Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.

Ketvirtadienį Briuselyje įvyko Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos aukšto rango pareigūnų susitikimas dėl sinchronizacijos projekto.

„Susitikimo tikslas buvo apžvelgti sinchronizacijai reikalingų projektų būklę bei aptarti galimybę paankstinti sinchronizacijos terminą, nustatytą gegužės mėnesį Taline vykusiame Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime. Siekdami nustatyti galimybes, Baltijos valstybių elektros sistemų operatoriai atliko keletą tyrimų, kurių turinys ir išvados buvo pristatytos susitikime“, – aiškino T. Tataras.

„EK, Latvijos ir Estijos ekspertų nuomone, planuojamo sinchronizavimo terminą galima paankstinti maždaug metais, palyginti su anksčiau sutartu. Pagrindinis dalykas, kuris leidžia paankstinti sinchronizaciją, yra trečiosios elektros jungties tarp Estijos ir Latvijos pertvarkymo užbaigimo termino paankstinimas“, – pažymėjo jis.

Pasak T. Tataro, susitikime nebuvo susitarta dėl šios datos paankstinimo, nors sutarta parengti galimo tokio susitarimo  detales, kurios liepos pabaigoje galėtų būti aptartos kitame politiniame lygyje.

Lietuvos energetikos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė penktadienį BNS teigė, kad derybos dėl paankstintos sinchronizacijos datos tęsiasi ir dėl to su Baltijos šalimis bus tariamasi toliau. Tuo metu Estijos pareigūno pozicijos apie galimybę sinchronizuotis 2025-ųjų pradžioje ji nekomentavo.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę Estijos leidiniui „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar. 

„Džiaugiuosi grįžusi dirbti su žmogumi, su kuriuo jau turiu labai geros darbo patirties, kurio energija ir užsidegimu tikiu ir žaviuosi, ir visokeriopai padėsiu siekti jo užsibrėžtų politinių tikslų“, – BNS sakė V. Ramanauskaitė. 

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio patarėja ryšiams su visuomene ji dirbo nuo 2017 metų sausio.

2009–2011 metais  V. Ramanauskaitė buvo D. Kreivio atstovė spaudai, jam dirbant ūkio ministru. Iki tol ji vadovavo agentūrai „Saldo partneriai“, dar anksčiau dirbo su viešųjų ryšių specialistu Artūru Jonkumi.

V. Ramanauskaitė taip pat yra dirbusi Viešųjų pirkimų tarnyboje, „Danske Bank“, agentūroje „Investuok Lietuvoje“.

Ji BNS patvirtino, kad šias pareigas pradės eiti ketvirtadienį.

Pastaruoju metu V.Ramanauskaitė buvo Viešųjų pirkimų tarnybos atstove spaudai, prieš tai dirbo „Danske Bank“, agentūroje „Investuok Lietuvoje“, Ūkio ministerijoje.