„Skulptorė ir pedagogė V. Skirgailaitė buvo viena iš pirmųjų jaunųjų menininkų, XX amžiaus viduryje atvykusių į Klaipėdą, čia prigijusių ir sugebėjusių prisidėti prie naujo uostamiesčio vizualinio lauko tradicijos formavimo to meto skurdžioje meninėje-kultūrinėje pajūrio dirvoje“, – teigiama pranešime.

Anot jo, V. Skirgailaitė buvo išskirtinai svarbi Klaipėdos kultūros ir meno asmenybė, savo darbu palikusi gilius pėdsakus kelių kartų kūrėjų likimuose.

Skulptorė su kitais dešimt menininkų 1973 metais padėjo pagrindus Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus atitikmens įsikūrimui. Du dešimtmečius ji vadovavo šiam skyriui.

V. Skirgailaitė gimė 1935 metais Kuršėnuose, mokėsi S. Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, 1964 metais baigė Lietuvos dailės institutą.

Menininkė dirbo Dailės kombinate, A. Brako dailės mokykloje, E. Balsio menų gimnazijoje.

Skulptorė daug energijos, laiko ir jėgų skyrė Klaipėdos Adomo Brako vaikų dailės mokyklos įkūrimui.

„Skulptorė daug energijos, laiko ir jėgų skyrė Klaipėdos Adomo Brako vaikų dailės mokyklos įkūrimui. Violeta Skirgailaitė ilgai kovojo ir dėl Adomo Brako vardo, jo kultūrinio palikimo išsaugojimo Klaipėdoje“, – rašoma Dailininkų sąjungos pranešime.

V. Skirgailaitė buvo viena iš Klaipėdos skulptūrų parko iniciatorių. Ji uostamiesčiui yra sukūrusi dekoratyvių skulptūrų: „Veidrodis“ (1978 m.), „Akimirka“ (1979 m.), „Pasivaikščiojimas“ (1980 m.), taip pat – mažosios plastikos kūrinių, portretų.

„Jos kūrybai buvo būdingas ryškus, griežtokas piešinys, tvirta realistinė forma. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus“, – teigiama pranešime.

Kūne – keturi šratai

Dešimt kačių gyvena namelyje, esančiame tarp S.Daukanto ir I.Kanto gatvių.

Jas globoja 81-erių buvusi pedagogė bei skulptorė Violeta Skirgailaitė, moteriai padeda kelios nekomercinės organizacijos Klaipėdos miesto gyvūnų globos draugijos narės.

Draugijos savanorės bando apsaugoti gyvūnus, tačiau neatsigina skundų ir kraupsta, kai aukštas pareigas užimantis kaimynas šaudo į kates.

V.Skirgailaitė mintinai moka savo globotinių vardus ir žino kiekvienos jų istoriją.

Prezidentas gavo tokį vardą todėl, kad į jo gyvybę jau keturis kartus kėsintasi.

Rentgeno nuotrauka parodė, kad šis katinas savo kūne nešiojasi keturis šratus.

Melisą žmonės rado šiukšlių konteineryje dar neatakusią.

Kačiuko akys taip ir nepraregėjo, veterinarui nepavyko jos išgydyti, todėl ji liko visiškai akla. Tačiau šį savo trūkumą kompensuoja puikia uosle, klausa ir nepaprastu meilumu.

Rudelytė pilve turėjo auglį, panašu, kad liga jos neapleido.

Broliukas ir Sesutė yra vienos vados katės, todėl labai panašios.

Kiekvienas gyvūnas yra savotiško būdo, pavyzdžiui, nepaisant visiško prisirišimo prie V.Skirgailaitės, dvi katės nesileidžia nakčiai uždaromos namelyje.

Dirbtuvės – gyvūnų namai

Būstas, kuriame registruota draugija ir miega katės, nėra butas, oficialiai tai yra V.Skirgailaitės kūrybinės dirbtuvės.

Moteris kasdien ateina aplankyti keturkojų, jas išleidžia į lauką, iškuopia "tualetus", pašeria.

