaitė-Beigė.

Ji neatmeta, kad augant testavimo poreikiui, galės būti įrengtos ir papildomos testavimo vietos.

„Jei tikrai poreikis dėl testavimo antigenų testais dar labiau išaugs, tikrai esame pasirengę pirkti ir statyti papildomus „Cramo“ konteinerius, bet turime suvokti, kad negalime užtikrinti laisvų pamainų buvimo, kas vienu metu buvo susidarę, turime optimaliai resursus naudoti“, – teigė ji.

G. Ropaitė-Beigė be kita ko pabrėžė, kad PGR testai skirti skubiems atvejams, t.y. tiems, kurie jaučia COVID-19 simptomus, į gydymo įstaigas guldomiems pacientams, grįžusiems iš užsienio, taip pat šie testai naudojami protrūkiuose.

Kitais atvejais, pavyzdžiui, norint testuotis periodiškai, gyventojai raginami registruotis atlikti antigeno testą.

Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė dvylika žmonių. Vėl augant užsikrėtimų skaičiui, Vilniaus Santaros klinikos pranešė besirengiančios galimam COVID-19 pacientų augimui ir viltis deda į plečiamą testavimą, vakcinavimą.

Dalį vaizdo įrašo bus galima išvysti LRT televizijos kanale, o visas pasakojimas publikuojamas Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų „Youtube“, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

„Apie savižudybes kalbėti reikia garsiai ir drąsiai. Nors savižudybių skaičiai sostinėje ir visoje Lietuvoje pirmojo karantino laikotarpiu neišaugo, taip pat ir stebint situaciją po karantino statistiniai duomenys iki rugsėjo mėnesio nerodo augimo, tačiau nežinia, ar pastaraisiais mėnesiais tie skaičiai nėra didesni – pasaulinės pandemijos poveikis emocinei sveikatai – tęstinis procesas. Todėl kaip niekad svarbu stebėti savo ir aplinkinių būseną. Šį rudenį startavome su 6 mėnesių savižudybių prevencijos kampanija, kurios metu edukuojame visuomenę, kaip atpažinti bei įvertinti savo ar šalia esančių žmonių emocinę savijautą, išgirsti ir įsiklausyti, padėti kitam bei, galiausiai, nukreipti pagalbos į specialistus tam, kad savižudybes įveiktume drauge“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Apie savižudybes kalbėti reikia garsiai ir drąsiai.

Ir tu gali padėti

Vaizdo klipo herojai – komunikacijos konsultantas Balys Narbutas ir aktorius, lėlininkas Mindaugas Ancevičius. Atviro pokalbio metu vyrai pasakoja dvi atskiras istorijas, kaip išgelbėjo nepažįstamuosius, kurie ketino nusižudyti. Jie atskleidžia, ką galvojo, prieš prieidami prie bandančio nusižudyti žmogaus, ką darė priėję, kokius išgyvenimus patyrė, supratę, kas įvyko.

„Pagrindinė šio vaizdo pasakojimo žinutė – ir tu gali padėti. Kiekvienas iš mūsų gali. O būdų, kaip padėti kitam, apstu. Ir dažnai tam nereikia jokių ypatingų gebėjimų. Kartais užtenka tiesiog kito pasiteirauti, kaip jis jaučiasi ir nuoširdžiai įsiklausyti. O kartais pakanka paprasčiausiai pabūti šalia ir leisti kitam pajusti, jog jis ne vienas. Svarbiausia – nelikti abejingam mus supančiai aplinkai ir žmonėms. Būtent tai ir padarė Balys su Mindaugu – jų empatija padėjo išgelbėti nepažįstamųjų gyvybes“, – įsitikinusi G. Ropaitė-Beigė.

Ji teigia, jog sprendimas visuomenei papasakoti realių žmonių tikras istorijas ir išgyvenimus kilo siekiant kuo paprasčiau, žmogiškiau ir suprantamiau parodyti, kad psichologiškai tiek suklupti, tiek padėti gali kiekvienas: „Viena, kai apie emocinę būseną ir psichikos sveikatą kalba specialistai. Tačiau visai kas kita, kai tu girdi realius, nesuvaidintus žmonių pasakojimus, gali matyti jų jausmus, išgyvenimus. Natūralu, jog su tokiais žmonėmis mums paprasčiau tapatintis patiems, todėl komunikacinė žinutė ir perduodama, ir suprantama lengviau“.

Ką galiu padaryti pastebėjęs?

Anot „Vilnius sveikiau“ specialistų, pastebėjus, kad žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai užsimena apie savižudybę, daugiausia iššūkių kelia nežinojimas ir baimė, ką sakyti ar daryti tokiose situacijoje.

Viskas nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – būti šalia. Pastebėję, jog kitam sunku, nebijokite tiesiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Tuomet įsiklausykite ir išgirskite jo istoriją. Kartais užtenka tiesiog išsakyti savo sunkumus. Taip pat po pokalbio galite padėti pasirūpinti tolimesne pagalba – surasti psichikos sveikatos specialistą, susitarti dėl pirmos konsultacijos ar, kad būtų drąsiau, net palydėti žmogų į susitikimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad jei asmuo nesutinka kreiptis pagalbos, jūs neturite prisiimti visos atsakomybės sau. Pabandykite pasikalbėti su artimaisiais ar psichikos sveikatos specialistais, kurie padės rasti geriausią sprendimą.

Ieškantys pagalbos sau ar kitiems gali kreiptis ne tik į psichologus ar psichiatrus, bet ir apie tai, kaip elgtis tokiose situacijose, ras daugiau informacijos „Vilnius sveikiau“ interneto puslapyje. Kartu su socialine savižudybių prevencijos kampanija biuras šį rudenį pirmą kartą įgyvendina ir naujas plataus spektro psichologinės gerovės veiklas: dėmesingu įsisąmoninimu grįstų streso valdymo programų užsiėmimus, vyrų savitarpio pagalbos grupes, nuotolines psichologų konsultacijas, psichologines grupes ir emocinio raštingumo užsiėmimus.