Jis sakė savo ateitį siejantis su privačiu sektoriumi, todėl taip nori atsikratyti bet kokių „interesų konflikto regimybių“.

„Kadangi traukdamasis iš ekonomikos viceministro pareigų esu pasakęs, kad ketinu grįžti į privatų sektorių, tai pasitraukiau tiek iš Laisvės partijos valdybos, tiek ir apskritai iš jos narių, kad grįžtant į privatų sektorių nekiltų jokių interesų konflikto regimybių“, – BNS pirmadienio vakarą sakė V. Jurgutis.

Jis teigė prašymą išstoti iš Laisvės partijos pateikęs tą pačią dieną, kaip ir pareiškimą ministrei Aušrinei Armonaitei dėl  viceministro pareigų atsisakymo. Ministerijoje jis dirbs iki balandžio 21-osios.

Iš viceministro pareigų V. Jurgutis nusprendė trauktis sulaukus kaltinimų nepotizmu, kai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė – V. Jurgučio sutuoktinė ir ekonomikos bei inovacijų ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugė.

V. Jurgutis atmetė kaltinimus nepotizmu ir sutuoktinės protegavimu, tačiau prezidentui Gitanui Nausėdai, anot jo, pareikalavus atsakyti „už dalykus, kurių nebuvo“, nutarė atsistatydinti. Netrukus išeinanti iš darbo LTG pranešė ir A. Belickaitė.

Klausimą dėl galimo nepotizmo šioje istorijoje iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jo žmona Rasa Jakilaitienė taip pat dalyvavo atrankoje į LTG korporatyvinių reikalų direktorės pareigas.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas tvirtino pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų.

V. Jurgutis Laisvės partijos nariu buvo nuo jos įsteigimo 2019-aisiais, yra buvęs partijos vicepirmininku, buvo valdybos narys.

„Manau, kad tai (A. Beliclkaitės pasitraukimas – BNS) teisingas pasirinkimas, nes jeigu žmogus pretenduoja į pareigas, kurios yra įmonės korporatyviniai ryšiai ir komunikacija, ir pradeda savo darbą nuo tokio komunikacinio nesusipratimo, tai savaime būtų labai sudėtinga dirbti. Tą sprendimą vertinu teigiamai“, – interviu LRT radijui pirmadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai, kad pasitraukė Vincas Jurgutis, irgi galvoju, kad jis priėmė garbingą sprendimą“, – pridūrė premjerė.

I. Šimonytė teigė dar norinti išsiaiškinti iki galo šią situaciją, nes dalis jos jau išnagrinėtos informacijos jos netenkina.

„Norėčiau daugiau paaiškinimų, kaip atsitiko, kai įmonė šio aspekto neįvertino, nes suprantu, kad buvo žinomos šitos sąsajos žmonėms, kurie priėmė sprendimus. Tas klausimas man tebėra atviras, norėčiau į tuos klausimus gauti atsakymus ir tą darysiu šią savaitę ir tada matysiu, kokių tolesnių sprendimų dar reikia“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Norėčiau daugiau paaiškinimų, kaip atsitiko, kai įmonė šio aspekto neįvertino, nes suprantu, kad buvo žinomos šitos sąsajos žmonėms, kurie priėmė sprendimus.

Premjerės teigimu, problema šioje situacijoje yra ta, kad A. Belickaitės dalyvaudama LTG korporatyvinių reikalų direktorės atrankoje dalyvavo ir Vilniaus mero rinkimų kampanijoje.

„Problema čia ta, kad ponia Agnė, man atrodo, net ir konkurso metu, dalyvavo Vilniaus mero rinkimų kampanijoje ir aš tikrai neturiu jokių įrodymų, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė (Aušrinė Armonaitė – BNS) būtų į šią istoriją įsivėlusi asmeniškai (....), bet net ir įmonei (LTG – BNS) atsirenkant kandidatus į tą dalyką reikėjo atkreipti dėmesį“, – sakė I. Šimonytė.

