„Klaipėdos energija“ įveikė A++ kartelę

Nuo šių metų vasario 1 dienos Lietuvoje pasikeitė energetinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės įmonių statomi nauji pastatai turi atitikti A++ klasės kriterijus, nurodytus naujajame reglamente.

Energetinio naudingumo A++ klasė laikoma aukščiausia, ji apibūdina energijos beveik nevartojantį pastatą. Todėl projektuotojams kyla iššūkis, kokias medžiagas ir technologijas pasitelkti, kad būsimi statiniai atitiktų šio standarto reikalavimus.

„Kalbant apie šildymo būdo pasirinkimą, Klaipėdoje šis klausimas lengvai išsprendžiamas. AB „Klaipėdos energija“ apie 90 procentų šilumos gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių. Mūsų bendrovės šilumos gamybos ir tiekimo procesas laikomas ne tik vienu iš mažiausiai aplinką teršiančių energijos gamybos procesų, bet ir tiekiama šiluma pripažįstama atitinkanti A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus“, - sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Tai reiškia, kad Klaipėdoje naujai statomuose ar projektuojamuose A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatuose pasirinkus centralizuoto šildymo paslaugą nebereikia įrengti alternatyvių šilumos gamybos šaltinių, pavyzdžiui, geoterminio šildymo arba saulės kolektorių karšto vandens ruošimui. Pakaks naudoti šilumą iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.

Projektuotojų ir nekilnojamojo turto vystytojų nuomone, tai didelis palengvinimas, nes ženkliai sumažėja projektavimo užduočių ir nebereikia skirti investicijų papildomiems šilumos gamybos įrenginiams.

Jungiasi dėl kainos ir saugumo

Nauji daugiabučiai Baltijos prospekte, kotedžai Rumpiškės gatvėje, komercinės ir gamybinės paskirties patalpos Šilutės plente – šiemet prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungusių ir ketinančių prisijungti objektų sąrašas išties gausus ir margas.

„Jungiasi ne tik nauji pastatai, bet ir tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas ar kietąjį kurą“, - pasakojo V. Zutkis.

Pasak „Klaipėdos energijos“ atstovo, tokio proceso priežasčių yra bent keletas. Centralizuotas šildymas visoje Lietuvoje, ir tuo pačiu Klaipėdoje, vis labiau pereina nuo gamtinių dujų prie tris kartus pigesnio biokuro. Šiemet jo kaina, lyginant su praėjusiais metais, atpigo maždaug 15 procentų. Tad ir galutinė šilumos kaina vartotojams mažėja.

„Šį šildymo sezoną bendrovėje užkūrėme tris naujus biokuro katilus. Naudosime dar mažiau dujų. Kas stebi ilgametes šilumos kainos tendencijas, akivaizdžiai mato, kad centralizuotas šildymas Klaipėdoje vis pinga“, - aiškino Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Kitas centralizuoto šildymo populiarumo aspektas, susijęs su technologiniu saugumu ir patikimumu.

„Prieš dešimt - penkiolika metų dar buvo manoma, kad gamtinės dujos yra geriausias šildymo būdas ir nekilnojamo turto vystytojai masiškai daugiabučiuose statė autonomines katilines. Tačiau dabar, kai per dešimtmetį tie dujiniai katilai visiškai susidėvėjo, kai pastatų savininkams už savo lėšas tenka pikti naujus katilus, išryškėjo dar vienas technologinis skirtumas: centralizuotos šilumos

punkto tarnavimo laikas yra ilgesnis nei dujinių katilų. Jau neminint gaisro ar sprogimo rizikos faktorių, kurie centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo cikle praktiškai neįmanomi“, - teigia V. Zutkis.

2018 metais prie AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamų centralizuoto šildymo tinklų prisijungė 32 nauji vartotojai. Tai buvo didžiausias klientų skaičiaus augimas per pastaruosius 5 metus. Šiemet technines sąlygas prisijungimui išsiėmė virš 30 interesantų, 22 iš jų jau prisijungė. Energetikai įsitikinę, jog, kaip įprasta statybų sektoriuje, baigiantis metams naujų prisijungusių objektų bus dar daugiau.

Netrukus klaipėdiečiai sulauks paskutinių sąskaitų už šildymą. Šis sezonas netikėtai pranoko mažesnių kainų prognozes. Didžiausią įtaką tam turėjo atpigusi šiluma ir šilta žiema. Vis dėlto vienas sezonas – dar nėra rodiklis, o šilumos kaina gali kisti.

Brangiausias – sausis

Pagrindinių penkių pasibaigusio šildymo sezono mėnesių duomenimis, klaipėdiečiams 1 kv. m būsto ploto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 3,45 lito be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams – lengvatinis ir yra 9 proc.

