Lietuvos Vyriausybės vadovė planuoja susitikti su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola, Demokratijų aljanso fondo pirmininku Andersu Foghu Rasmussenu.

Vizito metu taip pat numatomas susitikimas su Lietuvoje investuojančių Danijos kompanijų vadovais, šalies lietuvių bendruomene ir Lietuvos garbės konsulais, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Per susitikimus planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Danijos santykius bei jų plėtros galimybes, investicijų ir prekybos skatinimo potencialą, bendradarbiavimą regioninio saugumo srityje ir NATO rytinio flango stiprinimą, paramą Ukrainai, sankcijų karo ir jo nusikaltimų kaltininkei Rusijai, taip pat jos sąjungininkei Baltarusijai tęstinumą bei stiprinimą.

I. Šimonytė taip pat dalyvaus Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikime bei skaitys pranešimą apie pasipriešinimą autoritarizmui.

Be to, pastebi šalies vadovė, į migrantų priėmimą Danija taip pat žiūri kitaip nei Švedija, skiriasi danų požiūris ir į saugumo užtikrinimą regione.

– Prezidente, tai ne pirma jūsų konsultacinė kelionė. Buvote Berlyne, kur susitikote su Angela Merkel, Vilniuje – su Donaldu Tusku, ruošiantis Bratislavos susitikimui. Dabar vykstate į Daniją. Kodėl būtent ten?

– Deriname. Čia ir oficialus vizitas, nes susitiksiu su karaliene Margrethe II, ir darbinis, nes Danija – viena svarbiausių Skandinavijos šalių, kurių nuomonė taip pat formuoja Europos Tarybos nuomonę, visada deriname ir su skandinavais savo poziciją. Juo labiau kad su Danija esame vienminčiai daugeliu klausimų – tiek migracijos krizės, tiek saugumo užtikrinimo, tiek NATO vaidmens Europoje, tiek ekonominės reformos.

Taigi turime konsoliduoti savo poziciją, juk pokalbiai – jau penktadienį ir jų pradžia bus gana sudėtinga, nes matome labai daug iššūkių ir didelę atskirų Europos šalių narių fragmentaciją ir susiskirstymą grupėmis. Tai – puiki proga po vizito Berlyne pasikalbėti su viena iš Skandinavijos atstovių ir pasiruošti bendram susitikimui su visomis ES šalimis penktadienį.

– Kuo skiriasi Danijos, jos kaimynės Švedijos ir Lietuvos pozicijos? O kur jos sutampa?

– Atrodytų, kad regionas vienas, bet iš tikrųjų niuansų yra, ypač migracijos klausimais. Danijos ir Lietuvos pozicija artimesnė, Švedija gal kiek kitaip žiūri į migrantų priėmimą, nors jos pozicija irgi keičiasi, nes bendra situacija komplikuojasi ir Švedijoje. Bet Danija turi vadinamąsias sutarčių išimtis vidaus politikos klausimais, taigi nedalyvauja bendroje migrantų priėmimo schemoje. Savo laiku tokias pačias išimtis turėjo Jungtinė Karalystė ir Airija, taigi čia pozicijos labai skiriasi.

Kadangi Danija yra NATO narė, ji labai aktyvi užtikrinant saugumą regione. Tai taip pat skiriasi nuo Švedijos arba Suomijos situacijos, be to, Danija labai aktyviai dalyvauja ir pas mus. Taigi su Danija turime labai daug bendrų dalykų, galbūt net daugiau negu su kitomis Skandinavijos šalimis.

– Susitikimo metu bus aptariami ir energetinio saugumo regione klausimai. Kokius pasiūlymus išsivežate jūs asmeniškai?

– Danija mus labai gerai supranta dėl atominio saugumo problemų, nes kažkada turėjo sudėtingą situaciją pasienyje su Švedija – 20 km nuo Danijos sostinės taip pat buvo mėginama paleisti atominę elektrinę Švedijos pusėje. Ir paskui ilgų derybų, net kaktomušos metu galiausiai ši atominė buvo uždaryta. Taigi energetinio saugumo klausimai Danijai laba suprantami.

Mes dirbame ir naudojamės ta pačia elektros birža „Nord Pool“ ir Danija supranta bei suinteresuota, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa vyktų kuo greičiau, o tai naudinga pačiai Danijai. Mes turime supratimą ir palaikymą, mums labai svarbu, kad jie palaikytų mus toliau, nes geresnė elektros rinkų integracija yra bendras interesas.

Danijos patyrimas dėl elektros, dėl gamybos iš alternatyvių šaltinių ir dėl atominės energetikos problemų sprendimo mums yra naudingas. Todėl šio vizito metu su premjeru ir vėliau su verslo atstovais kaip tik ir paliesime daugelį klausimų, kuo Danija gali būti naudinga mums ir kuo mes Danijai.

– Paminėjote, kad susitiksite ir su verslo atstovais. Ką aptarsite?

– Visi vadovai, kaip ir aš, visada per vizitus, kiek įmanoma, mėginame susitikti su potencialiais investuotojais ir tais investuotojais, kurie jau Lietuvoje, – išklausome jų nuomones, pasidalijame įžvalgomis. Šiuo metu Lietuvoje yra per 200 Danijos kapitalo įmonių, jos sukuria per 9 tūkst. darbo vietų, taigi Danijos verslas yra aktyvus – tai viena aktyvesnių šalių kaip ir Švedija.

