„Įgyvendinant pokyčius, 2030 m. šeimos gydytojo pilną komandą turės sudaryti du  slaugytojai, akušeris, gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Kiekvienas jų pagal kompetenciją atliks savo funkcijas: užtikrins prevencijos programų vykdymą, stebės lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, atliks slaugos procedūras, tvarkys medicinos dokumentus, palaikys ryšį su pacientais, socialiniais partneriais“, – teigė SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Virginija Karaliūtė Žulienė.

Šiuo metu gydymo įstaigos pačios, atsižvelgdamos į esamus poreikius, sprendžia, kokiais specialistais papildyti formuojamą šeimos gydytojo komandą.

Pokyčiai sustiprins teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos nario, šeimos gydytojo Gedimino Dragūno teigimu, pagrindinis šeimos gydytojo komandos plėtros privalumas –paciento galimybė operatyviau pasiekti daugiau sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų, o darbų perskirstymas šeimos gydytojo komandoje sumažins šeimos gydytojui tenkantį darbo krūvį ir sudarys galimybę daugiau laiko skirti pacientui: „Galėsime atlikti nuodugnesnę apžiūrą, išsamesnę konsultaciją, skirti dar didesnį dėmesį žmogui ir jo sveikatos problemoms“.

Pasak pašnekovo, siekiant skatinti ankstyvąją ligų diagnostiką ir sumažinti uždelstų ligų atvejų, šeimos gydytojo komandą papildę apylinkės administratoriai skatins pacientus aktyviau dalyvauti prevencinėse programose, atlikti profilaktinius tyrimus. „Slaugytojai ir dabar kviečia pacientus tyrimams, tačiau darbą pradėję apylinkės administratoriai situaciją dar labiau pagerins. Be to, šie darbuotojai padės pacientams užsiregistruoti pas gydytoją specialistą, suras, į kurią gydymo įstaigą jiems būtų patogiausia nuvykti, suderins laikus“, – sakė jis.

Sėkmingai valdyti gydymo paslaugų teikimo procesą šeimos gydytojams taip pat padės prie jų komandos prisijungę atvejo vadybininkai. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti, kad lėtinėmis ligomis sergantys, sudėtingų problemų turintys pacientai laiku ir tinkamai gautų visas reikiamas paslaugas. Jie pagelbės pacientams registruojantis, primins apie suplanuotus vizitus bei tyrimus, atsakys į kylančius klausimus.

Šeimos gydytojo komandos besijungiantys gyvensenos medicinos specialistai padės pacientams valdyti lėtines ligas, pavyzdžiui, 2 tipo cukrinį diabetą, artritą, autoimunines ar onkologines ligas, lėtinę anemiją. Taip pat suteiks pagalbą besiskundžiantiems bendru silpnumu ir nuovargiu, sutrikusia miego kokybe, negebėjimu valdyti streso, pagelbės formuojant sveiko gyvenimo būdo įpročius: mokys tinkamų mitybos, miego, fizinio aktyvumo įpročių, padės atpažinti sveikatai kenkiančius veiksnius, lavinti psichologinį bei emocinį atsparumą.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

„Socialiniai darbuotojai savarankiškai arba gydytojo pavedimu įvertina socialinių paslaugų poreikį pacientui ir jo artimiesiems. O tuomet visapusiškai rūpinasi, kad pacientui būtų suteikta reikiama pagalba, pavyzdžiui, organizuoja savipagalbos grupes, veda užimtumo, gebėjimų ir socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus, padeda pildyti reikiamus medicinos dokumentus“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Karaliūtė Žulienė.

Padeda pacientui įsitraukti į gydymo procesą

Socialinis darbuotojas padeda spręsti pacientą kamuojančias socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. 

Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos valdybos narė, socialinė darbuotoja Irina Šiaudvytienė teigia, kad socialinis darbuotojas šeimos gydytojo komandoje praplečia pacientui teikiamos pagalbos galimybes: „Socialinis darbuotojas padeda spręsti pacientą kamuojančias socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. Atviras ir draugiškas ryšys su pacientu leidžia suprasti, kodėl neveikia tam tikra gydymo strategija, kaip padėti pacientui įsitraukti, ką padaryti, kad paskirtas gydymas būtų kuo efektyvesnis.“

Šie specialistai turi galimybę gauti teisę oficialiai atstovauti pacientams ir padėti susigaudyti sistemoje, suprasti kur ir kokias paslaugas jie gali gauti.

Anot I. Šiaudvytienės, socialinis darbuotojas gelbsti tuomet, kai žmogui per sunku spręsti su jo sveikata susijusias problemas: „Socialiniai darbuotojai gali teikti praktinę pagalbą, kai žmogus dėl sveikatos būklės yra nepakankamai mobilus, padėti nuvykti pas gydytoją, pagelbėti registruojantis sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose ar kitose reikalingose institucijose. Šie specialistai turi galimybę gauti teisę oficialiai atstovauti pacientams ir padėti susigaudyti sistemoje, suprasti kur ir kokias paslaugas jie gali gauti.“

Šie specialistai motyvuoja ir edukuoja pacientus laikytis ir nenutraukti gydymo plano, tinkamai suprasti savo sveikatos būklę ir padėti atpažinti tiek teigiamą, tiek neigiamą jos dinamiką. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Svarbu užmegzti santykį su pacientu

Pašnekovės teigimu, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp mediko ir paciento. „Šeimos gydytojas pastebi žmogaus gerovei pavojingus signalus ir juos analizuoja, kreipiasi į socialinį darbuotoją prašydamas su juo pakalbėti, sužinoti daugiau – kokia parama, be medikamentinio gydymo, pacientui yra reikalinga“, – kalbėjo pašnekovė.

Socialiniai darbuotojai teikia ir emocinę paramą, pavyzdžiui, išgyvenant netektį, sunkius ligų atvejus šeimoje ar darbo praradimą – tai dažnai gali tapti suprastėjusios sveikatos priežastimi. „Svarbu, kad žmogus jaustųsi saugus pasakyti apie tai, kas jį neramina, kas nesiseka, paprašyti pagalbos. Socialinis darbuotojas yra asmuo, kuris geba tai išgirsti“, – sako I. Šiaudvytienė.

Bendraudami su pacientais, socialiniai darbuotojai gali padėti spręsti ir atpažinti emocijų sutrikimų atvejus. „Socialiniai darbuotojai, teikdami emocinę paramą, geba profesionaliai ir tikslingai konsultuoti, tam jie turi visą kompetenciją. Pastebėję gilesnes problemas jie nukreipia pacientus į psichikos sveikatos centrus ar perduoda informaciją kitiems šeimos gydytojo komandos nariams dėl tolimesnio gydymo strategijos numatymo“, – pažymėjo I. Šiaudvytienė.