Vadinasi, už standartinio dviejų kambarių ir 60 kv. m būsto ploto apšildymą uostamiesčio gyventojai mokėjo 207 litus be PVM.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo beveik 17 proc. pigesnis nei buvęs prieš tai, kai 1 kv. m apšildymas kainavo 4,15 lito be PVM.

Tad gyventojams 60 kv. m ploto būsto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 249 litus be pridėtinės vertės mokesčio. 2012–2013 metų šildymo sezonas buvo 8,35 proc. brangesnis nei prieš tai buvęs.

Brangiausiai klaipėdiečiams už šią paslaugą teko mokėti sausį. Pirmąjį šių metų mėnesį 1 kv. m būsto ploto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 4,56 lito be pridėtinės vertės mokesčio.

Pigiausiai šildymas atsiėjo lapkritį, neskaitant spalio ir balandžio. 1 kv. m apšildymas vidutiniškai kainavo 2,56 lito be PVM.

Realybė pranoko prognozes

Vidutinė šilumos kaina pasibaigusio šildymo sezono metu siekė 22,65 cento už kilovatvalandę be PVM.
Prieš tai buvusio šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina buvo didesnė. Ji siekė 25,47 cento už kilovatvalandę be PVM.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad 2013–2014 metų šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina turtėtų būti mažesnė 4,4 proc. nei prieš tai buvusio.

Numatyta, kad jis sieks 24,35 cento už kilovatvalandę be PVM.
Tačiau realybė viršijo lūkesčius. 2013–2014 metų sezono metu vidutinė šilumos kaina buvo 11 proc. mažesnė nei prieš tai buvusį.

Metinis palyginimas kelia daugiau optimizmo. Nuo gegužės įsigaliojusi šilumos kaina yra 30,76 proc. mažesnė nei pernai tą patį mėnesį ir siekia 17,87 cento už kilovatvalandę be PVM.

Sąskaitas mažino ir orai

Bendrovės "Klaipėdos energija" Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis aiškino, kad pasibaigusio šildymo sezono tendencijas nulėmė du faktoriai: po kelių atšiaurių žiemų vyravo švelnūs orai ir atpigo šiluma, palyginti su prieš tai buvusiu sezonu.

Pasibaigusio šildymo sezono vidutinė temperatūra siekė 2,48 laipsnio šilumos. 2012–2013 metų sezonas buvo gerokai atšiauresnis. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 1,02 laipsnio šalčio.

Pagrindinė priežastis, kodėl sumažėjo šilumos kaina – pigesnis kuras nei prieš tai buvusio sezono metu.

"Klaipėdoje šilumą ypač atpigino nepriklausomų šilumos gamintojų, naudojančių biokurą, konkurencija", – atkreipė dėmesį V.Zutkis.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje buvo panašus, kaip ir visoje Lietuvoje.

"Šalies gyventojai už šildymą mokėjo vidutiniškai apie 20 proc. mažiau nei prieš tai buvusį sezoną. Klaipėda atitinka šalies standartus", – tvirtino prezidentas.

Pigs dar 10 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar neskelbia prognozės kitam šildymo sezonui.

Pasak įmonės "Klaipėdos energija" technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, numatyti tiksliai, kiek šiluma kainuos, kol kas negali niekas.

"Vykdome priemonių kompleksą, kad šilumos kaina mažėtų ir ateityje. Yra statomas biokuro katilas. Jis turėtų pradėti veikti jau šiemet. Pradėjus deginti biokurą, šilumos kaina uostamiestyje mažės dar bent 10 proc.", – pasakojo vadovas.

Taip pat, anot V.Buinevičiaus, mieste kasmet atliekama šilumos trasų renovacija. Šiemet į probleminių vamzdynų keitimą įmonė "Klaipėdos energija" ir ES fondai investuos rekordinę sumą – 15 mln. litų.

Ateitis siejama su biokuru

V.Stasiūnas pasakojo, kad šilumos kaina kito sezono metu priklausys nuo to, kiek bus pastatyta biokuro katilų. Biokuras yra tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos.
"Lietuvoje biokuro yra pakankamai. Tiekėjai stato įrenginius, kad galėtų jį naudoti", – komentavo prezidentas.

Jo teigimu, šių metų pradžioje iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta 30 proc. visos šilumos. 2015-aisiais turėtų būti apie 50 proc.

Jei nebus kokių nors ekstremalių situacijų, 2020 metais iš biokuro turėtų būti gaunama apie 80 proc. visos šaliai reikalingos šilumos.

V.Stasiūnas tvirtino, kad Lietuvoje šildymui naudoti biokurą buvo galima ir anksčiau, tačiau tiekėjai neturėjo tinkamų įrenginių. Pastarieji nuo seno buvo pritaikyti iškastiniam kurui.

