X diena artėja
Šalies sostinė jau skelbia apie visuomeninių įstaigų visuotinę dezinfekciją, uostamiestis dėl šios pavojingos ligos kol kas ramus.
Tačiau ramybė gali būti apgaulinga. Per pastarąsias dienas į Klaipėdą grįžo žmonių, keliavusių po šiaurės Italiją. Dienraščio žiniomis, šie žmonės telefonu jau kreipėsi į ligonines.
O uostininkai itin atidžiai studijuoja atvykstančių į Klaipėdos uostą laivų maršrutus.
Klausimų buvo kilę dėl vieno laivo, kuris lankėsi Singapūre. Šis laivas į uostą atplaukė vasario 10 d.
Uosto tarnybos apie atvykėlį informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir, tik gavę raštišką sutikimą, nusprendė įsileisti laivą į uostą.
Uoste – karantino patalpos
Kol kas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento darbuotojai ramina, jog užkratas per uostą patyliukais neprasmuks.
"Klaipėdos uoste, kaip ir Palangos oro uoste, dirba mūsų specialistai, kurie veikia pagal tam tikrą veiksmų algoritmą. Uoste yra įrengtas karantino skyrius, parengtos patalpos ekstra atvejui. Artėja kruizinių laivų sezono pradžia, todėl surengtame visų atsakingų tarnybų pasitarime kalbėjome, kaip pasirengti artėjančiam turistų srautui. Jei taip nutiktų, jog X valandą ir X dieną į Klaipėdos uostą užsuktų laivas, kuriame galėtų būti sergančiųjų koronavirusu, visos tarnybos turi žinoti, kokių veiksmų privalu imtis", – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
Pasiūla: vaistinėse nelikus apsauginių kaukių, klaipėdiečiai šluoja respiratorius iš statybinių prekių parduotuvių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Kiekvienas laivas, krovininis ar keleivinis, uosto tarnyboms teikia jūrinę sveikatos deklaraciją.
Joje nurodytas ne tik įgulos ir keleivių skaičius, bet ir jų sveikatos būklė.
"Šie dokumentai pateikiami prieš dvi dienas iki laivo įplaukimo į uostą. Tačiau per tą laiką gali daug kas nutikti, todėl iki įplaukiant laivui, prieš dvi valandas, su juo susisiekiama telefonu. Dar kartą tikslinama informacija. Dar vienas patikrinimas vyksta jau pačiame laive, kai šis pasiekia uostą. Mūsų specialistai įvertina situaciją vietoje. Jei laive sergančiųjų nėra, laivo įgulai ir keleiviams duodamas leidimas laisvai judėti uostamiestyje", – tikino R.Grigaliūnas.
50 apsauginių kostiumų
Kūno temperatūros uoste niekas nepuola matuoti taip, kaip oro uostuose.
Uostininkai aiškino, jog į uostamiestį dažniausiai driekiasi tokie maršrutai, kurie nėra tiesioginiai iš tų šalių, kuriose fiksuotas koronavirusas. Esą laivai atplaukia iš kitų uostų, kuriuose patikra taip pat buvo atlikta.
"Mes esame nupirkę 50 specialių apsauginių kostiumų, kurie yra skirti locmanams. Tai tie žmonės, kurie patys pirmieji patenka į laivą. Įsigijome užtektinai respiratorių, pirštinių, apsauginių kombinezonų. Tačiau situacijos analizė vyksta kur kas anksčiau, laivui dar tik plaukiant į uostą", – paaiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis.
Uostininkai atkreipia dėmesį ne tik į tuos laivus, kuriais atvyksta keleiviai, tikrinami ir krovininiai laivai, jų įgulos.
"Šiuo metu neturime tokių laivų, kurių įgulos turėtų požymių, jog gali būti sergančiųjų. Mes kalbame tik apie temperatūros padidėjimą. O jei nutiktų taip, jog būtų pranešimas apie realų susirgimą, būtų išskirta atskira krantinė tokiam laivui, pašaliniai į ją nebūtų įleidžiami. Tokias rekomendacijas esame gavę iš Pasaulio sveikatos organizacijos", – aiškino E.Kuzmarskis.
