Jis ir kiti atsinaujinančios energetikos verslo atstovai sveikina Vyriausybės sprendimą septyniskart didesnį finansavimą paramos priemonėms nuotolinei saulės elektrinei įsigyti, kadangi skyrus dosnesnių lėšų paramai neslops aktyvios gyventojų investicijos į žaliąją energetiką.
Vis tik nerimaujama, kad išaugsianti paklausa gali ir trikdyti tiek individualių, tiek nutolusių elektrinių pasiūlą – įmonėms gali stigti būtinųjų komponentų ir darbo jėgos, o dėl stringančių prekybinių santykių su Kinija saulės elektrinės gali brangti.
Nestabdys investicijų į saulės energetiką
Vyriausybė trečiadienį pritarė bendram Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Be Seimui teikiamo siūlymo centralizuotam šildymui šį sezoną netaikyti pridėtinės vertės mokesčio, nuspręsta skirti papildomus 35 mln. eurų paramos priemonei gyventojams, kurie norėtų įsirengti saulės elektrinę arba įsigyti dalį saulės elektrinių parko pajėgumų.
Prašymai Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansavimui gauti teikiami nuo sausio 10 d. iki vasario 11 d., tam iki šiol buvo numatyta 5,4 mln. eurų. Energetikos ministras Dainius Kreivys, pristatydamas priemonę, argumentavo, kad tokios sumos visoms maždaug 12 tūkst. paraiškų finansuoti nepakaks. Pavyzdžiui, vien iki sausio 20 d. prašymų daliniam finansavimui saulės jėgainei įsirengti arba įsigyti gauta už 23,2 mln. eurų.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius džiaugiasi, kad saulės energetikai skatinti skiriama suma išaugs iki 40,4 mln. eurų, kadangi tapti žaliąją energiją gaminančiais vartotojais galės žymiai daugiau norinčiųjų.
Jo nuomone, iki tol dalis gyventojų, norėjusių įsigyti saulės elektrinę šiemet, pastebėję didelį paramos populiarumą, nusprendė atidėti investicijas kitiems metams, kai prasidės naujas paraiškų teikimo etapas.
„Daug kas galbūt nedavė tų paraiškų, nes pamatė, kad jau keturis kartus daugiau prašančių, nei yra pinigų ir galvojo, kad jau nėra prasmės. O dabar, kai toks Vyriausybės sprendimas, dabar vėl ta prasmė atsiranda ir tas, kas jau buvo nusivylęs ir galvojo, kad neduos paraiškos, galbūt dabar paramą gaus“, – Eltai teigė jis.
Į Lietuvą važiuoja iš kitų kraštų aiškintis, kodėl pas mus taip gerai.
„Valstybės parama šiuo atveju suveikia kaip atidaromas butelio kamštukas, kad nestabdytų valstybės parama investicijų į saulės energetiką šiuo metu“, – svarstė M. Nagevičius.
V. Mačiulis irgi pasidžiaugė dideliu saulės energetikai skirtu dėmesiu. Pasak jo, investavę dabar, gyventojai ateinančius 25 metus už elektrą mokėtų mažiau, todėl skatinti saulės energetiką yra tikslinga.
„Tai yra labai gerai. Esmė yra tokia, kad pastatei saulės elektrinę ir tu žinai, kad 25 metus tavo elektra tau kainuos maždaug 4 ct/KWh, o rinkoje tegul ji šokinėja aukštyn ar žemyn, tas nėra svarbu“, – su ELTA įžvalgomis dalinosi jis.
Dabar investuoti į saulės elektrinę apsimoka
APVA paramą skiria tik fiziniams asmenims, jos rūšys yra dvi – saulės elektrinei ant individualaus namo stogo statyti arba daliai pajėgumų nutolusiame saulės elektrinių parke įsigyti. Jei prašymas patenkinamas, iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą padengiamos iš valstybės biudžeto. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3230 eurų.
„APVA (tinklalapyje – ELTA) yra forma, paprastas labai pildymas. Vienintelis dalykas, kurį reikia žinoti, jei ant savo namo stogo statai, tai savo namo registro numerį. Reikia žinoti, kiek nori KW, kiek tu pretenduoji saulės elektrinės pirkti“, – paaiškina M. Nagevičius, kartu pridurdamas, jog galintiems sau leisti skirti, pavyzdžiui, apie 3 tūkst. eurų elektra butui apsirūpinti, investuoti dabar verta.