„Didžiausia pamoka žmonėms, kurie dirba šalia politikų ar su politikais ir gana aktyviai, kad net ir tais atvejais, kai jei turi pakankamas kompetencijas, yra savo srities profesionalai, bet dalyvauja atrankose, kurios susijusios su valstybės valdymu, nors įmonių valdymas Lietuvoje yra depolitizuotas, bet regimybę kažkokių įtakų galima sukurti, – būtų išmintinga tokiais atvejais nuo dalyvavimo konkursuose susilaikyti arba bent susilaikyti tam tikrą laiką po to, kai aktyviai dirbta su politikais“, – kalbėjo premjerė.

Praėjusią savaitę ji teigė, kad A. Armonaitės atsakomybės būtų pareikalauta, jei paaiškėtų, kad S. Belickaitės kandidatūra buvo derinta iš anksto. Anot jos, ministrės atsakomybės ji mato „labai mažai“.

V. Jurgutis, sulaukęs kaltinimų nepotizmu, apie pasitraukimą iš viceministro posto pranešė praėjusį trečiadienį, o A. Belickaitė pasitraukė ketvirtadienį.

Tiek A. Armonaitė, tiek V. Jurgutis yra kreipęsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl situacijos išaiškinimo.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo A. Armonaitės vadovaujama Laisvės partija.

„Su Aušrine sutarėme, kad mano profesinis etapas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje baigsis. Baigsis nuo balandžio 21 dienos, iki tol turiu užduotį užtikrinti sklandų tęstinumą, stabilumą ir darbų perdavimą“, – feisbuke ketvirtadienio vakarą pranešė viceministras.

Iš pareigų jis nusprendė trauktis sulaukus kaltinimų nepotizmu, kai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė.

V. Jurgutis atmetė kaltinimus nepotizmu ir sutuoktinės protegavimu, tačiau prezidentui pareikalavus atsakyti „už dalykus, kurių nebuvo“, nutarė atsistatydinti.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro V. Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo Laisvės partija.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas sako pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų, bet žadėjo kreiptis į išorės auditorius, kad šie dar įvertintų atrankos procedūrą.

A. Belickaitė taip pat nutarė trauktis iš pareigų.

„Aš neabejoju Agnės profesionalumu ir tinkamumu eiti pareigas. Tačiau asmens sprendimas žengti į interesų konflikto regimybę, nepaisant galimos žalos partijos atžvilgiu, man yra nesuvokiamas, nepateisinamas ir skaudinantis“, – trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministrė.

Anot jos, skaidrumo standartai ir siekis pagaliau atsisakyti švogerizmo, nepotizmo ir šešėlio dėl partinių paskyrimų buvo viena svarbiausių nuostatų einant į politiką bei steigiant Laisvės partiją.

E. Dobrowolskos teigimu, kalbant apie skaidrumą nepakanka deklaruoti interesus ar laiku nusišalinti nuo sprendimų.

„Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato aiškias atsakomybes, tarp jų – įsivertinti galinčias kilti rizikas, interesų konfliktus. Tokių situacijų regimybės vengimas ne mažiau svarbus, o tokių abejonių egzistavimas sukelia ne mažesnę žalą nei galimas ar neegzistuojantis pats formalus interesų pažeidimas“, – teigė ji.

„Antra diena, kai Laisvės partija viešai priversta gintis jaunųjų bebriukų etiketės. Etiketės, kuriai prisiklijuoti užteko vieno žmogaus asmeninio sprendimo. Nepaisant galimos žalos partijai. Žalos frakcijai. Žalos visuomenės pasitikėjimui“, – rašė ministrė.

Jis apgailestavo, kad šiuo atveju lėmė asmeninis A. Belickaitės interesas.

„Aš suprantu, kad tai Agnei tik verslas. Bet (...) būnant arti politinės komandos, aš tikiuosi skaidrumo standartų ir sąmoningumo, o ne pragmatiško „stoiškumo“ vardan puikios algos“, – sakė E. Dobrowolska.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį interviu TV3 televizijai pareiškė, kad dėl jos draugės įsidarbinimo LTG ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė turėtų pasvarstyti apie galimybę atsistatydinti.

Netrukus po to ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis „Facebook“ pranešė nutariąs atsistatydinti, kad ši „keista istorija“ baigtųsi.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro V. Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo Laisvės partija.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas sako pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų, bet žadėjo kreiptis į išorės auditorius, kad šie dar įvertintų atrankos procedūrą.