Todėl susitiksiu su Danijos pramoninkų konfederacija, didžiausių Danijos verslo kompanijų atstovais, kurie planuoja arba jau nusprendę ateiti į Lietuvą. Pavyzdžiui, tai didelė langų gamintoja „Dovista“, kuri per artimiausius kelerius metus planuoja investuoti iki 50 mln. eurų, ir kitos kompanijos. Taigi yra galimybė išgirsti jų pastabas, kaip jiems sekasi, taip pat – pasiūlyti ir pakviesti tuos, kurie dar abejoja. Taigi manau, kad per vienos dienos intensyvų vizitą mėginsiu dar pasikalbėti ir su Danijos verslininkais.

Prezidentė su aukščiausiais Danijos vadovais kalbėjosi apie Europos Sąjungos ateitį, Baltijos jūros regiono saugumą, dvišalius Lietuvos ir Danijos santykius.

„Lietuva ir Danija priklauso tam pačiam, pažangiam Baltijos jūros regionui, kuris visuomet rėmė atvirą, augančią ir ekonomiškai pirmaujančią Europos Sąjungą, atliepiančią žmonių lūkesčius ir gebančią užtikrinti jų saugumą. Esame vienminčiai, kokios Europos mums reikia, todėl šiandien, kai sprendžiami ES ateities klausimai, vieningas mūsų balsas ypač svarbus“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Danija sutaria, jog ES valstybių prioritetu ateičiai turi tapti Europos žmonėms svarbūs klausimai – migracijos krizės suvaldymas, išorės ir vidaus saugumo užtikrinimas, ES ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Lietuva ir Danija vieningai pasisako už ES išorės sienų apsaugos stiprinimą, glaudesnį bendradarbiavimą su migrantų kilmės ir tranzito šalimis įgyvendinant grąžinimo politiką. Abi valstybės pabrėžia, kad glaudesnis Europos šalių bendradarbiavimas saugumo srityje neturi dubliuoti NATO funkcijų, o sustiprinti ES atsaką hibridinėms, energetinėms, kibernetinėms grėsmėms, užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams.

Prezidentė su Danijos vadovais aptarė saugumo padėtį Baltijos jūros regione ir abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Šalies vadovės teigimu, Danija yra artima ir patikima Lietuvos sąjungininkė NATO, gerai suprantanti mums kylančias grėsmes ir rimtai vertinanti savo įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Ši šalis viena pirmųjų paskelbė, jog prisidės prie daugianacionalinių NATO batalionų mūsų regione. Danija jau 5 kartus dalyvavo oro policijos misijoje Baltijos šalyse, gausiai siunčia karius į bendras pratybas. Lietuvos ir Danijos kariai kartu dalyvauja tarptautinėse misijose. Danijos karininkas vadovauja Vilniuje įsteigtai NATO vadavietei.

Abi valstybės taip pat laikosi principingos pozicijos, jog sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai.

Kopenhagoje aptarti ir regiono energetinio saugumo klausimai. Danija kaip ir Lietuva elektra prekiauja bendroje „NordPool“ biržoje ir pasisako už kuo glaudesnę elektros rinkų integraciją. Lietuvai svarbi Danijos parama strateginiam mūsų valstybės tikslui – elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa. Ši valstybė taip pat supranta tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę visos Europos žmonėms.

Susitikime kalbėta ir apie ekonominius santykius. Lietuvą ir Daniją sieja sėkmingas bendradarbiavimas prekybos, verslo ir investicijų srityse. Danija patenka į didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje dešimtuką ir šios valstybės įmonės yra sukūrusios per 9000 darbo vietų.

Vizito metu daug dėmesio buvo skiriama ir dvišaliams santykiams. Prezidentės teigimu, Lietuva prisimena ir vertina Danijos paramą mūsų šalies laisvei, pagalbą kuriant modernią kariuomenę, skaidrias europietiškas institucijas. Danija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, o Danijos Karalienė Margarita II buvo pirmoji monarchė, apsilankiusi nepriklausomoje Lietuvoje.

Tai antras oficialus Prezidentės vizitas Danijos Karalystėje. Pirmą kartą Prezidentė su oficialiu vizitu Danijoje lankėsi 2013 metais.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas trečiadienį lankysis Danijoje, kur aptars karinį bendradarbiavimą ir padėtį regione.

J.V.Žukas susitiks su Danijos kariuomenės vadu generolu Peteriu Bartramu ir kalbės apie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, NATO viršūnių susitikime Velse priimtų sprendimų įgyvendinimą.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, Danija ir Lietuva karinėje srityje bendradarbiauja jau beveik du dešimtmečius. Nuo 1994 metų, kai Lietuvos kariai pradėjo dalyvauti taikos palaikymo operacijose, daugiau kaip tūkstantis jų buvo parengti misijoms padedant Danijos kariuomenei.

Lietuvos kariai Danijos kontingento sudėtyje tarnavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake. Danijos kariai yra tarnavę Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės sudėtyje.

Danija padėjo parengti ir apginkluoti Lietuvos kariuomenės Artilerijos batalioną, nuolat teikia paramą mokant Lietuvos karius, rengia bendras karines pratybas, siunčia savo karius dalyvauti įvairiose pratybose Lietuvoje.

Nuo 2006 metų Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Danijos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijai pagal dvišalį projektą LITBRIG.

„Tai didina abiejų šalių gebėjimą vykdyti bendras operacijas, taip pat suteikia galimybę Lietuvos kariams dalyvauti NATO pratybose ir mokymuose divizijos sudėtyje“, - teigiama KAM pranešime.

Danijos Karališkųjų oro pajėgų kariai su naikintuvais jau keturis kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o šių metų gegužės-rugpjūčio mėnesiais Danija buvo skyrusi šešis naikintuvus Baltijos oro policijos misijai sustiprinti.

Lietuvoje oficialiu vizitu Danijos Karalystės kariuomenės vadas generolas P.Bartramas pastarąjį kartą lankėsi praėjusių metų kovą.