"Jos niekur neina, būna čia pat. Nedergia ir negali nieko užkrėsti. Kasmet viena ar dvi nugaišta. Dabar seniausias – Tutsis, jam jau 16 metų, viena akimi nebemato, bet kol kas visai gerai jaučiasi", – pasakojo moteris.

Ji rodė kačių dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad visos katės yra sterilizuotos, gavusios vaistų nuo kirmėlių ir paskiepytos.

V.Skirgailaitė teigė, jog gyvūnai neturėtų turėti ir blusų, nes vaistai nuo jų taip pat naudojami.

Visų dešimties šių kačių sveikatą stebi veterinarė Rita Ilgūnė.

Dažną vakarą Klaipėdos miesto gyvūnų globos draugijos narė Oleta užsuka į skulptorės dirbtuves, virtusias kačių namais, jas dezinfekuoja, plauna.

Rytais čia užsuka dar viena draugijos savanorė.

"Paradoksali situacija. Norima bausti moterį už tai, kad ji globoja kates, bet tai ne jos, o niekieno gyvūnai. Ji tik neleidžia joms sirgti, landžioti po konteinerius, veistis ir platinti ligas. Jeigu Violeta to nedarytų, šios katės būtų tokios pat nešvarios ir neprižiūrėtos, kaip daugybė kitų Klaipėdoje. Esame žmonės, turime rūpintis gyvūnais", – aiškino Oleta.

Liepė neišleisti į kiemą

Nepaisant to, gretimame daugiabučiame name gyvenanti jauna moteris skundžia V.Skirgailaitę policijai bei miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams.

Skunduose teigiama, kad pagyvenusi moteris nusižengia gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklėms, esą gyvūnai nuolat vaikštinėja po kiemą, todėl tvyro blogas kvapas.

Šios savaitės pradžioje V.Skirgailaitei paskambino savivaldybės darbuotoja ir pažadėjo užsukti.

"Buvau rūsyje, kai du žmonės įėjo į mano patalpas, vaikštinėjo, žiūrinėjo, nors manęs ten nebuvo. Nesuprantu, ar taip galima elgtis. Kai pamačiau juos, jie neprisistatė ir nieko daug neaiškinę išėjo. Supratau, kad jie ir buvo tie valdininkai. Žinau, kad kates dar žada apžiūrėti Veterinarijos tarnybos atstovai. Aiškinsis, ar jos sveikos. Ar gali Tutsis būti sveikas, kai jam jau tiek metų, arba Rudelytė, kuri serga vėžiu?" – klausė pensininkė.

Moteris jau buvo kviečiama ir į policiją, kur pasakojo, kaip ir kodėl stengiasi padėti šeimininkų neturinčioms katėms.

Jai susidarė įspūdis, kad pareigūnai pritarė jos veiklai, bet išsakė tokią poziciją tik asmeniškai, o verčiami pareigos ją įspėjo neišleisti kačių į kiemą.

"Visiškas absurdas, katės nekenčia suvaržymų. Bandėme tris dienas jas laikyti uždarytas, kad jūs žinotumėte, kas čia darėsi. Jos ėmė protestuoti. Nors buvo kraiko, dergė ant grindų, kniaukė, braižėsi. Žmonėms reikėtų daugiau išminties keliant tokius reikalavimus, – piktinosi savanorė Oleta. – Žmonės dažnai elgiasi kur kas blogiau nei gyvūnai. Kiekvieną dieną renkame nuorūkas, kurias per savo balkonus ir langus mėto daugiabučio namo gyventojai, neretai išvalome gyventojų išmatas, kurias randame už namelio. Ir dėl to nebėgame nei į savivaldybę, nei į policiją."

Draugijos narių įsitikinimu, pagalba gyvūnams negali apsiriboti dvokiančių maisto atliekų mėtymu po balkonais ar prie laiptinių. Jais turi būti rūpinamasi visapusiškai.

Smaginosi šaudydamas

Šiemet per Velykas vienas gretimo namo gyventojas, užimantis aukštas pareigas vienoje savivaldybės įmonėje, šratiniu šautuvu mirtinai sužeidė vieną V.Skirgailaitės globotinę.