„Traukiuosi iš ekonomikos ir inovacijų viceministrų ir tikiuosi, kad tai leis pabaigti šią keistą istoriją ir visiems grįžti prie svarbių klausimų valstybėje“, – socialiniame tinkle trečiadienio vakarą pranešė V. Jurgutis.

Jis atmetė kaltinimus nepotizmu ir sutuoktinės protegavimu, tačiau prezidentui pareikalavus atsakyti „už dalykus, kurių nebuvo“, nutarė atsistatydinti.

„Suprantu, kad norinčiųjų tikėti sąmokslo teorijomis nuomonės tai nepakeis, bet matau vienintelę galimybę nuimti vieną kaltumo prezumpciją, išmestą į viešąją erdvę, – aš nebūsiu viceministras, o mano žmona nebebus viceministro žmona“, – rašė V. Jurgutis.

Traukiuosi iš ekonomikos ir inovacijų viceministrų ir tikiuosi, kad tai leis pabaigti šią keistą istoriją ir visiems grįžti prie svarbių klausimų valstybėje.

„Žinodamas, kad niekas nieko neteisėto nepadarė, noriu pabandyti nuimti krūvį nuo niekuo dėtų žmonių. Šitą atsakomybę noriu prisiimti aš“, – tvirtino jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį interviu TV3 televizijai pareiškė, kad dėl jos draugės įsidarbinimo LTG ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė turėtų pasvarstyti apie galimybę atsistatydinti.

„Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys. Mums žadėjo kitokią politinę kultūrą 2020 metais, tačiau įvertinus jau virtinę tam tikrų istorijų arba nepotizmo atvejų, tenka daryti išvadą, kad ta politinė kultūra menkai tepasikeitė. Ir visiškai nesvarbu, kad galbūt šitai bebrų kartai neauga ūsai ar barzdų trūksta – bebras yra bebras tai yra, sakyčiau, gyvenimo būdas ir su tokiu gyvenimo būdu politikoje tikrai negalima taikstytis. Dėl tos priežasties aš manau, kad pati ministrė turėtų padaryti sprendimą, arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, – teigė G. Nausėda.

„Tikiuosi žingsnių, kurie yra susiję su pačia ministre (...). Visokiausi sprendimai yra įmanomi, įskaitant ir atsistatydinimą“, – sakė jis.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro V. Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo Laisvės partija.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas sako pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų, bet žadėjo kreiptis į išorės auditorius, kad šie dar įvertintų atrankos procedūrą.

– Ar turizmas Lietuvoje grįžo į įprastas vėžes?

– Visų pirma, norėtųsi pasidžiaugti turistais, kuriuo turime. Kita vertus, per pandemiją turistų srautai sumažėjo ženkliau nei 70 proc. Tai buvo didelis iššūkis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo metu stebėdami duomenis galime matyti nuoseklų turistų skaičiaus atsistatymą. Jeigu kalbėtume apie užsienio turistų srautus, tai šiuo metu esame pasiekę 56 proc. ikipandeminio lygmens. Taip pat galima pastebėti, kad pandemijos metu išaugęs vietinis turizmas liko trečdaliu didesnis.

– Kaip susigrąžinti pajamas, kurias gaudavome iš užsienio turistų?

– Kad turizmas atsistatytų kaip ekosistema, kaip ekonomikos dalis, būtina susigrąžinti turistus iš užsienio. Yra trumpojo ir ilgesniojo laikotarpio sprendimai. Visų pirma, jau nuo kitų metų turizmo rinkodaros biudžetas didės du kartus. Tai yra ženklus padidinimas, nes vienas iš iššūkių, kodėl žmonės į Lietuvą atvyksta mažiau – Lietuva nėra žinoma kaip potenciali atostogų kelionių vieta. Įvairūs tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kas yra Lietuva ir kodėl čia reiktų atvykti.

– Kaip padidės biudžetas?

