Ketvirtadienį Lietuvos parlamento vadovė susitiks su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola (Roberta Mecola), su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos nariais bei frakcijos „Renew Europe“ lyderiais dalyvaus diskusijose, kuriose bus aptariama būsima politinės šeimos kryptis, Europos ekonomikos atvėrimas piliečių naudai, veiksminga, įtrauki ir teigiama žalioji pertvarka, europietiškų vertybių svarba šiuolaikiniame pasaulyje.

Birželio 29–30 dienomis Briuselyje vyks EVT posėdžiai ir susitikimai.

Kultūros ministrai diskutuos dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto ir tvirtins pažangos ataskaitą jį rengiant, pranešė Kultūros ministerija.

ES kultūros ministrų taryba taip pat numato tvirtinti išvadas dėl menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų.

„Tarybos išvadų projektu pripažįstamas svarbus menininkų vaidmuo visuomenėje, jų indėlis į taiką, laisvę, demokratiją ir kultūros įvairovę, pabrėžiama būtinybė imtis menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų apsaugos nuo bet kokios rūšies grasinimų bei prievartos“, – teigiama ministerijos pranešime.

Tarybos išvados apima visą pasaulį, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas Rusijos užpultai Ukrainai ir jos menininkų bei kitų nuo Rusijos sukelto karo bėgančių menininkų padėčiai.

Briuselyje kultūros ministras taip pat susitiks su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos iniciatyva trečiadienį parlamentų vadovės susitiks apžvelgti naujausią humanitarinę situaciją Ukrainoje ir pasitarti dėl tolesnės pagalbos karo pabėgėliams.

Čekijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos parlamentų pirmininkės taip pat lankysis Ukrainos pilietinės visuomenės centre, dalyvaus parodos „Ukrainietė“ atidaryme.

Numatytas ir susitikimas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Statistikos departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko 67,6 tūkst. pabėgėlių. Rusams atakuojant energetikos ir infrastruktūros objektus, prognozuojama, kad žiemą pabėgėlių srautas iš Ukrainos padidės.

Gruodžio 8-9 dienomis vyksiančiame posėdyje taip pat diskutuojama dėl pokyčių ES migracijos politikoje bei ES išorės sienos apsaugos stiprinimo, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Tarybos posėdžio metu A. Bilotaitė kvies aptarti teisinius krizės valdymo įrankius, kurie prisidėtų prie sienos apsaugos stiprinimo ir prieglobsčio sistemos tobulinimo. A. Bilotaitė sieks atkreipti ES ministrų dėmesį į reikalingą finansinę paramą sienos stebėjimo įrangai, pasienio infrastruktūrai, pasieniečių technikos atnaujinimui.

„Valdydama migracijos krizę Lietuva jau padarė visus būtinus žingsnius – dabar reikalingi sprendimai tarptautiniu lygmeniu. Laukiame Europos Komisijos pasiūlymo dėl Šengeno sienų kodekso. Tikimės, kad jame bus įtvirtintos Lietuvos jau išbandytos išorės sienų apsaugos ir prevencijos priemonės“, – teigė A. Bilotaitė.

Valdydama migracijos krizę Lietuva jau padarė visus būtinus žingsnius – dabar reikalingi sprendimai tarptautiniu lygmeniu.

A. Bilotaitės darbotvarkėje taip pat numatyti dvišaliai susitikimai su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson (Ilva Johanson), Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) vadovu Fabrice'u Leggeri (Fabrisu Ležeri), Slovėnijos vidaus reikalų ministru Alešu Hojsu bei ES tarybai kitą pusmetį pirmininkausiančios Prancūzijos vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu (Žeraldu Darmanenu).

Dvišaliuose susitikimuose A. Bilotaitė pristatys aktualią informaciją apie situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, aptars poreikį stiprinti Lietuvos sienos su Baltarusija infrastruktūrą bei būtinybę sukurti efektyvius teisinius įrankius šalims, susiduriančioms su dirbtinai sukeltu migrantų antplūdžiu.