Pasiūla: vaistinėse nelikus apsauginių kaukių, klaipėdiečiai šluoja respiratorius iš statybinių prekių parduotuvių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Patys uostininkai analizuoja paskutinių atvykstančio laivo lankytų uostų informaciją. Aiškinamasi, kada juose lankėsi laivas, kiek laiko praleido kelionėje, mėginama išsiaiškinti laivo įgulos keitimo aplinkybes.
"Laimei, į Klaipėdą dažniausiai laivų maršrutai driekiasi daugiau nei 14 dienų, o tiek ir yra vadinamasis inkubacinis viruso laikotarpis. Problema išaiškėtų pakeliui. Tačiau viskas keičiasi kiekvieną dieną, jau ir Ispanija praneša apie infekcijos židinį. Jei Pasaulio sveikatos organizacija papildytų tų uostų, kuriuose fiksuotas ligos protrūkis, sąrašą, mes analizuotume naujus maršrutus. Kiekvienas laivas pateikia dešimt paskutinių lankytų uostų sąrašą", – tikino E.Kuzmarskis.
Neketina uždrausti atvykti
Jei paaiškėtų, jog į šalies teritorinius vandenis įplaukė laivas, kuriame gali būtų koronavirusu sergančių žmonių, uosto tarnybos imtųsi dar ir visai kitų veiksmų.
Tačiau apie tai, jog laivas galėtų būti apskritai neįleistas į uostą, kol kas tarnybos neužsimena.
"Apie susirgimą informuojamos uosto tarnybos, greitosios medicininės pagalbos specialistai. Toks ligonis, kuriam gali būti įtartas susirgimas, bet jis dar nebūtų patvirtintas, turi būti nugabentas į Infekcinę ligoninę. O ten medikai turėtų patvirtinti arba paneigti įtarimus. Tačiau, jei būtų žinoma, jog laive yra sergančiųjų, tokio laivo įgula ir keleiviai į uostą nebūtų įleidžiami", – tikino R.Grigaliūnas.
Grėsmė: kruizinių laivų sezonas jau ne už kalnų – pirmasis kelionių laivas į Klaipėdą užsuks kovo 31 d. Vėliau šį pavasarį laukiama ir su Italijos vėliava plaukiojančio lainerio "AIDA cara". Aiškinamasi, ar tarnybos pasiruošusios koronaviruso užkardymui.
Tačiau jei laivu atvyktų asmuo, kuris nutylėtų, jog lankėsi užkrato zonoje, specialiosios tarnybos neturėtų jokių galimybių jam uždrausti laisvai judėti po uostamiestį.
"Nėra tokių priemonių, kurios apsaugotų šimtu procentų. Niekas negalėtų įtarti viruso, jei žmogus neturi jokių simptomų. Juk inkubacinis laikotarpis ilgokas. Todėl visiems sveikiesiems patiems vertėtų paisyti tam tikrų apsisaugojimo priemonių – plauti rankas kas kartą pasinaudojus tualetu, sugrįžus į namus, vengti uždarų patalpų – teatrų, parduotuvių ar gal net muziejų. Žmogus turi įgyti savisaugos įgūdžių, nes didžioji dalis virusų gali plisti per paviršius, durų rankenas, kitus daiktus. Tokiam žmogui, ranka pasivalius nosį, patrynus akį, per gleivinę virusas patenka į organizmą", – pastebėjo R.Grigaliūnas.
Neturi rankų dezinfekantų
Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė tikino, jog kol kas ji turi neatsakytų klausimų dėl artėjančio turizmo sezono.
