Dokumente prognozuojama, kad lengvinant karantino sąlygas, užsikrėtusiųjų gali padaugėti, susidaryti naujų viruso židinių.

Kaip vienas pagrindinių infekcijos valdymo instrumentų numatomas iniciatyvus tikslinis testavimas.

„Toks testavimas bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kur kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams“, – teigiama strategijoje.

Tikslinius tikrinimus taip pat ketinama vykdyti parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais.

„Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui“, – rašoma dokumente.

Be to, ketinama vykdyti ir atsitiktinį testavimą šalies bei atskirų regionų mastu.

Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui.

Atsižvelgus į jau turimą patirtį gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus, planuojama iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį. Bus svarstoma įvesti naują nuolatinę sveikatos priežiūros paslaugų grupę – COVID-19 ligos padarinių gydymą.

Įsitikinusi, kaip svarbu užsitikrinti asmens apsaugos priemonių rezervą, Vyriausybė žada sudaryti konkrečius ilgalaikius tokių priemonių poreikio, įsigijimo rinkoje, tiekimo grandinių nustatymo planus.

„Daug dėmesio bus skiriama tam, kad asmens apsaugos priemonės būtų gaminamos vietinėje rinkoje, taip pat būtų sukurtas jų licencijavimui reikalingas mechanizmas“, – tvirtinama strategijoje.

Joje taip pat pažymėta būtinybė užtikrinti kokybišką ir prieinamą psichologinę pagalbą, plėsti paslaugas smurto artimoje aplinkoje aukoms.

Dokumente numatyta visus asmenis suskirstyti į tris rizikos grupes: aukštos, vidutinės ir žemos rizikos.

Kuo aukštesniam rizikos laipsniui bus priskiriamas asmuo, tuo didesnės apsaugos priemonės jam bus taikomos. Konkrečios priemonės strategijoje nenurodytos.

Dokumente taip pat atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti ekonomikos vystymo kryptis.

„Sutelkus visus finansavimo šaltinius, investicijos turėtų pasiekti vidutiniu laikotarpiu tas sritis, kurios labiausiai padės ekonomikai atsigauti ir užtikrins tvarią ekonomikos plėtrą. Todėl finansavimą tikslinga skirti žmogiškajam kapitalui, skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms, ekonominei infrastruktūrai ir energetikai“, – rašoma strategijoje.

Vyriausybė turės parengti tokį valstybės plėtros planą. Numatoma, kad jis apims daugelį veiklos sričių – ekonomiką, finansų sektorių, turizmą, socialinę aplinką, švietimo sistemą, kultūrą, viešąjį saugumą, žemės ūkį, viešąjį valdymą, tarptautinius santykius ir kitas.