Susitikime su „Frontex“ vadovu A. Bilotaitė aptars tolimesnį bendradarbiavimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir pasirašys sutartį dėl „Frontex“ pareigūnų apginklavimo. „Frontex“ tęsia misiją Lietuvoje, ją vykdo 63 „Frontex“ pareigūnai.

Ministrė taip pat dalyvaus Interneto forume, Europos Komisijos kasmet organizuojame renginyje, kuriame bendrai diskusijai ir sprendimų paieškai dėl žalingo turinio internete prevencijos kviečiami ES institucijų, agentūrų atstovai, valstybių narių vidaus reikalų ministrai ir privačios kompanijos. Ministrė forume pristatys informaciją apie Lietuvos patiriamas dezinformacijos atakas ir skatins kurti vieningą ES atsaką į dezinformaciją ir propagandą.

Birželio 2–4 dienomis vyksiančio vizito metu numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu), Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoliu (Davidu Sasoliu), NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente pirmininku Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu).

Susitikimuose su ES vadovais premjerė aptars koronaviruso pandemijos valdymą, Lietuvai ir regionui svarbius infrastruktūrinius projektus energetikos ir transporto srityse, klimato kaitos klausimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, tarp pokalbio temų taip pat bus nesaugi Astravo atominė elektrinė ir joje gaminamos elektros importo į ES stabdymas, atsakas į Baltarusijos ir Rusijos agresyvius veiksmus, konkrečios paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei ir Rytų partnerystės šalims telkimas.

Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi premjerė aptars saugumo iššūkius, NATO buvimą regione, Lietuvos indėlį į Aljansą ir tarptautines operacijas, agresyvius Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, NATO atvirų durų politiką.

Kaip pranešime pažymi Vyriausybės spaudos tarnyba, tai yra pirmasis ministrės pirmininkės I. Šimonytės vizitas į užsienį.

1. ES biudžetas. Susitikimuose su Europos Sąjungos vadovais G. Nausėda aptars Lietuvos siekį naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas. ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

2. Energetika. Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuos per Lenkiją. Vystant tam reikalingą infrastruktūrą, Baltijos šalys tikisi, kad Europos Komisija sėkmingai susiderės su Rusija ir Baltarusija dėl jų atsijungimo nuo posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede. G. Nausėda taip pat turėtų pristatyti pasiūlymą steigti sinchronizacijos koordinatoriaus pareigybę. Prezidentas tikisi, kad toks ES pareigūnas leis sklandžiau plėtoti projektą. Šalies vadovas taip pat paragins ES lyderius imtis priemonių užtikrinti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumą ir bandys įtikinti, kad su šia jėgaine susiję klausimai turi lemti ES – Minsko santykius.

3. „Brexit'as“. G. Nausėda su ES lyderiais turėtų aptarti galimus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijus. Bloko šalys su nerimu stebi konfliktą tarp britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) ir šalies parlamento. Ministras pirmininkas siekia įgauti daugiau laisvės deryboms, kad galėtų spausti Briuselį pakeisti „Brexit'o“ sąlygas apibrėžiantį susitarimą. B. Johnsonas teigia, kad spalio pabaigoje jo šalis pasitrauks iš ES arba su pakeista sutartimi, arba be jokio susitarimo. ES pareigūnai toliau laikosi pozicijos, kad su Theresa May (Tereza Mei) suderėta sutartis nebus keičiama. Briuselyje šiuo metu svarstomos galimybės atverti nelaimių atvejams skirtą bendrijos specialųjį fondą valstybėms narėms, jeigu jos patirtų ekonomines „Brexit'o“ be sutarties pasekmes.