"Mes palaikome ryšius su laivus agentuojančiomis kompanijomis ir dažniausiai gauname keleivių sąrašus, todėl analizuojame šią informaciją. Gerai tik tiek, kad Klaipėda niekada nebus kruizo pradžios arba pabaigos taškas. Visi keleiviai bus išanalizuoti kitų šalių tarnybų. Kruizinių laivų kompanijos pačios jaučia riziką ir rūpinasi visomis saugumo priemonėmis", – pastebėjo R.Savickienė.
Pirmas kruizinis laivas į uostamiestį atplauks kovo 31 d. Laive "Astoria", plaukiojančiame su Portugalijos vėliava, telpa apie tūkstantį žmonių.
"Mes ieškome, kur įsigyti rankų dezinfekcijai skirtą aparatą. Uoste dažniausiai laivo personalas išneša tokį, kad įlipantys ir išlipantys galėtų dezinfekuoti rankas. Tačiau tokių įrenginių reikėtų visame mieste, lankytinose vietose, muziejuose", – paaiškino R.Savickienė.
O štai apsauginių kaukių ieško ir patys Turizmo ir informacijos centro darbuotojai.
"Apsauginių kaukių negalime įsigyti visame mieste. Turime tik kelias. Manyčiau, tokių kaukių turėtų būti centre net ir turistams", – pastebėjo R.Savickienė.
O kaip pažaboti galimą viruso plitimą per automobilių ir traukinių srautus, specialistė tikino neturinti atsakymų.
"Daugybė žmonių keliauja individualiai. Artimiausiomis dienomis tarsimės su viešbučių atstovais, kaip pažaboti ligos plitimą", – žadėjo R.Savickienė.
Nerimo yra daug. Ir gali būti, kad šis virusas atkeliaus ir pas mus.
Reagentai – tik Vilniui
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis neslėpė, jog uostamiestyje apsilankius laivui su koronavirusu sergančiu žmogumi, ligoninės laboratorija net neturėtų reagentų šiam virusui nustatyti.
Vinsas Janušonis / Redakcijos archyvo nuotr.
"Ligoninėje veikia moderni ir aukšto lygio molekulinė laboratorija, turime visą įrangą. Tačiau iki šiol neturime reagentų šiam virusui nustatyti. Jų yra tik Vilniuje. Mes prašėme ministerijos, aiškinomės. Tačiau kodėl šių reagentų nėra, sunku pasakyti. Jų bet kur ligoninės negali įsigyti", – patikino V.Janušonis.
Taip pat kyla klausimų, kaip tektų gabenti į Vilnių įtarimų sukėlusių pacientų kraują.
"Kol kas už tokį vežiojimą nenumatytas joks apmokėjimas. Juk negalime per vieną dieną tris kartus siųsti automobilio į Vilnių su mėginiais. Tai yra didžiulės išlaidos. Jei mėginsime grupuoti mėginius ir juos vešime kartą per savaitę, nebus jokio efekto ligos užkardymui ir išaiškinimui", – įžvelgė V.Janušonis.
Tačiau profesorius ramino miestiečius, jog koronavirusas nėra toks pavojingas, kaip daugelis mano.
"Tai yra virusinis susirgimas, kaip ir bet kuri kita gripo atmaina. Tačiau pripažįstu, jog jis kelia nerimą, nes pamažu slenka į Europą. Mūsų ligoninė yra pasiruošusi pavojingoms infekcijoms, esame net turėję įtarimų dėl choleros viruso. Tačiau kovoje su koronavirusu vis dėlto turėtų būti valstybinės priemonės. Jei taip nutiktų, jog atplauktų kruizinis laivas, reikėtų galvoti, kur evakuoti tuos žmones. Nes privalu būtų dvi savaites stebėti pacientus", – aiškino ligoninės vadovas.
V.Janušonis prisipažino, jog net ir savaitgalį sulaukia nerimastingų skambučių iš miestiečių, kurie prašo patarimo, kaip elgtis ką tik sugrįžus iš Italijos.
