17. RITA KABAŠINSKIENĖ – Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Petrašiūnų skyriaus vedėja, besirūpinanti žmonėmis, kurių gyvenimas jau gęsta, atsidavusi, nuoširdi, viena paliatyviosios  slaugos pradininkių Lietuvoje.

„Ne kiekvienas medikas gali dirbti slaugos srityje“, – sakė R.Kabašinskienė. Čia kaip niekur kitur yra patiriamas itin stiprus emocinis krūvis.

„Slauga yra tokia sritis, kurioje svarbu ne vien tik medicina, bet ir filosofija, ir teologija, kas padeda atrasti gyvenimo esmę. Gyvenimas nėra vien tik gražūs ir geri dalykai. Mes vieni kitiems turime padėti sunkiais momentais. Svarbus dalykas yra ir mokėti priimti pagalbą, sutikti, kad kas nors mums padėtų“, – akcentavo vedėja.

Ji pati šiame lauke atsidūrė beveik atsitiktinai, tačiau dabar savęs neįsivaizduoja kitur. „Esu kaunietė, bet dešimt metų gyvenau ne Kaune. Kai grįžau, ieškojau darbo. Buvau kardiologė. Pagal specialybę darbo greitai neradau, bet kaip tik tuo metu buvo paskelbtas konkursas į šios ligoninės direktorės vietą. Ir laimėjau šį konkursą. Tad į slaugos sferą atėjau taip susidėliojus aplinkybėms“, – pasakojo R.Kabašinskienė apie likimo postūmį į prasmingą, bet nepaprastai sunkią emociškai veiklą.

Kai pretendentė į Metų kaunietes pradėjo dirbti šioje ligoninėje, oficialiai dar net nebuvo tokios paslaugos kaip slauga, tačiau realiai čia ji jau buvo teikiama.

Svarbus dalykas yra ir mokėti priimti pagalbą, sutikti, kad kas nors mums padėtų.

Slaugos prieinamumas plečiasi, bet poreikis didėja dar sparčiau. Kai šeimoje atsiranda sunkus ligonis, artimieji susiduria su dilema: bandyti artimuoju pasirūpinti patiems ar patikėti jo slaugą specialistams?

R.Kabašinskienė patarė pirmiausia atsakyti į klausimą, kur ir kieno patys norėtume būti slaugomi. Ji pati neslepia, kad rinktųsi savus namus. Tačiau ar norėtumėte būti namie net ir tuomet, jeigu tam nėra tinkamų sąlygų, o jūsų būklė yra sunki? Ar norėtumėte būti namie ir tuomet, jeigu jūsų situacija iš ritmo išvestų šeimos gyvenimą? „Idealiu atveju tai turėtų būti apgalvotas ir bendras sprendimas“, – kalbėjo skyriaus vedėja.

Pasirinkus artimąjį patikėti ateinančiam į namus slaugytojui ar specialistams įstaigoje, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jų kvalifikaciją, bet ir į žmogiškąjį faktorių. „Labai svarbu yra lygiavertis abipusis bendravimas ir sergančiojo kaip asmenybės priėmimas. Slaugos specialistai turi daug dirbti su artimaisiais, nuolat palaikyti kontaktą, kad artimieji būtų įtraukti į bendrą komandą“, – sunkiai sergančio žmogaus slaugos subtilybes aiškino R.Kabašinskienė.

20. VIOLETA BUKMANIENĖ – globėja, savo meilę, šilumą skirianti ir vertybes perduodanti tiems, kuriems jos reikia labiausiai, – be artimųjų globos likusiems vaikams, bei viešai besidalijanti šia savo patirtimi, tikėdamasi, kad tai galbūt įkvėps ir kitus.

Violetą tikrai esate matę. Jeigu ne gyvai, tai iš globos skatinimo kampanijos plakatų, skelbiančių: „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime.“ Tokį sprendimą moteris priėmė ieškodama gyvenimo prasmės.

„Visuomet pagalvodavau apie galimybę globoti vaikus, o ypač kai sūnus užaugo. Man rūpi. Norisi būti naudinga. Yra visos sąlygos kažką tokio nuveikti“, – pasakojo moteris, dėkinga artimiesiems, sulaukusi visapusio palaikymo.

Paskutinis lašas, kai ji galutinai apsisprendė lankyti specialius priežiūros kursus ir padėti į nepavydėtinas situacijas patekusiems vaikams, buvo tragiška Matuko istorija.