4. Eurokomisaro postas. Susitikęs su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) prezidentas domėsis, kokį eurokomisaro portfelį gali gauti Lietuvos siūlomas atstovas Virginijus Sinkevičius. Šio 28-erių politiko kandidatūrai dar turės pritarti Europos Parlamentas. Jo įtaka gali priklausyti nuo to, ar Europos žalieji V. Sinkevičių pripažins kaip savo atstovą.

5. Saugumas. Per pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu šalies vadovas pristatys Lietuvos siekį per artimiausią dešimtmetį padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. G. Nausėda taip pat turėtų kelti klausimus dėl regiono oro gynybos – Baltijos šalys siekia, kad konflikto atveju jose budintys oro policijos naikintuvai vykdytų gynybos užduotis, sąjungininkai pratyboms dažniau atsiųstų antžeminių sistemų. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat bando įtikinti sąjungininkus sustiprinti čia dislokuotus tarptautinius batalionus oro ir jūrų gynybos priemonėmis. Be to, prašoma sąjungininkų indėlio užtikrinant, kad konflikto atveju Baltijos šalys nebūtų atskirtos nuo likusios NATO teritorijos, rusams užėmus Suvalkų koridorių ir įgavus Baltijos jūros kontrolę. Lietuva siekia detalesnių NATO gynybos planų regionui. Vilnius tikisi, kad šie klausimai bus aptarti per gruodį Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli (Davidu Marija Sasoliu).

Pasak šalies vadovo, dideli karpymai neleis įgyvendinti užsibrėžtų pačios ES tikslų ir pakenks atskirų šalių interesams.

„Radikalus biudžeto karpymas tiek ES mastu, tiek atskirų ES šalių mastu labai apsunkintų naujojo politinio ciklo tikslų įgyvendinimą, o tie tikslai yra labai ambicingi – tai ir vidaus rinkos gilinimas, ir jungtys, ir gera kaimynystės politika, ir, žinoma, tyrimai ir inovacijos, kurios ateinančius penkerius metus bus vienas svarbiausių ES prioritetų. Dar nepaminėjau klimato kaitos, kuri taip pat kainuoja nemažus pinigus“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tie radikalūs karpymai turi tapti ne tokiais radikaliais ir užtikrinti tiek bendrijos, tiek ir atskirų šalių interesus“, – pridūrė jis.

Tie radikalūs karpymai turi tapti ne tokiais radikaliais ir užtikrinti tiek bendrijos, tiek ir atskirų šalių interesus.

Anot Europos Parlamento pranešimo, D. M. Sassoli per susitikimą su Lietuvos prezidentu tvirtino, kad jo vadovaujama institucija yra pasirengusi kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą, galintį sumažėti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos.

„Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orų, saugų ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančiuosius ES kaimynystėje“, – pranešime cituojamas parlamento pirmininkas.

Lietuva siekia 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas.

ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

G. Nausėda džiaugėsi šių metų Europos Parlamento išsakyta parama Lietuvos prašymui, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti būtų skirta 780 mln. eurų, o ne 552 mln. eurų, kaip kad siūlė Europos Komisija.

Lietuvos prezidentas ir Europos Parlamento pirmininkas taip pat aptarė Rytų partnerystę, ES politiką pasaulyje, energetinio saugumo ir tvaraus vystymosi klausimus.

„Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje“, – kalbėjo D. M. Sassoli.

Briuselyje G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovais.

Prezidentas trečiadienį saugumo klausimus aptars su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pasak diplomatų, viršūnių susitikime penktadienį daugiausia bus diskutuojama, kaip užkamšyti maždaug 10 mlrd. eurų skylę dėl Britanijos pasitraukimo iš ES.

Artėjant susitikimui, Baltijos šalys paragino valstybes padidinti įnašus į bendrą 2021–2027 metų biudžetą, kad būtų išlaikytas dabartinio daugiamečio biudžeto lygis.

Tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Švedija, Austrija ir Danija, atsisako didinti savo dalį ir sako, kad pasitraukus britams biudžetas turi būti mažesnis.