"Nerimo yra daug. Ir gali būti, jog šis virusas atkeliaus ir pas mus. Man skambino jau trys šeimos, kurios lankėsi Italijoje. Žmonės šiek tiek sukarščiavo, klausė patarimo, kur galėtų išsitirti. Iš to, ką išgirdau, panašu, jog nepasitvirtins įtarimai, bet nukreipiau gyventojus ten, kur reikia", – paaiškino profesorius.
Už respiratorių – 40 eurų
Nerimo banga uostamiestyje įsibėgėja.
Vakar Klaipėdos centre apsauginių kaukių prekyboje neturėjo nė viena vaistinė. "Camelia" ir "Eurovaistinė" vaistinių tinkluose vakar žurnalistai išgirdo, jog apsauginių kaukių jau seniai nebėra nė vienoje šio tinklo vaistinėje.
Neradę kaukių vaistinėse, klaipėdiečiai dar pirmadienį ėmė plūsti į statybinių prekių parduotuves.
Antradienį ryte vieno prekybos tinklo parduotuvėje Liepų gatvėje pardavėjos, paklaustos, kur galima rasti respiratorių, su šypsena patikino, kad į darbo rūbų skyrių nėra ko eiti. Paprastų, nedaug kainuojančių respiratorių neliko jau pirmadienį prieš pietus, o ir brangiuosius žmonės baigia išpirkti, jų liko tik keturi.
Prekybos vietoje buvo respiratorius, kurio pakuotėje buvo keli pakeičiami filtrai. Džiaugsmą dėl pagaliau rastos prekės numaldė kaina – be vieno cento 40 eurų.
Pardavėjos pasakojo, kad pirkėjai užplūdo ir išgraibstė visus paprastesniuosius respiratorius dar pirmadienį iki pietų. Po vidurdienio jų čia nebeliko.
Tą pačią dieną susisiekusios su kitos to paties tinklo parduotuvės darbuotojais jos sužinojo, kad ten popietę bebuvo likę devyni vienos rūšies ir 13 kitos rūšies respiratorių.
Danės gatvėje esančioje parduotuvėje vakar dar buvo ne vienos rūšies apsaugos priemonių, jų kaina svyravo nuo kelių dešimčių centų už dvi ar net penkias iki trijų eurų už vieną.
Vienas pirkėjas klausė pardavėjos, ar nebėra pilkos spalvos, kurie kainavo po 1,15 euro.
Šilutės plente vienoje didžiausių buities ir statybos reikmenų parduotuvėje respiratorių lentynoje vakar pasirinkimas buvo itin menkas.
Aukščiausiai kabėjo toks pat respiratorius, kaip ir matytas Liepų gatvės parduotuvėje, skyrėsi tik kaina. Čia už jį tektų sumokėti 10 eurų mažiau.
Šalia lentynos sustojusi pardavėja telefonu bendravo su bendradarbiais ir aiškino jiems, kad liko tik pusė dėžės geresniųjų, pigiųjų respiratorių.
Pasak pardavėjos, pačios efektyviausios esančios pažymėtos FP2 ir FP3 ženklais.
Prekybos centrų darbuotojos prasitarė manančios, kad lietuviai šimtais perkamus respiratorius siunčia į viruso apimtas šalis ir taip užsidirba.
Informacija nesuprantama
Daugelis Klaipėdoje siūlomų respiratorių pagaminti Lenkijoje, kai kurie jų atgabenti į mūsų šalį iš Baltarusijos.
"Respiratorius filtras. Tik Europos medžiagų! Super patvarus dubenėlį. Lengvas ir veiksmingas apsaugos priemones. Atsparumas labai žemas kvėpavimas", – toks paaiškinimas ant pakuotės informacijos apie gaminį suteikia nedaug (kalba netaisyta).
Užtat internetu įvairiomis prekėmis prekiaujantys pardavėjai jau ima brukti apsaugos nuo viruso priemones per socialinius tinklus.
Jų platinamų gaminių aprašai yra tikri puikios reklamos pavyzdžiai.