Šiuo metu jos su vyru kasdienybė sukasi aplink du globotinius. Kiek anksčiau jų buvo trys, bet vienas jau grįžo į šeimą. „Ne atimti vaiką, o suteikti saugų prieglobstį tol, kol jo tikruose namuose viskas bus gerai“, – akcentavo V.Bukmanienė, kurią sužavėjo vaikų gerovės centro „Pastogė“ misija apleistam, skriaudžiamam vaikui suteikti laikiną prieglobstį ir padėti jo biologiniams tėvams išspręsti problemas, atkurti santykius, galiausiai „pastatyti namus kiekvieno širdyje iš naujo“.

Moteris skubėjo pasidalyti dar viena žinia: jau tvarko dokumentus, kad vieną laikinai globojamą mergytę galėtų globoti nuolat. „Didžiajam jau anksčiau buvo rasta nuolatinė globėja, tik laukiama teismo sprendimo, ir jis išeina“, – už globotinį džiaugėsi kaunietė, tačiau atsisveikinimo nelaukia, nes kiekvienas vaikas įkrenta į širdį.

Ne atimti vaiką, o suteikti saugų prieglobstį tol, kol jo tikruose namuose viskas bus gerai.

Ji neslėpė, kad prasminga veikla, kurios ėmėsi – tikrai nelengva. „Tačiau kai pamatai akivaizdžius vaiko pokyčius, supranti, kad pastangos nenuėjo veltui“, – aiškino kaunietė, besistengianti, kad globotiniai pamatytų, patirtų meile paremtus šeimos santykius, suprastų atsakomybes, pareigas ir teisę į saugų bei aprūpintą gyvenimą.

Ką ji patartų kitiems, svarstantiems tapti globėjais, žmonėms? Kaip tam paskatinti vis dar nesiryžtančius? Nereikia raginti, skubinti. „Žmogus tam turi pribręsti. Pasakojimai, socialinės globos akcijos priverčia susimąstyti, tad svarbu tiesiog dalytis savo patirtimi. Viešumas labai sveikintinas šioje srityje“, – sakė V.Bukmanienė, paklausta, ar nedvejojo nuspręsdama tapti globos akcijos veidu.

Į kitą etapą pateks dešimt daugiausia skaitytojų palaikymo sulaukusių dalyvių.

Už 20-uko dalyves balsuoti kviečiame iki vasario 10 d.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu „MKN XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

Pati turėjusi aprūpintą vaikystę ir sukūrusi darnią šeimą, dabar V. Bukmanienė savo šilumą bei vertybes perduoda tiems, kam jos reikia labiausiai – be artimųjų globos likusiems vaikams.

„Pagrindinė priežastis, kodėl tapau socialine globėja – tai savęs, savo būties įprasminimas. Vieną dieną supratau, kad gražus gyvenimas ir išpuoselėta aplinka laimės nesuteikia tiek, kiek norėtųsi. Reikia kažko daugiau. Reikia tuo, ką turi, pasidalinti ir su kitais“, – pokalbį pradėjo moteris.

Įkvėpė vakarietiška pasaulėžiūra

11 metų su vyru praleidę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sutuoktiniai ryžosi grįžti į Lietuvą.

„Iš vienos pusės gyvenome svajonių gyvenimą: dideli ir gražūs namai, užtikrinta buitis, įdomus darbas, bet, pažvelgus giliau, jautėme vienatvę ir amerikietišką šaltumą. Pasiilgome šeimos, lietuviškų tradicijų. Tad viską palikę, sugrįžome į Kauną“, – apie nelengvą sprendimą atviravo socialinė globėja.

Pašnekovė tikina, kad emigracijos metais įgavo neįkainojamos patirties, kuri jai tapo šiandieninės veiklos pamatu: „Amerikoje pagalba kitiems – visiškai natūralus dalykas. Mačiau pavyzdžių, kada net sunkia liga sergantis žmogus globojo likimo nuskriaustus vaikus iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Tai tiesiog negali palikti abejingų.“

Kad sugrįžtų į savo namus

Grįžusi į Lietuvą, moteris ėmėsi ieškoti veiklos, kuria padėtų kitiems. Baigusi specialius priežiūros kursus, svečiavosi sutrikusio vystymosi vaikų ir kūdikių namuose. Prieš dvejus metus ji apsilankė vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir netrukus tapo profesionalia globėja.