Jokių sprendimų penktadienį nesitikima – šis neformalus susitikimas laikomas įžanga į rimtas derybas. Lietuvai jose bus svarbiausia užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Vakarų europiečiai nori daugiau pinigų kovoti su migracijos iššūkiais ir bendroms iniciatyvoms gynybos ir saugumo srityje.

ES valstybių ir vyriausybių vadovai penktadienį taip pat aptars bendrijos institucijų sandarą po „Brexit“.

Anot diplomatų, jie turbūt išsakys pritarimą Europos Parlamento siūlymui sumažinti europarlamentarų skaičių nuo 751 iki 705, bet nepritars jų reikalavimui, kad būsimas Europos Komisijos vadovas būtų renkamas tik iš Europos Parlamento politinių grupių pateiktų kandidatų.

Euro grupėje didžiausią dėmesį finansų ministrai skirs bankų sąjungos užbaigimo, ES fiskalinių taisyklių tobulinimo ir fiskalinių pajėgumų sukūrimo klausimams, kurie itin svarbūs siekiant pažangos Ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo srityje, BNS pranešė Finansų ministerija.

Taip pat, remiantis Europos Komisijos (EK) atlikta analize, euro grupė aptars investicijų į žmogiškąjį kapitalą klausimą, diskutuos apie valstybės išlaidų švietimui efektyvumą.

„Ecofin“ posėdžio metu šalys sieks bendro požiūrio dėl elektroninės prekybos apmokestinimo tobulinimo. Numatoma, kad įgyvendinus EK pateiktą pasiūlymų paketą, ES gaunamos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos iki 2021 metais padidės 7 mlrd. eurų per metus, tuo metu įmonėms tenkančią administracinę naštą šie pasiūlymai turėtų sumažinti 2,3 mlrd. eurų per metus.

Taip pat numatoma aptarti EKpasiūlymus dėl Europos finansų priežiūros sistemos peržiūros, neveiksnių paskolų lygio mažinimo ir kitus šalims svarbius finansų klausimus.

Seimo vadovas lankysis Europos Sąjungos (ES) institucijose, kur susitiks su Europos Parlamento pirmininku Antonio Tajaniu (Antonijumi Tajaniu), eurokomisaru euro ir socialinio dialogo reikalams Valdžiu Dombrovskiu, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku Davidu McAllisteriu (Deividu Makalisteriu) ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja, atsakinga už ryšius su nacionaliniais parlamentais Mairead McGuinness (Maired Makgines), pranešė Seimas.

Darbotvarkėje numatyta skirti didelį dėmesį regiono saugumo, energetikos infrastruktūros, ekonomikos, Rytų partnerystės klausimams.

„Lietuvos Seimas daug dėmesio skiria diskusijoms apie Europos Sąjungos ateitį. Mūsų esminis interesas – Europos projekto tolesnis stiprinimas, vienybė ES viduje, efektyvūs ir atsakingi veiksmai išoriniuose santykiuose. Svarbu nenukreipti dėmesio nuo jau priimtų sprendimų įgyvendinimo, ypač tokiose svarbiose srityse kaip išorės ir vidaus saugumas, ES išorės sienos apsauga, vidaus rinkos stiprinimas, migracijos iššūkio sprendimas“, – prieš išvykdamas teigė V. Pranckietis.

Per susitikimus jis planuoja aptarti ir Lietuvos iniciatyvą „Naujas planas Ukrainai“. Šio dokumento tikslas – pasiūlyti naują ilgalaikę Vakarų ir Ukrainos santykių strategiją, atsižvelgiant į Krymo aneksiją ir užsitęsusią Rusijos Federacijos agresiją Rytų Ukrainoje.

V. Pranckietis Lietuvos ir Belgijos Karalystės bendradarbiavimo klausimus aptars per susitikimus su Belgijos Senato pirmininke Christine Defraigne (Kristyn Defren) ir Atstovų rūmų pirmininku Siegfried Bracke (Zigfrydu Brake).