Iš biokuro pagaminta šiluma vidutiniškai atsieina apie 20 centų už kilovatvalandę, o iš dujų – apie 29.

Atnaujino dar per mažai

Specialistai pabrėžia, jog ne tik šilumos tiekėjai turi mažinti šilumos kainas, bet ir gyventojai rūpintis, kad jos būtų sunaudojama kuo mažiau – imtis namų modernizacijos.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad uostamiestyje renovacijos programoje dalyvauja apie 130 namų.
Dauguma tiesiogiai – per Būsto energijos taupymo agentūrą. 21 namas – per savivaldybę.

"Pastaruoju metu žmonės aktyviau dalyvauja renovacijos programoje. Tam įtakos turi Aplinkos ministerijos programa, kurioje dalyvauja ir savivaldybės. Gal žmonės labiau pasitiki savivaldybe ir aktyviau imasi darbų", – spėjo direktorius.

Pasak L.Dūdos, atsinaujinti skatina ir kitų, jau renovuotų namų geri pavyzdžiai, kai, baigus darbus, sąskaitos už šildymą sumažėja du kartus. Kiauriausių namų gyventojus atsinaujinti verčia ir galimybė netekti kompensacijų už šildymą, jei nepritars siūlomiems darbams.

"Renovacija Klaipėdoje yra pajudėjusi, bet norėtųsi, kad jos imtųsi daugiau žmonių. Uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Dauguma jų – senos statybos. Renovuojama yra tik 6,5 proc. visų pastatų", – dėstė direktorius.

Pinigų daugiau nereikės

Anot L.Dūdos, dažniausiai girdimas motyvas, kodėl  nenorima renovuoti namų – žmonės neturi pinigų. Tačiau, vadovo teigimu, gyventojai turi suprasti, kad didesnių išlaidų jie nepatirs.

"Dalį pinigų, kuriuos mokėdavo už šildymą, žmonės skirs išlaidoms už renovaciją. Nereikės nė lito daugiau, o rezultatas bus akivaizdus. Bus investuota į namą, ir nereikės šildyti oro. Be to, išaugs ir buto vertė. Parduoti būstą renovuotame name galima kur kas greičiau nei sename, aptriušusiame pastate su kiauromis sienomis", – pasakojo direktorius.

Kadangi šį sezoną sąskaitos už šildymą klaipėdiečių labai negąsdino, tai gali paskatinti juos nesiimti renovacijos.

"Tačiau šaltųjų sezonų bus dar daug. Dėl vienos šiltos žiemos nesiūlyčiau spręsti, kad ateityje bus dar šilčiau. Kuro pigimo tendencijos taip pat nėra nuolatinės. Kitais metais jos vėl gali kisti", – dėstė vadovas.

Renovacija juda lėtai

V.Stasiūno nuomone, Lietuvoje renovacijos procesas vyksta labai lėtai. Dabar tik pati pradžia.

Viskas gali trukti daug metų. Lenkija daugiabučių namų renovaciją pradėjo dar 1996-aisiais. Dabar jie jau yra renovavę 70 proc. visų daugiabučių namų.

Kadangi pastatų modernizacija gali trukti dešimtmečius, V.Stasiūnas patarė pirmiausia atsinaujinti šilumos mazgus ir šildymo bei karšto vandens sistemas.

Klaipėdoje automatizuoti šilumos mazgai yra įrengti 60 proc. namų. Dar 40 proc. turi senus elevatorinius, kurie neužtikrina temperatūros palaikymo pastate, jų negalima pareguliuoti.

Automatiniai reaguoja į lauko oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą.

Atlikus šiuos darbus šilumos suvartojimas sumažėja apie 30 proc. Tada, anot V.Stasiūno, žmonės gali laukti, kol bus apšiltintos pastato sienos, nes dauguma langus ir duris yra pasikeitę.

Šiltos žiemos kartosis?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.Audronė Galvonaitė tvirtino, kad praėjusi žiema buvo išskirtinė ne tik savo šiluma, sniego nebuvimu, bet ir tuo, kad kai kuriomis dienomis Klaipėdoje buvo šalčiau nei rytų Lietuvoje.

"Paprastai uostamiestyje būna šilčiau nei kituose šalies miestuose. Kai kuriomis dienomis buvo šalčiau, nes šiaurinės oro masės pirmiausia pasiekė Klaipėdą. Žiema buvo nevienalytė: švelni su pašaltėjimais, kurių metu žmonės patyrė nemažai nuostolių", – tvirtino vedėja.

Pasak A.Galvonaitės, panaši buvo 2007–2008 metų žiema. Tada išvis sniego nebuvo. Kokia bus kita žiema, prognozių dar nėra.