– Visų pirma, kai kalbama apie investicijas į tarptautinę rinkodarą bei reklamą, tai nemažai yra nuveikta gerų darbų. Biudžeto didėjimas yra nuo 3 iki 6 mln. eurų, lyginant šiuos bei kitus metus. Su tokiomis sumomis turėsime išmaniai galvoti, kaip pataikyti į tą žmogų, kuriam Lietuva yra įdomi arba potencialiai įdomi. Vertinant, kiek gali išleisti kitos valstybės, tai yra gerokai daugiau, bet, manau, kad tai mums padės. Taip pat reikia suprasti, kad visam mūsų regionui šiuo metu nėra lengva pakviesti turistus dar ir dėl karo Ukrainoje. Yra akivaizdūs duomenys, kurie tai rodo. Dėl to mūsų regionui tenka dvigubas iššūkis – ne tik atsigauti po pandemijos, bet ir įveikti visą šį reputacijos saugumo iššūkį.

Investuojame į trumpalaikius sprendimus – nuo kitų metų didėjantis rinkodaros finansavimas bei ilgalaikius sprendimus – ekosistemos pokytis ateičiai: duomenų įgalinimas, atviri duomenys, kurie būtų padaromi prieinami, kad  pinigai būtų investuojami taikliai. Kai turi daugiau duomenų, sprendimai yra taiklesni. Taip pat kalbama apie kompetencijų, verslumo ugdymą, apie reikiamos infrastruktūros plėtrą.

Jeigu įprastas turistas išleidžia 400 eurų, tai konferencinis turistas išleidžia kelis kartus daugiau. Todėl yra ambicija tapti vienu iš konferencijų centru. Tačiau viena valstybė visko nepadarys. Verslo dalyvavimas yra aktualus, norint pritraukti turistus. Sprendimas dėl PVM viešbučiams leis investuotojams planuoti tvariau. Kai žinai, kad kai yra trumpalaikė PVM lengvata, tai nežinai, kas bus už kelių metų, investuoji atsargiau. Kai žinai, kad tai yra nuolatinis valstybės sprendimas, drąsos bus daugiau. Investicijos į skaitmenizavimą ir atvirus duomenis – tai, kas mums leis būti išmanesniais ir pranašesniais nei kiti bei priiminėti geresnius sprendimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip paaiškinti žmonėms, kad pas mus nėra nesaugu?

– Mes tiek patys vertinome, tiek konsultavomės su kitomis šalimis. Sprendimas yra vienareikšmis – mes turime tiesiog tęsti tuos veiksmus kaip įprasta ir šiek tiek geriau bei drąsiau rodyti, kad čia vyksta toks pats gyvas gyvenimas, koks vyko anksčiau ir parodyti, jog čia atvykti yra normalu ir saugu, kaip ir kitose valstybėse.

„Skatinti eksportą, ypač tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui produktų ir technologijų kūrimą: puslaidininkių, lazerių, optikos prietaisų, kibernetinių sistemų kūrimą ir diegimą“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant Lietuvos gynybos pramonės plėtros perspektyvas sakė V. Jurgutis.  

Tai, viceministro teigimu, numatyta gynybos ir saugumo pramonės gairėse iki 2026 metų. 

„Lietuvoje yra išvystyta lazerių, elektrooptikos, puslaidininkių pramonė, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso, papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka tiek NATO, tiek ES ateities technologijų prioritetus“, – tvirtino V. Jurgutis.   

Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios nekuria galutinio produkto, bet gamina daug komponentų ir juos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems tiek su aeronautika, tiek tiesiogiai su gynybos sektoriais.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Kužinskas įsitikinęs, kad dėl Ukrainos karo bei visose NATO šalyse kylančio poreikio didinti gynybos pajėgumus bei viešąjį saugumą Lietuvai susiklostė unikalūs šansai privilioti investicijų į karo pramonę.

„Yra gamintojų, kurie kai kuriose kritinėse technologijose šiuo metu pritrūko pajėgumų. Tai gali būti istorinis šansas Lietuvai, esant ambicijoms, atsivilioti pirmaujančias gynybos korporacijas su investicijomis Lietuvoje“, – posėdyje teigė E. Kužinskas. 

Lietuvos įmonės gali tikėtis finansavimo iš NATO investicijų fondo, „MILInvest“, gynybos inovacijų akseleratoriaus NATO šalims („Diana“).