Veterinarijos gydytoja nebegalėjo jai padėti, šratas įstrigo stubure. Rentgenas parodė, kad tas pats gyvūnas kūne nešiojo dar kelis šratus.

Pranešusios apie žiaurų elgesį su gyvūnais draugijos narės sulaukė penkto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, mat nesą įrodymų, kad į kates šaudė jų nurodytas vyras.

Įtariamas žmogus pareiškė neturintis ginklo.

Moterys tikisi, kad vaizdo kamera padės atbaidyti šaulį.

Tai ne vienintelis atvejis, kai klaipėdiečiai susiduria su siekiu žiauriais būdais išnaikinti kates.

Ankstyvą pavasarį Kretingos gatvės pradžioje moteris pamatė iš lengvojo automobilio išlipusį vyrą, kuris padėjo prie namo kelis dubenėlius ir pripylė į juos į kačių maistą panašių granulių.

Paklaustas, ką čia veikia, jis atvirai rėžė: "Naikinu kates."

Tik tada, kai jį užkalbinusi moteris išsitraukė telefoną ir pabandė šį žmogų nufotografuoti, jis suskubo išvažiuoti.

Į kovą – su kibiru

Tokių vietų, kur gyventojai nesutaria šerti ar naikinti kates, Klaipėdoje esama ir daugiau.

Taikos prospekte ties naująja turgaviete, už parduotuvės "Iki", Naujakiemio gatvės gyventoja Olga Jacenko bei kelios jos bendramintės maitina kates.

Tiesa, tuo jų rūpestis benamėmis katėmis baigiasi.

Moteris yra įsitikinusi, kad kažkas gyvūnus nuodija, todėl jie gaišta.

O.Jacenko ne kartą bandė susekti nuodytojas.

"Kartą penktą valandą ryto pagavome tą bjaurybę. Įsivaizduojate, ten, kur mes dedame maistą, ji pylė nuodus. Apstumdžiau tą bobą ir kitą kartą jai kibirą ant galvos užvošiu, jei dar ten pasirodys. Baisus vaizdas, kai tie vargšai kačiukai raitosi iš skausmo. Visa tai mato vaikai. Jie verkia matydami tokią agoniją", – piktinosi O.Jacenko.

Skundėsi ir "Darom" dalyviai

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresniajai specialistei Dovilei Ramanauskaitei pavesta tirti I.Kanto gatvės gyventojos skunde dėl kačių išdėstytus faktus.

Apžiūrėjusi kačių būstą, specialistė konstatavo, kad kieme blogo tvaiko nėra, gyvūnai maitinami ir gamtinius reikalus atlieka V.Skirgailaitei priklausančiose patalpose.

Tiriant šį skundą ketinama aiškintis, ar pažeidžiamos ne tik žmonių, bet ir gyvūnų teisės.

Vyriausioji to paties savivaldybės skyriaus specialistė Renata Laurynienė šiemet tyrė švarinimosi akcijos "Darom" dalyvių skundą.

Talkininkai Tilžės gatvėje prie "Statoil" degalinės aptiko daug šiukšlių bei kačių šėryklą.

Nelegaliai šėrė 10 gyvūnų

Kai valdininkai toje vietoje apsilankė, sutiko dar pensinio amžiaus nesulaukusią moterį. Ji ten šėrė gal dešimt kačių.

"Tai nebuvo maisto atliekos, o parduotuvėje pirktas kačių maistas. Paaiškėjo, kad ten šiukšlino benamiai, o ta moteris rinko jų paliktas atliekas. Bet vis tiek buvome priversti ją oficialiai įspėti, nes ji maitino gyvūnus tam nenumatytoje vietoje", – pasakojo R.Laurynienė.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas patikino, kad dabar policija neturi nė vieno skundo dėl kačių.

Tačiau kai tokį gauna, pareigūnams tiesiog užtenka pakalbėti su abiem pusėmis, ir tuo konfliktai baigiasi.

"Dažniausiai žmonės tiesiog nori pabendrauti. Pretekstas tam gali būti šunys, katės ar dar kas nors. Kai su žmonėmis pasikalbama, viskas tuo ir baigiasi", – tikino pareigūnas.