"Faktas, kad tokios žiemos gali kartotis. Tai susiję su klimato kaita. Visi reiškiniai tampa ekstremalesni, o sezonai nebe taip išreikšti, kaip buvo anksčiau", – tikino vedėja.

A.Galvonaitės teigimu, sudėtinga dar pasakyti ir kokia bus vasara. Prognozės yra prieštaringos. Vieni skelbia, kad bus kaip niekada karšta, kiti – įprasta, lietuviška.

"Išvesti tendencijos, kad po tokios švelnios žiemos vasara bus vėsi ar atvirkščiai, negalima. Po 2007–2008 metų žiemos vasara buvo karšta. Galima tikėtis visko", – teigė vedėja.

Šildymo sezono Klaipėdoje statistika

Šilumos kaina (ct už kWh be PVM)

Lapkritis – 23,52

Gruodis – 22,85

Sausis – 22,85

Vasaris – 22,64

Kovas – 21,39

1 kv. m apšildymas Klaipėdoje vidutiniškai atsiėjo (Lt)

Lapkritis – 2,56

Gruodis – 3,32

Sausis – 4,56

Vasaris – 4,18

Kovas – 2,65

Dalis klaipėdiečių, sulaukę sąskaitų už šildymą, nustebo pamatę naują eilutę, kurioje gana keistas pavadinimas – "šil. dėl tol. šild. sąlygos nesilaik." Pabrėžiama, jog tai nėra naujas mokestis, o tokia informacija sąskaitose atsirado siekiant mokesčių skaidrumo.

Bute niekas negyvena

Klaipėdietė Ona Gerkienė prižiūri užsienyje gyvenančios dukros trijų kambarių 96 kvadratinių metrų ploto butą, esantį Dragūnų gatvėje. Jame šiuo metu niekas negyvena.

Todėl moterį nustebino gruodžio sąskaita už šildymą. Joje, be įprastų eilučių "patalpų šildymas" ir "šildymas bendrosioms reikmėms", atsirado nauja – "šil. dėl tol. šild. sąlygos nesilaik.".

Joje įrašyta, kad keistai užkoduota paslauga kainuoja 24,21 lito. Bendra suma, kurią moteris turi sumokėti už šildymą, 93,62 lito.

„Tokios eilutės niekada nebuvo. Suprantu, kad patalpų šildymas yra tai, kiek sunaudota šilumos pagal skaitiklius, šiluma bendrosioms reikmėms. Tačiau tikrai nežinau, ką reiškia nauja eilutė“, – tvirtino moteris.

Prilygino baudai

O.Gerkienė pasakojo, jog butas šildomas minimaliai, nes jame niekas negyvena.

„Dukra sakė, kad išvis nešildyčiau, nes butas tuščias – be reikalo neleisčiau pinigų, bet vis tiek palaikau minimalią šilumą, kad vėliau nekiltų kokių problemų“, – pabrėžė klaipėdietė.

O.Gerkienė tvirtino, jog dėl sąskaitoje atsiradusios naujos eilutės ėjo aiškintis į įmonę „Klaipėdos energija“, tačiau aiškaus atsakymo esą taip ir negavo.

„Supratau, kad šis mokestis yra, nes neišnaudoju šilumos normos. Bet man nereikia daugiau šilumos. Bute yra skaitiklis ir jis parodo, kiek suvartojau. Galėčiau išvis užsukti šilumą, nes bute niekas negyvena. Tas mokestis man atrodo kaip bauda, kad neišnaudojau reikiamo kiekio energijos, nors net neaišku, koks tas kiekis. Galėtų pasakyti, kiek reikia išsišildyti“, – kalbėjo pašnekovė.

"Išskleidė" dėl aiškumo

Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis pabrėžė, kad eilutė sąskaitoje "šil. dėl tol. šild. sąlygos nesilaik." (tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo) nėra naujas mokestis. Anksčiau šios išlaidos buvo įskaičiuotos į šildymą bendrosioms reikmėms.

Išskirti tokią eilutę iš bendros sumos šilumos tiekėjui rekomendavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Manoma, kad taip bus aiškiau gyventojams. Klaipėdoje tai – naujovė.

„Tokia eilutė atsiranda, kai nesilaikoma visų butų ir patalpų tolygaus šildymo sąlygų. Vartotojas yra prisukęs šilumą, o ši į tokį butą atkeliauja iš kaimyninių. Už šią šilumą taip pat reikia sumokėti. Šiuo atveju atsirado tik nauja eilutė, bet ne mokestis. Visos mokesčio dedamosios dalys "išskleistos" dėl aiškumo“, – pabrėžė V.Zutkis.

Nauja eilutė atsirado ne visų klaipėdiečių sąskaitose. Tai priklauso ir nuo metodikos, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už šildymą, ir nuo namo administratoriaus.