Ministerija siūlo, kad pirmuoju etapu lengvata galėtų būti pritaikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 20 mln. eurų, antruoju – toms, kurių apyvarta nesiekia 50 mln. eurų, o galiausiai – visoms likusioms įmonėms.

„Kalbant apie biudžetą, dažnai klausiama, iš ko būtų finansuojama tokia reforma. Mes sakome, kad pradėkime palaipsniui. Turime ministerijos viduje pasidarę modeliavimus, skaičiavimus, kaip greitai tai pradėtų duoti grąžą. Tikrai gal pirmais metais būtų duobelė, o ilgainiui tai kurtų vertę“, – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos konferencijoje „Pasaulis 2022“ kalbėjo V. Jurgutis.

Taip, pasak viceministro, būtų galima įsitikinti, kad lengvata reinvestuojamam pelnui iš tiesų kuria naudą šalies ekonomikai.

„Dėl to ir sakome: įvedinėkime paskirstomo pelno lengvatą pradėdami nuo smulkiausių, auginkime, pamatykime, kad tai duoda grąžą, nebijosime plėstis“, – tikino V. Jurgutis.

ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.

„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Mindaugas Skritulskas, Kazimieras Starkevičius, Andrius Kupčinskas.

Laisvės frakcijos atstovė I. Pakarklytė pažymi, kad šiuo metu apmokestinamas visas įmonių pelnas, nepaisant jo panaudojimo. Pasak politikės, dabar vien Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikoma lengvata nėra efektyvi, o Lietuva išlieka vienintelė šalis regione, kurioje nėra taikomas panašus modelis, kadangi Estijoje tokia tvarka veikia nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m., o Lenkijoje – nuo 2021 m.

Viešame Laisvės frakcijos posėdyje šio projekto įtaką šalies ūkio augimui pristačiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.

I. Valeškaitė pažymi, kad, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc, o reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų.

Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.

Tačiau ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis žada, kad birželio pirmoje pusėje ši informacija jau bus prieinama ir galimybių pase.

„Rūpinamasi šiuo metu, kad papildomai būtų įtraukti ir serologiniai antikūnų testai. Gegužės 24-ąją startuosime be jų. Bet čia yra primas prioritetas, kuo turime pasą papildyti. Birželio mėnesį bus pridėtas papildymas“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė V. Jurgutis.

„Tai techninis klausimas, turime įvesti (antikūnų testus į galimybių pasą – BNS)“, –  pridūrė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Pasak jos, antikūnų kiekio galimybių pase kol kas nebus, nes šių testų rezultatai buvo fiksuojami skirtingomis formomis.

„Serologiniai testai iki šiol į e.sveikatą vedami bet kaip: vienur balais, kitur skaičiais, vienur – kad tik neigiamas, kitur – teigiamas, todėl nėra galimybės IT priemonėmis paimti tų duomenų taip, kad jie būtų tvarkingai apdorojami. Registrų centui reikia padaryti namų darbus, kad duomenys būtų vedami vieningai ir vienodu formatu, kad galimybių paso programėlė galėtų iš e. sveikatos tuos duomenis pasiimti“, – kalbėjo viceministrė.

V. Jurgutis, be kita ko, informavo, kad nuo gegužės duomenys apie antikūnų testų rezultatus pradėti tvarkyti vieningai.

Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė sako, kad antikūnų testai kartais yra vienintelis įrodymas, kad žmogus sirgo koronavirusu.

„Daug žmonių sirgo besimptome forma arba seniai sirgo, bet turi daug anktikūnių“, – posėdyje teigė ji.

Konservatorius Paulius Saudargas piktinosi, kad negalės gauti Galimybių paso, nors yra koronavirusu persirgęs ir turi antikūnų. Pasak jo, antikūnų kiekis turėjo būti pirmas kriterijus gauti tokį pasą.

„Praėjo daugiau negu 180 dienų nuo tada, kai prasirgau, bet turiu pakankamai daug antikūnų, bet man pasas negalioja“, – teigė jis.

V. Jurgučio teigimu, kilus įtarimų, kad bandoma pateikti ne savo, o kito asmens galimybių pasą, paslaugų teikėjai galės paprašyti asmens dokumento.