„Tiems, kurie gali tai sau leisti, rasti iš kur greitai paimti pinigų ir investuoti, tai tikrai apsimoka, nes jie mokėdami už elektrą kiekvieną mėnesį prie dabartinių rinkos kainų per 3-5 metus daugiau sumokės, nei už tą visą saulės elektrinę“, – sako M. Nagevičius.
Savo ruožtu V. Mačiulis alternatyvą net ir daugiabučių gyventojams gamintis sau elektrą iš saulės, vadina fantastiška ir unikalia.
„Fantastiška galimybė praktiškai, galbūt kol kas esame vienintelė šalis, kurioje gali nusipirkti elektrinės dalį saulės parke. (...) Bet kuris žmogus Lietuvoje šiuo metu gali įsigyti elektrinės dalį – daugiabutyje, individualiame name, kur nori. Ir senamiestyje gyvenantis“, – sako V. Mačiulis.
„Į Lietuvą važiuoja iš kitų kraštų aiškintis, kodėl pas mus taip gerai“, – sako LSEA prezidentas. Anot jo, daugiabučių gyventojams pakanka 2–3 KW elektros, įsigyti tokius nutolusios saulės elektrinės pajėgumus kainuotų apie 2–3 tūkst. eurų, o paramą gavus, trečdalį šios sumos padengtų valstybė.
„Tai daugiabučio gyventojui kainuoja nuo 1,5–2 tūkst. eurų. Bet pasirenki tą investiciją, kurią galima palyginti su baldų komplektu, gana kukliu, ir tu turi 25 metams trigubai arba keturgubai pigesnę elektrą“, – argumentuoja jis.
Tačiau M. Nagevičiaus teigimu, mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai tokių investicijų neretai negali sau leisti. Be to, uždirbančių mažiau energetinio atsinaujinimo planus ne visuomet linkę finansuoti ir bankai, ypač jei žmogus turi kitų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolą būstui. LAIEK prezidentas siūlo Vyriausybei priimti papildomų sprendimų, kad norintys įsigyti saulės elektrinę tam galėtų gauti paskolą nepriklausomai nuo finansinės padėties.
„Galbūt tokiu atveju valstybė tą tokią socialinę paramą turėtų teikti kaip valstybės garantiją tokiems žmonėms įsigyti tą saulės elektrinę, kad tada jiems bankas duotų paskolą, nepaisant jų pajamų – su valstybės garantija“, – svarsto M. Nagevičius.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 tūkst. energiją saulės elektrinėse pasigaminančių vartotojų – 14 tūkst. įsirengę modulius ant gyvenamųjų namų stogų, maždaug 5 tūkst. įsigiję pajėgumų nutolusiuose parkuose.
Stojant prekybai su Kinija, strigtų ir elektrinių gamyba
Augant gyventojų susidomėjimui atsinaujinančia energetika V. Mačiulis vis tik pastebi ir tam tikrų nerimo ženklų. Visų pirma, jo teigimu, patvirtinus ženkliai didesnę dalį paraiškų, saulės elektrinių įrengimo bendrovėms gali kilti sunkumų patenkinant išaugusią paklausą.
„Įmonių, kurios gali pastatyti, pajėgumai, medžiagų galimybės, kai reikia per vienerius metus gauti kažko triskart daugiau, truputį mums kelia nerimą. Nes nėra paprasta ir pastatyti tiek elektrinių“, – tikina jis. V. Mačiulis pasakoja, jog paprastai saulės elektrinė įrengiama per 1–2 mėnesius, tačiau išaugsiant klientų skaičiui, darbai prailgtų ir iki pusmečio. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 40 tokias paslaugas teikiančių įmonių.
LSEA prezidentas nerimauja ir dėl to, kad patenkinus rekordinį paraiškų skaičių, paklausa viršys pasiūlą, tad apie 10 proc. kils elektrinių įrengimo kainos, taip pat gali pritrūkti darbo rankų bei komponentų saulės moduliams gaminti. Jis pripažino, kad saulės elektrinių verslas gana priklausomas nuo medžiagų, tiekiamų iš Kinijos, kuri jau ne pirmą mėnesį spaudžia lietuviškas įmones.
