Pasibaigus gripo ir peršalimo ligų sezonui, gyventojus į ligos patalą guldo žarnyno infekcijos. Šiemet jų skaičius Klaipėdos apskrityje išaugo dvigubai. Dauguma susirgusiųjų kovą su susirgimu tęsia ligoninių palatose.
Įsibėgėjus pavasariui gyventojus ėmė "šienauti" virusinės žarnyno infekcijos.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Pečkauskienės teigimu, negaluojančių gyventojų skaičius išaugo dvigubai. Šių metų balandį virusinės žarnyno infekcijos pakirto 250 Klaipėdos apskrities gyventojų, o pernai – 151.
"Yra ir rotavirusas, yra ir noravirusas, turime ir nepatikslintų virusinių žarnyno susirgimų", – teigė V.Pečkauskienė.
Pašnekovės teigimu, šis protrūkis gali būti siejamas su tuo, jog šiemet būta mažiau susirgusiųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Gripą ligoniui dažai pavyksta įveikti gydantis ambulatoriškai, o šiuo metu siaučiančios žarnyno infekcijos retai pažabojamos be medikų įsikišimo.
"Dažnai susirgusieji būna hospitalizuojami", – pabrėžė V.Pečkauskienė.
Anot specialistės, tokie susirgimai gali plisti žaibiškai, todėl neretai sunegalavus vienam šeimos nariui būdingus simptomus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pakilusią temperatūra – bemat pajunta ir kiti.
"Nesikreipęs į gydytojus žmogus gali pakenkti ir aplinkiniams, nes virusas yra labai atsparus. Paprastai taip ir kyla protrūkiai", – pabrėžė pašnekovė.
Pasak jos, vos tik pajutus minėtus negalavimus reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. Siekiant užkirsti kelią plitimui, būtina griežtai laikytis higienos – dažnai plauti rankas, švarinti namus, vėdinti patalpas.
"Šias ligas dar galima pavadinti ir nešvarių rankų ligomis", – dėstė V.Pečkauskienė.
Inkubacinis virusinių ligų periodas trunka nuo kelių valandų iki trijų parų. Virusas žmogų gali varginti iki savaitės, o nesigydant – dar ilgiau.