Pasak pašnekovės, pirmiausia sužavėjo įstaigos misija – apleistam, skriaudžiamam vaikui suteikti laikiną prieglobstį ir padėti jo biologiniams tėvams išspręsti problemas, atkurti santykius, galiausiai „pastatyti namus kiekvieno širdyje iš naujo“.

„Nuo pat pirmų globos akimirkų į tai žiūrėjau kaip į atsakingą darbą. Kaip į iššūkį, kada per trumpą laiką globotiniui turi suteikti kuo daugiau meilės, šilumos, socialinių, o neretai ir higienos įpročių. Mano tikslas – vaikams parodyti meile paremtus šeimos santykius, atsakomybes, pareigas ir teisę į saugų bei aprūpintą gyvenimą, bet tuo pačiu nesisavinti jų. Didžiausią džiaugsmą suteikia tie atvejai, kada tėvai stengiasi atstatyti savo bei vaikų santykius ir šie gali sugrįžti į savo šeimas, – kalbėjo pašnekovė. – Čia nėra jokio noro pasisavinti. Priešingai. Globėjas deda daug pastangų padėti bejėgiam vaikui ir jo šeimai susitvarkyti su neretai itin rimtomis problemomis. Ne atimti vaiką, o suteikti saugų prieglobstį tol, kol jo tikruose namuose viskas bus gerai.“

Geriausias atpildas – vaiko pokyčiai

Per dvejus metus V. Bukmanienė globojo jau septynis vaikus. Moteris pripažįsta, kad kiekvieno iš jų istorijos šokiruotų net ir daug mačiusius.

Kad ir kaip kartais būtų sunku, bet tai yra geriausias sprendimas tavo gyvenime.

„Buvo  globojamų vaikučių, kurie nemokėjo ne tik kalbėti, bet ir valytis dantų, praustis bei gamtinius reikalus atlikti tam skirtose vietose, nors jų amžius gerokai perkopęs kūdikystę. Negana to, beveik visi jie buvo susidūrę su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Globojau vaikus, kuriuos mama rišdavo virvėmis ir laikydavo uždarytus kambaryje ištisus metus“, – patirtimi dalijosi socialinė globėja.

Vis dėlto nuoširdus rūpestis ir atsidavimas kaskart duoda akivaizdžių rezultatų. Vaikų pokyčiai globėjams tampa didžiausiu atpildu už visas pastangas.

„Kada pamatai, kaip anksčiau nė minutės ramiai nenusėdėdavęs vaikas sudeda 1000 detalių dėlionę, skaito knygas, išmoksta plaukti, tuomet supranti, jog visa tai ne be reikalo. Tai kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad ir kaip kartais būtų sunku, bet tai yra geriausias sprendimas tavo gyvenime“, – neslėpdama pasigėrėjimo globėjiška veikla šypsojosi pašnekovė.

Svarbus aplinkinių palaikymas

Ragindama ir kitus pagalvoti apie vaikų globą, moteris pridūrė, jog čia svarbus ne tik asmeninis noras, motyvacija, bet ir artimųjų parama.

„Džiaugiuosi, kad tiek priimant sprendimą, tiek ir globojant kiekvieną vaiką jaučiau tvirtą mamos, vyro ir sūnaus palaikymą. Tai svarbu ne tik man, kaip globėjai, bet ir globojamiems vaikams. Harmonija šeimoje – vienas didžiausių tokių vaikų gyvenimo trūkumų, kuris veikia kaip efektyviausi vaistai: suteikia saugumą, pasitikėjimą ir savimi, ir šalia esančiu, suteikia drąsos priiminėjant sprendimus, bendraujant su aplinkiniais. Žinau, kad gali atrodyti kaip butaforija, bet saugių namų terapija išgydo net fiziologines ligas. Vien dėl šios priežasties globa šeimoje yra nepalyginamai pranašesnė už vaikų buvimą valstybinėse įstaigose“, – pasakojo V. Bukmanienė.

Šiuo metu Kaune namų laukia 122 vaikai. Visi kauniečiai ir ne tik, bent kartą pagalvoję apie vaiko globą, kviečiami iš arčiau susipažinti su tokiomis galimybėmis. Konsultacijos teikiamos telefonu (8-611 08114) arba užsukus pasikalbėti į „Pastogės“ erdvę „Akropolyje“ (paviljonas pirmame aukšte, netoli Informacijos) iki liepos 7 d. (pirmadieniais–ketvirtadieniais 17–19 val., penktadieniais 15–20 val., savaitgaliais nuo 11 iki 20 val.).