Trečiadienį šalies vadovas dalyvaus Koerber-Stiftung instituto renginyje, sakys kalbą „Zeitenwende. Lūžio taškas: Lietuvos požiūris“.

Ketvirtadienį numatytas G. Nausėdos susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Per susitikimą planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.

Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.

Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.

Vokietijos sostinėje taip pat numatyti G. Nausėdos susitikimai su šios šalies verslo atstovais.

Taip jis kalbėjo savaitraščiui „Der Spiegel“, prieš išvykdamas į vizitą į Berlyne.

„Tai mums yra absoliutus prioritetas. Esame maža šalis, nuo rytų iki vakarų mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apsaugoti šalį, o kartu ir NATO teritoriją“, – pirmadienį paskelbtame interviu teigė prezidentas, paklaustas, kokios pasekmės gali sekti, jei vokiečių brigada nebus nuolat dislokuota Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.

Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apsaugoti šalį, o kartu ir NATO teritoriją.

Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.

Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.

G. Nausėda trečiadienį išvyksta į Berlyną, kur su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) aptars Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

„Mūsų draugai yra reikalingi čia. Esame pasirengę sudaryti tam visas būtinas sąlygas. Kaip jau sakiau kancleriui O. Scholzui: norėtume čia sukurti dar geresnes Bundesvero mokymo sąlygas, nei šiuo metu yra Vokietijoje“, – pažymėjo G. Nausėda.

Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną, vystoma kita infrastruktūra, reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką.

Planuojama plėsti ir Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Skaičiuojama, kad per ateinančius dvejus-trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų.

Per susitikimą planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.

G. Nausėda ir O. Scholzas pernai birželį Vilniuje paskelbė komunikatą, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Balandžio 26–27 dienomis vyksiančio darbo vizito metu Lietuvos vadovas taip pat dalyvaus Körber-Stiftung instituto renginyje, sakys kalbą „Zeitenwende. Lūžio taškas: Lietuvos požiūris“, numatyti G. Nausėdos susitikimai su Vokietijos verslo atstovais.

Friedricho Augusto von Hayeko fondas Berlyne I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas įteiks apdovanojimą už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Per vizitą Vokietijoje Baltijos valstybių premjerai taip pat aptars regiono energetinio saugumo, energijos kainų, paramos Ukrainai ir jos atstatymo, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, sankcijų Rusijai tęstinumo bei tolesnio griežtinimo klausimus.

I. Šimonytė dar susitiks su Vokietijos lietuvių bendruomene.

Ministrė pirmininkė skaitys pranešimą apie Europos ateitį, saugumo ir politinę padėtį regione, nelegalios migracijos iššūkius, dalyvaus diskusijose su kitų ES šalių lyderiais, priklausančiais EPP šeimai, pranešė Vyriausybė.

Konferencijos metu vyks dvišaliai premjerės susitikimai su EPP frakcijos Europos Parlamente vadovu Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu), Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu (Sebastianu Kurcu).

I. Šimonytę į premjerės pareigas delegavusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra Europos liaudies partijos nariai.

Vokietijoje numatyti susitikimai su Bundestago pirmininku Wolfgangu Schauble (Volfgangu Šoible), Bundestago ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininku Aloisu Karlu ir nariais, Bundestago Aplinkosaugos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos komiteto pirmininke Sylvia Kotting-Uhl (Silvija Koting Ul) ir nariais.

Seimo delegacija taip pat planuoja susitikti su Heinricho Bollio (Heinricho Biolio) fondo valdybos pirmininke Ellen Ueberschar (Elen Ueberšar), Vokietijos Žaliųjų partijos vadovais ir parlamentinės frakcijos atstovais.

Lietuvos ambasadoje vyks susitikimas su Vokietijos lietuvių bendruomene.

Lietuvos parlamento delegacija Vokietijoje lankysis balandžio 2–4 dienomis.