„Medžiagos daugiausia gaunamos iš Kinijos. Dabar kol kas važiuoja iš sandėlių, kurie yra Europoje, bet visokių gandų sklando. Neabejotinai, kad modulių, medžiagų pateikimo sutrikimų dėl Kinijos tų problemų. Kai kurios didžiosios įmonės jau tą jaučia – bloginami mokėjimo terminai, ilginami pateikimo terminai. Ir kainos kyla. Kadangi atsiranda deficitas, natūralu, kad ir kainos kyla“, – paaiškina pašnekovas.
Be to, anot V. Mačiulio, galimi trikdžiai daug naujų elektrinių prijungiant prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklų. Daliai vartotojų, jo nuomone, gali nepavykti prie jų prisijungti.
„ESO tinklas nėra begalinis, jis pritaikytas tiekti elektrą, bet nėra pritaikytas imti elektrą. Tai jau dabar vis daugiau atsitinka, kad žmogus nori pasistatyti elektrinę, bet jau tinklo galimybės išsemtos, negali prisijungti. Čia bus antroji problema, kuri gali stabdyti ir nervinti žmones“, – teigia V. Mačiulis.
Nors tokiu atveju alternatyva išlieka nutolusios saulės elektrinės, V. Mačiulis pirštu beda į sudėtingas ir griežtas lietuviškas teisines procedūras atsinaujinančių išteklių energetikos objektams plėtoti. Dėl to, anot jo, beveik nėra kur statyti naujų saulės elektrinių parkų, o dabar laisvi pajėgumai išperkami kone iškart.
„Pas mus negalima statyti žemės ūkio paskirties žemėje, reikia keisti jos paskirtį, reikia daug kam įrodinėti, niekam saulės elektrinė nekenkia, nes ten yra stiklas, jokių spinduliavimų, jokių išmetimų ar ko nors. Bet nėra žemės, kur galima statyti, ne bet kokia žemė tinka. Ji turi būti netoli tinklo, netoli transformatorinių. Šitos žemės trūkumas yra labai didelis“, – tikina V. Mačiulis.
D. Kreivys: investavus į saulės elektrinę dabar, ji atsipirktų per kelerius metus
Kaip praėjusią savaitę aiškino D. Kreivys, dabar, lyginant su 2021 metais, saulės elektrinę įsirengę gyventojai šio sprendimo grąžą, žymiai pakilus energijos kainoms, pajustų kelerius metus greičiau, ir tai yra geras būdas sutaupyti.
„Praėjusiais metais saulės elektrinių atsiperkamumas buvo 6–7 metai. Kainoms pakilus dvigubai, galime paskaičiuoti, per kiek jos atsiperka. Tai reiškia, kad gyventojui, investavusiam į elektrinę, ji atsiperka per kelerius metus, ir toliau elektra jam kainuoja labai nedaug“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė energetikos ministras.
Pasak jo, šiuo metu Energetikos ministerija jau yra gavusi apie 12 tūkst. paraiškų finansavimui saulės elektrinėms įsirengti. Ministras viliasi, jog iki paraiškų teikimo termino pabaigos penktadienį šis skaičius dar augs, todėl papildomas finansavimas leis patenkinti visas tinkamai pateiktas gyventojų paraiškas. Dar šiemet tikimasi gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje padvigubinti.
Ministras taip pat pažymi, kad toks staigus augimas sąlygoja būtinybę peržiūrėti ir teisinį reguliavimą, kadangi dabartiniai žaliosios energetikos plėtrą reguliuojantys teisės aktai yra pasenę, be to, pilna biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą. Reikiamų įstatymų paketą ministerija Seimui ketina teikti pavasario sesijoje kovą.
Energetikos ministerija planuoja vasarą inicijuoti dar vieną kvietimą, finansuojamą 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, saulės jėgainių įsirengimui namų ūkiuose – tam ketinama skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų.
Iš viso pagal namų ūkio energetinio efektyvumo didinimui bei AEI naudojimui juose Energetikos ministerija iki 2029 m. ketina investuoti apie 300 mln. eurų.
